PAPRASTOS PRIEMONĖS, KURIOS PADĖS IŠVENGTI DANTŲ ĖDUONIES

Nuotraukos šaltinis Schutterstock.com

Visuomenėje vyrauja tiek daug įvairiausių mitų susijusių su dantų ligomis: daugybė žmonių tiki, kad jų genetika „bloga”, todėl nesibaigiantys vizitai įvairioms odontologinėms procedūroms yra neišvengiami. Kiti tiki, kad už viską atsakingi vitaminai, tad jei burnoje atsiranda naujų dantų pažeidimų, skuba griebtis kalcio ar kitokių tablečių. Tuo tarpu tretieji nenuilstamai ieško informacijos, kaip namų sąlygomis gamintomis priemonėmis saugotis nuo dantų ligų ar net kaip jas gydyti. Visi šie išvardinti mitai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl atsirado „Virtualus odontologas”, kurio misija – teikti kokybišką odontologinę informaciją visuomenei.

Žinokite šias tris taisykles ir išlaikykite dantis sveikus

Mokslas jau seniai įrodė, kad dantų ėduonis – tai gyvenimo būdo liga, kurios įprastam žmogui galima 100 procentų išvengti. Nors ir sunku tuo patikėti, tačiau būtent nuo jūsų priklauso, ar pakeisite savo kasdienius įpročius, lemiančius ligos išsivystymą,  ir išvengsite naujų dantų ėduonies atvejų. Nors dantų ėduonis, kaip jau išsiaiškinome praėjusioje mokymų dalyje, yra sudėtingas procesas, tam, kad jo išvengtumėte, rekomenduojame laikytis 3 taisyklių:

1. Kokybiškai valyti dantis du kartus per dieną.
2. Riboti cukrų vartojimą.
3. Naudoti fluoridus.

Ar tikrai dantis valote kokybiškai?

Vyresniame amžiuje ne vienas prisipažįsta, kad dantis valo rečiau ar išvis nebevalo, ypač, jei dantų likę nedaug, o juk dažnai tik šių dantų dėka geriau laikosi plokštelė arba juos įmanoma atstatyti protezais. Klaidingai manoma ir apie protezuotus dantis – daugelis senjorų įsitikinę, kad protezuoti dantys negenda, bet iš tikro yra atvirkščiai, protezuotus karūnėlėmis ar tilteliais dantis reikia valyti dar kruopščiau, nes tokie protezai dažnai turi vos matomus kraštelius, taip pat įvairias nišas, kur apnašas kaupiasi dar labiau, tad nevalant tokių dantų, ilgainiui pradeda gesti jų kakleliai, šaknys ir protezas lūžta su visu dantimi. Taip pat būtina kruopščiai valyti ir apie implantus, jei norite, kad jie ilgai atliktų savo funkciją. Vyresniame amžiuje būtina pagerinti savo valymo įpročius dar ir dėl to, kad dantų šaknys apsinuogina dėl periodonto ligų, tad atsiranda dantų ėduonies rizika būtent šiose vietose, kur plombavimas dažnai sudėtingas, o plombos ne visada nori laikytis. Taip pat, vyresnio amžiaus žmonėms būdingas sumažėjęs seilių kiekis, taip yra ir dėl natūralių senėjimo procesų, ir įvairių vaistų vartojimo, sisteminių ligų, o taip nutikus dantys dažniau pažeidžiami, todėl būtina jiems skirti daugiau dėmesio.

Tinkamam dantų valymui dar skirsime nemažai dėmesio sekančiose mokymų dalyse, bet jau dabar dalinamės keliais patarimais, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį valant dantis:

• Dantis būtina ne tik 2 kartus per dieną valyti dantų šepetėliu ir pasta, bet ir kartą per dieną išvalyti tarpdančius specialiu siūlu ar tarpdančių šepetėliais.
• Ypatingą dėmesį dantų valymui skirkite prieš miegą. Nakties metu sumažėja seilių, saugančių ir stiprinančių dantis, išsiskyrimas, todėl apnašų ar maisto likučių esančių ant dantų poveikis tampa žalingesnis šiuo paros metu.
• Jei jums reikia vartoti vaistus, nepamirškite tai atlikti prieš dantų valymą, nes kai kuriuose jų yra dantims kenkiančių cukrų.
• Dantų valymui rinkitės minkštą dantų šepetėlį, parduotuvėje ant tokio šepetėlio pakuotės žymima „Soft”.
• Jei jums sunku valyti dantis ar tarpdančius dėl ribotų judesių galimybės, pavyzdžiui, sunku pakelti rankas, skauda sąnarius, pasitelkite elektrinius dantų šepetėlius, burnos irigatorius, kuriais greičiau ir atliekant mažiau judesių galima kokybiškai atlikti kasdienes burnos priežiūros procedūras.
• Išvalius dantis liežuviu turėtumėte jausti glotnų ir lygų dantų paviršių.

Norite sveikų dantų – ribokite cukrų vartojimą

Nuotraukos šaltinis Schutterstock.com

Kad ir kaip gerai valytumėte savo dantis, naudotumėte brangiausias ir moderniausias burnos priežiūros priemones ir tam skirtumėte daug dėmesio, jei jūsų mityboje gausu įvairaus pavidalo cukrų, dantų ėduonies suvaldyti nepavyks.

Pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie turi mažiau likusių dantų, renkasi minkštus maisto produktus, o tai dažnai būna saldinti pieno produktai, miltiniai gaminiai, toks maistas ypač pavojingas dantims, o taip pat ir mažai vertingas maistine prasme, tad ilgainiui gali pradėti trūkti tam tikrų vitaminų ar mikroelementų, paūmėti ar išsivystyti gretutinės ligos. Kiek įmanoma, nereikėtų pamiršti kietesnio maisto, pavyzdžiui, neapdorotų daržovių, nes jos natūraliai apvalo dantis. Taip pat, kramtant kietesnį maistą skiriasi daugiau seilių, kurios saugo ir stiprina dantis. Be abejo, kietesniame, rūpesniame maiste yra daugiau organizmui ypač naudingų skaidulų, kurios mažina daugelio lėtinių ligų riziką.

Dantų ėduonį sukeliantys mikroorganizmai negalėtų pažeisti danties audinio, jei negautų angliavandenių. Žinoma, labiausiai kenkia saldūs produktai, bet net ir nesaldžiame maiste yra cukrų, apie kuriuos neretai nepagalvojate. Mažinti cukraus vartojimą turėtume ne tik saugodami savo dantis, bet ir bendrą sveikatą, nes didelis cukrų kiekio vartojimas siejamas ne tik su dantų ėduonimi, bet ir su širdies ir kraujagyslių ligomis, susilpnėjusia imunine sistema, smegenų insultu, diabetu, antsvoriu, virškinimo sutrikimais, vėžiu.

Įsiminkite:

• Šviežius vaisius ir uogas, kurie turi natūralaus cukraus, bet kartu ir daug naudingų sveikatai medžiagų, valgykite kasdien, tačiau patartina juos vartoti natūraliu pavidalu, o ne apdorotus, konservuotus ar sutrintus į įvairius kokteilius ar glotnučius. Nerekomenduojame padauginti ir džiovintų vaisių, kurie dažnai būna papildomai saldinti .
• Produktus, turinčius pridėtinio cukraus, reikėtų valgyti ne kiekvieną dieną. 
• Jei nesaldžių produktų etiketėse randate šiuos ingredientus: dekstrozę, kukurūzų sirupą, melasą, agavos sirupą, invertuotą cukrų, maltodekstriną, tokius produktus vartokite saikingai, nes jie visi skatina ėduonies išsivystymą. Šios sudėtinės dalys dažnos įvairiuose pusfabrikačiuose, padažuose, greitame maiste.
• Netgi visuotinai pripažintas sveikas žmogui maistas dažnai visai nėra sveikas dantims. Pavyzdžiui, tiek šaukštelis medaus, tiek šaukštelis cukraus arbatoje vienodai kenksmingas dantims. Lygiai kaip pridėtinis ar natūraliai produktuose esantis cukrus yra vienodai kenksmingas dantims.
• Net ir nedideli cukrų kiekiai yra kenksmingi dantims, jei vartojami dažnai. Pavyzdžiui, net tik šiek tiek saldinta kava ar arbata, jau nekalbant apie gaiviuosius gėrimus, yra kenksminga dantims.
• Norint išvengti dantų ėduonies, svarbiausia yra ne tiek cukrų vartojimo kiekis, kiek dažnis. Itin kenksminga, jei cukraus turintis maistas, kad ir nedideliais kiekiais, į burną periodiškai patenka ne kartą per dieną, pavyzdžiui, mėgstant užkandžiauti ar vis gurkšnoti saldintą arbatą, kavą. Štai kodėl tarp valgių rekomenduojame daryti maždaug 3 valandų pertraukas, taigi, dantų sveikatos atžvilgiu saugu valgyti ne dažniau kaip 5-6 kartus per dieną.
• Saugiau vagyti cukrų turintį maistą kartu su kitais maisto produktais. Pavyzdžiui, rinktis desertą iškart po pagrindinio patiekalo yra geriau nei jį valgyti atskirai.
• Užkandžiams nevertėtų rinktis angliavandenių turinčio, lipnaus maisto, pavyzdžiui, įvairių duoniukų, trapučių, riestainių, kitų miltinių gaminių.
• Užkandžiams verta rinktis: sūrį – jis padeda stiprinti danties audinį, daržovių lazdeles, riešutus.

Stiprinkite danties audinį – rinkitės fluoridus

Nuotraukos šaltinis pixabay.com

Nors žiniasklaidoje vis pasirodantys straipsniai apie fluoro žalą kelia visuomenės nepasitikėjimą ir nerimą, mes, odontologai, žinome, kad fluoridai – įvairūs fluoro junginiai, vartojami vietiniam gydymui įvairiose profilaktikos priemonėse, maiste ir vandenyje, remiantis neabejotinai moksliškai pagrįstais įrodymais, stabdo ėduonies vystymąsi  ir sudaro sąlygas jo išvengti. Praėjusioje mokymų dalyje daug kalbėjome apie tai, kad ėduonis, kol yra savo pradinėje stadijoje (dar nėra susidariusios ertmės), dar tikrai gali būti stabdomas ne intervencinėmis procedūromis (dantį gręžiant ir plombuojant), o būtent profilaktinėmis priemonėmis: tinkama higiena, mityba ir naudojant fluoridus.

Kuo naudingi fluoridai?

• Jei danties paviršius dėl kenksmingų sąlygų yra pažeistas, netekęs mineralų (demineralizuotas), fluoridai skatina jo atsistatymą (remineralizaciją). Aišku tol, kol nėra ertmės dantyje.
• Fluoridai stiprina emalio struktūrą, todėl dantis tampa atsparesnis mikroorganizmų išskiriamoms rūgštims.
• Fluoridai sumažina mikroorganizmų galimybę išskirti kenksmingas rūgštis ir pakenkti danties audiniui.

Kur yra fluoridų?

Natūraliai fluoridų yra kai kuriuose maisto produktuose ir vandenyje. Nors Lietuvoje vanduo dirbtinai nėra fluoruojamas, užterštuose vandens šaltiniuose fluoridų gali būti net per daug, yra ir natūralių vandens šaltinių, turinčių per didelį fluoridų kiekį, tokio vandens vartoti maistui ir gėrimui negalima, todėl būtina žinoti, kokia fluoridų koncentracija yra naudojame vandenyje – fluoridų norma geriamąjame vandenyje: 0,7-1mg/l.

Visgi efektyviausias kiekis fluoro yra burnos priežiūros priemonėse: dantų pastose, geliuose, dantų kremuose, odontologiniuose kabinetuose naudojamose medžiagose, skirtose ėduonies profilaktikai ir gydymui. Dantų pastose fluoridų koncentracija varijuoja nuo 240 ppm iki 1500 ppm (ppm nurodo, kiek dalelių fluoro yra milijone dalelių dantų pastos). Toks fluoras junginiuose naudojamas du kartus per dieną padidina fluoridų koncentraciją apie dantis ir neleidžia jiems tirpti bei skatina mineralus grįžti atgal į danties struktūrą. Nors patartina pasitarti su gydytoju, kokia fluoridų koncentracija ir vartojimo metodas labiausiai tiktų kiekvienam žmogui, ypač kalbant apie vaikus, tačiau suaugęs žmogus įprastu atveju turėtų rinktis 1450 ppm fluorido koncentracijos dantų pastas.

Ar naudoti fluoridais papildytas priemones yra saugu?

Fluoridais papildytas burnos priežiūros priemones naudoti yra saugu, tačiau svarbu, kad jų nenurytumėte, tai ypač aktualu vaikų amžiuje.  Šias priemones naudodami vietiškai, t.y. ant danties, stiprinsite dantų paviršių ir nepakenksite savo sveikatai. Fluoridais papildytų priemonių efektyvumą įrodo ir ilgalaikė kitų šalių patirtis, kur, pasitelkiant įvairias profilaktikos programas ir modelius, ženkliai sumažėjo ėduonies paplitimas.

DABAR JŪS JAU ŽINOTE, KAD:

• Dantų valymas yra viena pagrindinių dantų ėduonies profilaktikos priemonių, o likę maisto likučiai turi tiesioginę įtaką šios ligos išsivystymui.
• Dantis valykite 2 kartus per dieną minkštu dantų šepetėliu, dantų pasta su fluoru, valykite tarpus tarp dantų tarpdančių šepetėliais. Išvalius dantis turėtumėte jausti glotnų ir lygų dantų paviršių.
• Vaisius valgykite šviežius, nes visos kitos jų alternatyvos – džiovinti, konservuoti ar į glotnučius sutrinti vaisiai yra ženkliai kenksmingesni dantims.
• Saugokitės pridėtinio cukraus, kurio yra net ir nesaldžiuose produktuose, ypač įvairiuose padažuose, pusfabrikačiuose, duonos produktuose, greitame maiste.
• Dantų sveikatai svarbus ne tiek cukraus kiekis, kiek saldžių produktų vartojimo dažnis.
• Užkandžiams rinkitės sūrį, daržoves, o venkite įvairių miltinių gaminių.
• Net ir šiek tiek saldinti gėrimai (arbata, kava) yra kenksmingi dantims, ypač jei gurkšnojami ne kartą per dieną.
• Siekdami užkirsti kelią dantų ligoms, naudokite dantų pastas papildytas fluoru, jei jūsų gydytojas rekomenduoja, naudokite papildomus gelius su fluoru, atlikite profesionalias fluoro aplikacijas jo kabinete.
• Fluoru papildytas priemones naudokite ant danties paviršiaus, jų nenurykite, kad būtumėte užtikrinti dėl jų naudojimo saugumo.
• Įprastu atveju suaugusiam žmogui reikėtų rinktis dantų pastą su 1450 ppm fluoro.
• Reguliariai tikrinkitės dantų sveikatą. Laiku pradėjus rūpintis danties pažeidimais, gydymas paprastesnis ir mažiau kainuojantis.

Jei nespėjote perskaityti pirmojo mokymų straipsnio, jį galite rasti  ČIA