Pixabay nuotr.

Odontologai visiems, kurie klausia koks gėrimas saugiausias dantims, neabejotinai siūlo vandenį. Jei rinksitės vandenį nepagardintą priedais (pavyzdžiui, vaisiais), būsite tikri, kad jis saugus ir labai naudingas jūsų burnos ir bendrai sveikatai. Vanduo mums prieinamas įvairiausiais būdais, kuo jie skiriasi pasakoja prof. R. Stukas.

„Vandeniu iš butelių“ paprastai vadinamas bet koks žmonėms vartoti skirtas vanduo, kuris pramoniniu būdu yra išpilstytas į prekinę tarą, kurią atidaryti gali tik vartotojas. Jeigu butelio etiketėje parašytas prekės pavadinimas yra „Geriamasis vanduo“ ar „Gręžinio vanduo“, reikia suprasti, kad butelyje yra iš esmės toks pat geriamasis vanduo, koks bėga iš viešojo vandentiekio čiaupo. Tiesa, iš tokio vandens kruopščiai pašalinami geležies junginiai, kad jis nebūtų rusvas.

Natūraliu mineraliniu vandeniu ženklinamas vanduo yra paprastai brangesnis. Jau pats jo pavadinimas rodo, kad tai neabejotinai natūralus produktas, t.y., vartotojo nusipirktame butelyje jis yra visai arba beveik visai toks pats, koks yra požeminiame vandeningame sluoksnyje.

Natūralus (geriamasis) mineralinis vanduo – tai neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje aplinkoje susidaręs požeminis vanduo, pasižymintis tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija, biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis, lemiančiomis jo teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms.

Bendra ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija turi būti ne didesnė kaip 8 g/l. Jeigu natūraliame mineraliniame vandenyje fluorido yra daugiau kaip 2 mg/l, etiketėje turi būti aiškiai parašyta šalies, kurioje vanduo bus parduodamas, kalba fluorido koncentracija ir kad dėl padidinto fluorido kiekio vanduo netinkamas vartoti kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus.

Etiketėse ženklinamas „šaltinio vandeniu“ irgi yra neužterštoje aplinkoje susidaręs požeminis vanduo, tačiau jam keliami ne tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui.

Geriamasis šaltinio vanduo  – tai neužterštoje aplinkoje susidaręs originalios cheminės sudėties požeminis vanduo, kuris nėra oficialiai pripažintas natūraliu geriamuoju mineraliniu vandeniu. Nuo natūralaus mineralinio vandens jis skiriasi tik tuo, kad neatitinka vienos ar daugiau natūralaus mineralinio vandens charakteristikų arba dėl kitų priežasčių jis nėra oficialiai pripažintas natūraliu mineraliniu vandeniu.

Šaltinio ir mineralizuoto vandens, prisotinto anglies dvideginiu, ženklinimą etiketėje reikia papildyti nuoroda “prisotintas anglies dvideginiu”.

 Mineralizuotas (geriamasis) vanduo – tai naudojant įvairių rūšių vandenį ir mineralines medžiagas pagamintas vanduo arba praskiestas geriamuoju vandeniu natūralus mineralinis vanduo, pasižymintis troškulį mažinančiomis, gaivinamomis savybėmis. Šis iš esmės dirbtinis mineralinis vanduo žinomas kaip „stalo vanduo“ . Tokio geriamojo mineralinio vandens etiketėse gamintojas nurodo įdėtus į jį komponentus. 

Mineralizuotas vanduo gaminamas iš natūralaus mineralinio vandens, skiedžiant jį geriamuoju vandeniu arba šaltinio vandeniu tokiomis proporcijomis, kurios užtikrintų jo geras juslines ir gaivinamąsias savybes. Vietoj natūralaus mineralinio vandens galima vartoti jo koncentratą, gaunamą išgarinimo būdu.

Mineralizuotas vanduo, kuriame yra ne mažiau kaip 570 mg/l natrio hidrokarbonato ir yra prisotintas anglies dvideginiu, gali būti ženklinamas: “Sodos vanduo”.

The post Vanduo iš butelių – ką reikėtų žinoti? appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Kodėl kraujuoja dantenos?

 Jei valant dantis dantenos kraujuoja, reiškia, kad trūkinėja dantenų kraujagyslės. Retai jos kraujuoja dėl dantų valymo ar nekokybiškų protezų traumos, ypač retai – dėl kraujo krešėjimo sutrikimų, vitaminų C ir K trūkumo, kraujo ligų. Kraujuoja valant dantis dažniausiai dėl to, kad mikrobinės kilmės uždegimas pažeidė smulkių kraujagyslių sieneles. Šiais atvejais mikroorganizmų šalinimas dantis valant šepetėliu ir dantenų masažas ženkliai pagerina dantenų sveikatą.

Kodėl svarbus dantenų masažas?

Tinkamai rūpinantis burnos sveikata, reikėtų ne tik nuvalyti visus dantų paviršius ir išvalyti tarpudančius, bet ir sukamaisiais dantų šepetėlio judesiais masažuoti dantenas. Pradėjus masažuoti uždegimines dantenas, dėl trapių dantenų kraujagyslių, kraujavimas iš dantenų gali būti gausus. Nereikėtų išsigąsti, toliau tęskite masažą kasdien. Sustiprėjus kraujagyslėms, dantenų kraujavimas palaipsniui sumažės ir visai išnyks. Todėl reikėtų žinoti, kad vos pasirodžius kraujui valant dantis, reikia ne mažiau valyti ir stengtis neliesti tos vietos, kur kraujuoja, bet atvirkščiai – nebijokite, dantenų švelniai masažuodami nesužeisite. Kuo geriau valysime dantis ir ilgiau švelniai masažuosime dantenas, tuo mažiau sirgsime periodonto ligomis.

Dantų apnašų ties dantenų kakleliu ir dantenų kraštu nuvalymas, kraštinės dantenos masažas ir dantenų vagelės išvalymas vieno danties šepetėliu yra svarbus tiek siekiant išlaikyti sveikas dantenas, tiek kaip efektyvi priemonė jau sergant gingivitu – dantenų uždegimu ar periodontitu – visų periodonto audinių uždegimu. Kasdieninis individualus dėmesys – valymas nedideliu vieno danties šepetėliu,  po kurio laiko leidžia džiaugtis ligos stabilizacija.

Kaip atlikti dantenų masažą?

Ruošiantis dantenų masažui reikėtų išsirinkti minkštų šerelių dantų šepetėlį ir įprastą dantų pastą. Vidutinio kietumo dantų šepetėlių šereliai įprastai nėra rekomenduojami. Kad nenubrėžtumėte dantų kietųjų audinių ir nesužeistumėte dantenų, geriausia dantis valyti, o po to ir masažuoti dantenas naudojant nedidelę riešo jėgą. Masažą atlikite sukamaisiais judesiais, du kartus per dieną.

Informaciją parengė: prof. A. Pūrienė

The post Kraujuoja dantenos – imkitės jų masažo appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Dantų skausmas yra viena dažniausių priežasčių, kuri atveja pacientus į mūsų kabinetą. Štai, ką verta žinoti apie jį:

• Ėduonies pažeistas dantis nebūtinai turi skaudėti, todėl kreiptis į gydytoją reikia ne tik tuomet, kai atsiranda simptomai, bet ir profilaktiškai ar matant pakitimus dantų paviršiuose.
• Danties pažeidimo pradžioje žmogus dažniausiai nieko nejaučia.
• Skausmas valgant saldų maistą dažniausiai praneša apie progresuojantį ėduonį. Suskubkite kreiptis, jei tokį jaučiate!
• Dantų ėduonis gali progresuoti ir apskritai be jokių simptomų ir taip klaidingai galima manyti, kad žmogaus dantys yra sveiki, nors pažeidimas nesustodamas progresuoja.
• Pasikartojantis, ūmus, plintantis skausmas, ypač išprovokuojamas šalto maisto ar gėrimo, sustiprėjantis naktį rodo, kad greičiausiai jūsų danties nervas jau yra pažeistas, tad bus reikalingas sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis endodontinis gydymas.
• Dažna būklė yra ir perikoronaritas – minkštųjų audinių uždegimas apie dygstantį, dažniausiai „protinį” dantį. Jam būdingas stiprus skausmas galinių dantų srityje, būtinai kreipkitės į gydytoją, jei darosi sunku išsižioti, ryti maistą, pakyla temperatūra ar atsiranda tinimas.
• Nereguliarus skausmas, vis pasikartojantis jums peršalus ir lokalizuojamas ties dantų šaknimis labai dažnai išduoda įvairias komplikacijas, atsirandančias apie dantų šaknų viršūnes, taip dažnai nutinka ir dantims su gydytais dantų kanalais. Papasakokite apie šiuos skausmus savo gydytojui.
• Daugelio dantų jautrumas gali įspėti apie dantų erozijas. Plačiau apie jas galite skaityti ČIA.
• Maudžiantis skausmas kelių dantų srityje, ypač lydimas paburkusių, kraujuojančių ar net pūliuojančių dantenų neretai praneša apie pažengusį periodontitą.

Svarbu, kad net jei nėra jokių nusiskundimų ir simptomų jūsų dantis reguliariai tikrintų gydytojas odontologas, kuris įvertintų dantų ėduonies požymius ir spręstų, ar jums reikalingas odontologinis gydymas, konkrečios profilaktinės procedūros, atkreiptų dėmesį, kuriose vietose lieka neišvalyto dantų apnašo, o gal tiesiog pasveikintų jus puikiai prižiūrint savo burną.

Informaciją parengė:

prof. A. Pūrienė

dr. Rūta Bendinskaitė

gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Dantų skausmas – ką jis išduoda? appeared first on Virtualus odontologas.

Kodėl atsiranda blogas burnos kvapas?

Nemalonaus kvapo priežastis dažnai randama burnoje. Dažniausiai tai bloga burnos higiena, periodonto ligos, didelės  ėduonies ertmės, rečiau: pūliavimas iš burnos audinių, burnos sausumas, maisto susikaupimas tarpdančiuose, netinkamai uždėtos plombos, nenuvalyti protezai, nekontroliuojamas mikroorganizmų susikaupimas ant liežuvio nugarėlės, gerklės infekcijos, burnos vėžiniai susirgimai, dieta. Dėl įvairių priežasčių sumažėjus seilėtekiui, atsiranda geresnės sąlygos mikroorganizmų kaupimuisi ant dantų, minkštųjų audinių, protezų, tuo pačiu specifinio burnos kvapo atsiradimui.

Periodonto ligoms blogas burnos kvapas ypač būdingas

Periodonto ligas visada lydi blogas burnos kvapas, kurio priežastis – nekontroliuojamas  specifinių mikroorganizmų dauginimasis ir kraujo ląstelių yrimas. Tada išsiskiria dvokūs sieros junginiai. Paūmėjus periodonto patologijai, didėja lakių sieros junginių išsiskyrimas. Sergant periodontitu, dantenų skystyje randami sieros vandenilis, aromatiniai aminai, amoniakas, šlapalas. Įrodyta, kad dvokių junginių buvimas seilėse yra periodonto ligos aktyvumo rodiklis. Progresuojant periodonto ligoms, didėja periodonto kišenių gylis, tuo pačiu gerėja sąlygos mikroorganizmų dauginimuisi bedeguoninėje aplinkoje. Ypač nemalonus specifinis burnos kvapas atsiranda pūliuojant iš periodonto kišenių ar sergant nekrozine periodonto liga. Specifinis kvapas burnoje atsiranda kai be periodonto ligos sergama ir sisteminėmis ligomis.

Blogas burnos kvapas gali įspėti apie bendros sveikatos būkles

Lakios organinės medžiagos iškvepiamos per burną gali suteikti informaciją apie normalias ar pakitusias organizmo funkcijas. Kvapas iš burnos padeda diagnozuoti eilę susirgimų tokių kaip sifilis, karcinomos, diabetas, kepenų ligos, sinusitai. Sergant vėžiniais susirgimais, jiems išopėjus, ar prasidėjus antrinei infekcijai atsiranda blogas kvapas. Dažni nusiskundimai būna po radioterapijos, chemoterapijos, imunosupresinio gydymo, esant audinių pažeidimams po spindulinio gydymo. Dėl sisteminės patologijos atsiranda burnos sausumas, audinių nekrozė, bendras nusilpimas, bloga burnos ir viso kūno higiena ir blogas kvapas iš burnos. Žinomas fetor hepaticus – dėl kepenų detoksikacijos funkcijos pakitimų, ureminis kvėpavimas – žuvies kvapas – dėl šlapalo skylimo seilėse, acetoninis kvėpavimas būdingas sergantiems cukralige.

Blogą burnos kvapą sukelia ir kiti veiksniai

Medikamentai gali sukelti būkles, lemiančias blogo kvapo atsiradimą. Pacientams, naudojantiems fenotoiną, ciklosporinus, kalcio blokatorius (nefedipiną) gali vystytis dantenų hiperplazija, dėl ko pasidaro labai sunku palaikyti gerą burnos ertmės higieną, vystosi uždegimas ir nemalonus kvapas iš burnos. Ilgalaikis gydymas sulfanilamidais ir sierą turinčiais, hipoglikeminiais preparatais taip pat sukelia nemalonų kvapą iš burnos.

Su amžiumi nemalonus kvapas iš burnos didėja, tai siejama su seilėtekio sumažėjimu bei burnos mikroorganizmų amžiniais pakitimais. Alkoholis, rūkymas, pastovus kvėpavimas per burną taip pat turi įtakos nemalonaus kvapo didėjimui.

Kaip atsikratyti blogo burnos kvapo?

Nemalonaus kvapo gydymas turėtų prasidėti nuo geros burnos priežiūros: Taisyklingo burnos audinių valymo, nuvalant visų dantų visus paviršius, neužmirštant tarpdančių išvalymo tarpdančių šepetėliais ir siūlais, pastovaus tiek neišimamų, tiek išimamų protezų valymo. Reikia nuvalyti ne tik dantis, dantenas, bet ir mikroorganizmų sankaupas tarp liežuvio sienelių, periodonto kišenėse. Vaikų, jaunų, sveikų žmonių geriausias burnos skalavimo skystis yra vanduo.

Taip pat galima naudoti kramtomąją gumą be cukraus, burną dezodoruojančias pastiles, tačiau visų skalavimų tirpalų ir pastilių, dezodorantų poveikis nėra ilgalaikis. Būtina, jei įmanoma, šalinti priežastį, sukėlusią nemalonų kvapą iš burnos. Žinotina, kad bet koks gydymas didinantis seilėtekį, liežuvio judesius, mažina blogą kvapą iš burnos.

Informaciją parengė:

Prof. Alina Pūrienė

The post Blogas burnos kvapas – kaip jo išvengti appeared first on Virtualus odontologas.

Pixabay nuotr.

Dantenų erozijos – apie jas žinoma per mažai

Kai pas mus į kabinetą atkeliauja pacientai, besiskundžiantys daugelio dantų jautrumu, net nepažvelgę į burną mes, odontologai, pirmiausia įtariame dantų erozijas. Dantų erozijos – tai dantų pažeidimai, sukeliami rūgščių, pavyzdžiui, patenkančių su maistu ar su skrandžio turiniu (jei pacientas dažnai vemia ar kenčia dėl gastroezofaginio refliukso), dėl kurių tirpsta danties audiniai. Kartais šių pažeidimų randame ir pacientams, kurie niekuo nesiskundžia, bet jų nepastebėjus ir progresuojant, anksčiau ar vėliau susiduriama su problemomis. Tokie defektai gali pakenkti ir dantų estetikai – kartais būtent šis faktas padeda mūsų pacientams sėkmingiau koreguoti žalingus įpročius.

Šie produktai yra dažniausia erozijų priežastis

Dantų erozijas sukelia daug maisto produktų, kurie žmonėms atrodo visai nekalti. Vienas dažniausių pavyzdžių – vanduo su citrina. Matome daugybę pavyzdžių, kai žmogus galvoja, kad tokiu vandeniu pradėti dieną yra labai sveika ir šios taisyklės laikosi nuolat, po kurio laiko ant tokio paciento dantų pradedame matyti ryškias erozines žymes, kurios yra negrįžtamos, joms progresuojant gali prireikti ir odontologinių procedūrų. Kartais pacientai piktnaudžiauja ir dar agresyvesniais, tariamai sveikatinančiais produktais, pavyzdžiui, siekdami išsigydyti sveikatos problemas ar sulieknėti, geria acto ir vandens tirpalą ar grynas citrinų sultis, po tokių net ir sąlyginai neilgai trunkančių atvejų, dantys gali būti pažeisti labai smarkiai. Žinoma, dantų erozijas sukelia ir ne tokie agresyvūs, bet visuomenėje itin mėgstami gėrimai: įvairūs limonadai, buteliuose išpilstytos arbatos. Dažnai žmonės apsigauna ir vartodami sultis. Kartais jos, ypač apelsinų ir kitų citrusinių vaisių, yra dar agresyvesnės dantims nei kai kurie vaisvandeniai. Ir nesvarbu, ar jos spaustos šviežiai, ar parduodamos pakeliais – tai nėra tinkamas pasirinkimas, verčiau, siekiant teigiamo poveikio sveikatai, rinktis niekaip neparuoštus vaisius.

Būkite atsargūs su tam tikromis gėrimų rūšimis

Nors daugeliui žmonių puikiai žinoma, kad įvairūs limonadai nėra sveiki, nemaža dalis jų nenumano apie pavojus, tykančius vartojant sportinius ar energinius gėrimus. Apie jų poveikį sveikatai taip pat reikėtų kalbėti, tačiau analizuojant žalą dantims, pastebėta, kad būtent šie gėrimai gali turėti dar stipresnį erozinį poveikį nei paprasti vaisvandeniai. Neretai, kai mūsų kabinete apsilanko iš pažiūros sveikos mitybos besilaikantys sportiški pacientai ir jiems randame ženklius erozinius pažeidimus dantyse, kalti būna būtent šie gėrimai.

Ar dantį pažeis ženkliai lemia keletas veiksnių

Nors daugelis žmonių vartoja įvairius vaisvandenius ar sultis, jų dantys yra nevienodai pažeisti, taip yra dėl keleto dalykų. Pirma, vartojimo dažnis. Jei „pavojingus“ gėrimus naudosite nedažnai, kad ir kartą per savaitę, jų poveikis nebus ženkliai juntamas, tačiau jei elgsitės atvirkščiai, pavyzdžiui juos vartosite kasdien ar prailgintais epizodais, siurbčiosite nuolat dirbdami ir panašiai, kontaktas su dantimi jau bus pernelyg intensyvus ir žalingas. Nemažai įtakos turi ir jūsų fiziologinės savybės. Jei dėl kokių nors priežasčių: streso, lėtinių ligų, vartojamų vaistų ar kitų priežasčių patiriate burnos sausumą, t.y. jums skiriasi per mažai seilių, šių gėrimų poveikis bus taip pat žalingesnis nei žmogui neturinčiam tokių bėdų. Taigi, norėdami išvengti dantų erozijų, šiuos gėrimus vartokite rečiau, trumpiau, stengdamiesi, kad danties ir gėrimo kontaktas būtų kuo trumpesnis, po jų vartojimo praskalaukite burną vandeniu bei stenkitės išlaikyti kuo geresnę bendrą sveikatą, kad turėtumėte kuo geresnes fiziologines galimybes kovoti su žalingu jų poveikiu.

Mitybos įpročiai gali lemti ir odontologinio gydymo sėkmę

Tyrimas, atliktas laboratorijoje atskleidė, kad įvairūs vaisvadeniai gali turėtų poveikį ne tik jūsų dantims tiesiogiai, bet net ir neigiamai paveikti odontologinių procedūrų sėkmę. Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu dantų mėginius pamerkė į skirtingų rūšių vaisvandenius, tame tarpe ir tuos, kurie buvo becukriai, saldinti saldikliais („Zero Coke“), vėliau pavyzdžius ištraukė ir pamerkė į dirbtines seiles. Po kurio laiko buvo atlikta plombavimo procedūra šiems mėginiams. Paaiškėjo, kad visi mėginiai, kurie kontaktavo su vaisvandeniais buvo neigiamai paveikti ir plombavimo kokybė juose buvo prastesnė nei tų mėginių, kurie nekontaktavo su gėrimais.

Informaciją parengė:

Gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Būkite atsargūs vartodami šiuos gėrimus appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

„Man nepavyksta valyti tarpdančių“ – tokio atsakymo dažniausiai sulaukiame, kai pasiteiraujame pacientų apie jų naudojimosi siūlu ar tarpdančių šepetėliais įpročius. Apie pastaruosius dauguma žino ypač mažai, todėl dalinamės mūsų patarimais, kokias priemones verta rinktis ir kaip jas naudoti.

Ką rinktis: dantų siūlą ar tarpdančių šepetėlį?

Galite naudoti bet kurią iš šių priemonių pagal tai, kurią naudoti jums patogiau. Jei jūsų tarpdančiai siauri, tamprūs – patogiau naudoti siūlą, kuris yra siauresnis. Jei jūsų tarpdančiai platesni – rinkitės tarpdančių šepetėlius. Neretai patogu naudoti skirtingas priemones skirtingiems dantims ar jų grupėms. Reikia atminti, kad dantų siūlas gerai išvalo susisiekiančius dantų šonus, o tarpudančių šepetėliai – tarpą tarp dantų ties dantenomis. 

Kaip išsirinkti ir tinkamai naudoti dantų siūlą?

Neretas mūsų pacientas sako, kad įprastą dantų siūlą naudoti nepatogu, sunku pasiekti krūminius dantis. Tokiu atveju galite rinktis dantų siūlą su specialiu plastikiniu laikikliu, tokiu naudotis dažnam yra žymiai lengviau.

Atkreipkite dėmesį, kad itin svarbu ne tik naudotis siūlu, bet tai daryti teisingai, nes kitaip lengva pažeisti dantenas. Įsitikinkite, kad valant siūlu jį priglaustumėte ir trauktumėte palei danties kontaktinį paviršių tol, kol įeisite šiek tiek po dantenomis, judesį atlikite kelis kartus, svarbu nenaudoti siūlo grubiai, kitokiais nei rekomenduojama judesiais. Skausmas ir diskomfortas taip pat gali rodyti, kad juo naudojatės neteisingai. Tuo tarpu, nedidelis kraujavimas gali rodyti, kad tam tikroje vietoje atsirado dantenų uždegimas ir būtent šioje vietoje reikalingas kruopštus valymas visomis priemonėmis. Beje, šioje situacijoje reikėtų apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris išsiaiškins tikrąsias dantenų kraujavimo priežastis. Į dantų gydytoją reikėtų kreiptis ir tuo atveju, jei valant tarpdančius siūlu jis „kimba”, pleišėja.

Kaip reikėtų taisyklingai valyti siūlu, galite matyti ir šiame VIDEO (anglų k.).

Shutterstock nuotr.

Kaip tinkamai naudoti tarpdančių šepetėlį?

Jei jūsų tarpdančiai platesni, taip dažnai nutinka sergant periodontitu ar jei burnoje yra protezuotų dantų, labai patogu juos valyti tarpdančių šepetėliais. Svarbu žinoti, kad tarpdančių šepetėlio dydį turite prisitaikyti individualiai: šepetėlis neturi būti per laisvas, nes tokiu atveju gerai neišvalys tarpdančio, tačiau ir ne per didelis, kad jo įvesti nereikėtų didele jėga. Verta turėti kelių skirtingų dydžių šepetėlius skirtingo dydžio tarpdančiams, jei yra poreikis – vienu atveju reikia vos poros skirtingo dydžio, kitu – daugelio ar net visų dydžių tarpudančių valymo šepetėlių. Tokie šepetėliai nėra vienkartiniai, juos galima naudoti keletą kartų, tačiau matant, kad šepetėlis užsilankstė, nusidėvėjo, jau verta jį keisti.

Kaip naudotis tarpdančių šepetėliais galite matyti šiame VIDEO (anglų k.)  

Informaciją parengė:

prof. A. Pūrienė

dr. Rūta Bendinskaitė

gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Man nepavyksta valyti tarpdančių! appeared first on Virtualus odontologas.

Pixabay nuotr.

Puikiai žinoma, kad esant diabeto komplikacijoms gali būti pažeistos akys, nervai, inkstai, širdis ir kiti organai, tačiau mažai kalbama apie tai, kaip diabetas paliečia burnos sveikatą. Yra šaltinių, kurie teigia, jog vienas iš penkių dantų netekimo atvejų yra susijęs būtent su diabetu. Dažnai nepakankamai įvertinamas ir burnos sausumas, kuris yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl pablogėja burnos sveikata.

Burnos sausumas – viena dažniausių būklių

Remiantis mokslinėmis studijomis, burnos sausumą patiria apie 76 proc. sergančiųjų diabetu ir tą patį galėtume patvirtinti mes, gydytojai odontologai, savo kasdienėje praktikoje – didelė dalis iš tų, kurie skundžiasi burnos sausumu yra būtent sergantieji šia liga, ypač tuomet, kai ji sunkiai kontroliuojama. Dažnai galvojama, kad burnos sausumas tėra tik nemalonus simptomas, tačiau būtina žinoti, kad ši būklė siejama beveik su visomis burnos sveikatos problemomis. Seilės ypač svarbios išlaikant sveikus dantis, mat jos dalyvauja danties audinio remineralizacijos procese, vaizdžiai tariant, galima sakyti, kad jose esančios sudėtinės dalys gydo pradinius danties pažeidimus, tvirtina jo paviršių, o seilių trūkstant, ėduonis būna labai agresyvus, aktyvus, pažeidžia netipines danties vietas, tad jį tampa sudėtinga kontroliuoti tiek pacientui, tiek gydytojui ir reikalauja daug jų abiejų pastangų.

Seilės taip pat pasižymi antimikrobinėmis, antivirusinėmis bei antigrybelinėmis savybėmis, tad jei jų trūksta, dažniau pasireiškia burnos infekcijos, grybelinės ligos. Seilės turi ir daugiau funkcijų, pavyzdžiui, sutepa gleivinės paviršių, tad jei tai vyksta nekokybiškai, pacientui paprasta sužeisti burnos audinius kad ir kietesniu maistu, gleivinė subraižoma, tampa žaizdota, o žaizdos prasčiau gyja. Aišku, negalima pamiršti ir bendro diskomforto, kai esant seilių trūkumui tampa sunku kalbėti, ryti maistą, todėl žmogaus gyvenimo kokybė gali ženkliai nukentėti.

Kai kurie pacientai ypač pabrėžia tai, kad esant burnos sausumui dažnai pasireiškia ir pakitęs skonis, kvapas iš burnos, deginimo jausmas. Šie simptomai ypač sunkiai valdomi, ne visada pavyksta jų išvengti, tad stipriai vargina mūsų pacientus, ypač tuos, kuriems kontroliuoti diabetą sekasi sunkiau. Labai svarbu, kad burnos sausumą pastebėtumėte ir pradėtumėte kontroliuoti kuo anksčiau.

Pagalba esant burnos sausumui

Pirmas dalykas, ko turėtų imtis pacientas, patiriantis burnos sausumą – papasakoti apie jį savo gydytojui odontologui ir šeimos gydytojui ar endokrinologui. Burnos sausumą gali sukelti tiek cukraus kiekio pokyčiai kraujyje, tiek vaistai, kuriais jį kontroliuojate. Jei pastebima, kad sausumas atsiranda dėl vartojamų medikamentų, verta apie tai pasikalbėti su jus prižiūrinčiu gydytoju, galbūt galima išbandyti kitus medikamentus ar tiesiog koreguoti dozę. Žinoma, sergančiajam itin svarbu ir pačiam aktyviai dalyvauti kontroliuojat diabetą ir taip prisidėti prie geresnės jo kontrolės, taigi ir prie geresnės burnos sveikatos prognozės.

Na, o gydytojas odontologas, įspėjus jį, kad sergate diabetu, taip pat bus atidesnis. Jums gali būti rekomenduotos dažnesnės profesionalios burnos higienos procedūros, tai padės išvengti ar geriau suvaldyti dantenų uždegimą, periodontitą, o kartu ir efektyviau kontroliuoti diabetą, nes tarp šių būklių yra stiprus abipusis ryšys. Taip pat gydytojas, nuvalęs minkštą ir kietą apnašą nuo dantų, gali patarti dantis padengti fluoro laku – specialia priemone stiprinančia dantį ir padedančia kovoti su dantų ėduonimi. Jums taip pat bus rekomenduotos asmeninės burnos priemonės su fluoru, jei burnos būklė komplikuota, gali prireikti ir burnos skalavimo skysčių. Jei vargina burnos sausumas, galima išbandyti ir specialias priemones, pavyzdžiui, priklijuojamas prie sausos burnos gleivinės, jų įvairių rasite vaistinėje. Galite išbandyti ir dažniau pakramtyti becukrę kramtomą gumą, rinktis daugiau daržovių, kieto maisto, nes kramtant seilės skiriasi aktyviau. Žinoma, būtina nepamiršti gerti pakankamai vandens.

Itin svarbu motyvuotas pacientas

Nors gydytojai padeda kovoti su bendros ir burnos sveikatos problemomis, pacientai, sergantys diabetu, dažniausiai gerai supranta, kad itin didelis indėlis į sveikatą yra jų pačių. Su gydytoju aptarkite ir būtinai laikykitės tinkamo mitybos rėžimo, paprašykite, kad gydytojas odontologas ar burnos higienistas jums parodytų, kaip atidžiai valyti dantis ir tarpdančius, kaip pasirinkti burnos priežiūros priemones. Svarbu prisiminti, kad pacientams, kurie turi didesnę ėduonies, periodontito riziką itin svarbu dantis valyti kokybiškai, laikantis visų rekomendacijų, skiriant tam pakankamai laiko, taip pat rinktis burnos priežiūros priemones su fluoru, bet vengti skalavimo skysčių su alkoholiu, kurie kaip tik sausina ir dirgina jautrią burnos gleivinę. 

Labai svarbu žinoti, kad tiek gerai kontroliuojamas diabetas lemia geresnę burnos būklių prognozę, tiek ir gera burnos priežiūra prisideda prie geresnės diabeto kontrolės, tad linkiu visiems, susiduriančiais su šiais iššūkiais tikėti tuo, kad dirbant komandoje su jus prižiūrinčiais gydytojais, galite suvaldyti savo ligą.

Informaciją parengė gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Burnos sausumas – itin dažna diabeto komplikacija appeared first on Virtualus odontologas.

Pixabay nuotr.

Nors vasaros metu esame linkę rinktis įvairiausius malonumus, visgi, kai kurie jų gali būti tikri pavojai dantims. Štai keletas dažniausių:

Traumos

Pacientai, kurie patyrė didesnes ar mažesnes dantų traumas tiesiog pasipila vasaros metu. Kalti gali būti tiek slidūs paviršiai, pavyzdžiui plytelės terasoje, tiek aktyvios pramogos, tokios kaip šokinėjimas ant batutų ar įvairiuose atrakcionuose, taip pat pasivažinėjimai įvairiausiomis transporto priemonėmis. Jei dantį išsimušote pilnai, jį įmerkite į pieną ar seiles bei kuo greičiau skubėkite į gydymo įstaigą, toks dantis dar gali būti atstatytas, nors ir prireiks gydymo. Be abejo, gydyti reikia ir įvairius kitus dantų trauminius pažeidimus, nebent tai būtų visai nedidelis emalio kraštelis, netrukdantis funkcijai ir estetikai.

Rūgštūs iššūkiai dantims

Vasara, neabejotinai, yra tas laikas, kai dažniau atsivėsinama rūgščiais ar gazuotais gėrimais, kurie yra tikra grėsmė jūsų dantims. Veikiant  rūgštims, danties paviršius yra pažeidžiamas, tirpinamas, atsiranda įvairios duobelės, grioveliai, apsinuogina gilesni danties sluoksniai, to pasekmė – jautrūs, neestetiški dantys, sumažėjęs sąkandžio aukštis ir kita. Tokie pažeidimai vadinami erozijomis ir šiems įsibėgėjus, juos suvaldyti tampa tikrai sudėtinga. Nors įvairių mokslinių studijų rezultatai apie tai, kurie gėrimai yra pavojingiausi dantims, skiriasi, visgi, dažniausiai pirmauja citrinų sultys, vaisvandeniai, energetiniai gėrimai, apelsinų ir obuolių sultys bei vanduo su citrina. Stenkitės šių gėrimų vartoti kiek galima rečiau, jei visgi juos renkatės, vartokite kartu su pagrindiniu patiekalu, nesiurbčiokite, kad dantis ir gėrimas turėtų kuo trumpesnį kontaktą, o po vartojimo bent valandą nevalykite dantų, kad šepetėliu nepašalintumėte daugiau suminkštėjusio danties audinio, geriau jau burną skalaukite vandeniu.

Pixabay nuotr.

Saldžios pagundos

Neįsivaizduojate savo atostogų be ledų – viskas gerai, tačiau, kasdien saldžiais užkandžiais lepintis neturėtumėte, nes taip ženkliai padidinate riziką, kad jūsų dantis pažeis dantų ėduonis. Saldėsiams priskiriami ne tik saldainiai, ledai, pyragėliai, bet ir kava ar arbata pasaldinta bent žiupsneliu cukraus ar kiti saldūs gėrimai. Jei esate užkietėjęs smaližius ir žalingų įpročių taip greit atsisakyti nepavyksta, stenkitės desertą rinktis iš karto po pagrindinio patiekalo, nes taip žalos padarysite mažiau, taip pat po jų vartojimo skalaukite burną vandeniu, kad sumažintumėte cukraus koncentraciją seilėse.

„Pamirštate“ išsivalyti dantis

Nors mityba dantų pažeidimams yra labai svarbi, valymas išlieka pirmu numeriu saugant jūsų burnos sveikatą. Atostogų metu, kai nereikia keltis į darbą ar atvirkščiai, jei ilgai vakarojate, lengva praleisti dantų valymo epizodus. Dantų valymas vakare yra ypatingai svarbus, nes jums miegant sulėtėja seilių sekrecija, dantys natūraliai mažiau apiplaunami, menkiau prisotinami seilėse esančiais mineralais, tad jei nakčiai ant jų liks apnašo, kyla didelė odontologinių ligų grėsmė. Be abejo, svarbu juos valyti ir rytais, nes tik kokybiškas valymas du kartus per dieną užtikrina gerus rezultatus. Nors kai kurie mūsų pacientai linkę pagudrauti ir vietoj dantų valymo rinktis dantų skalavimą kuo aitresniu burnos skalavimo skysčiu (tikima, kad kuo labiau degina, tuo poveikis geresnis), visgi, tai visiškai nepakeičia dantų ir tarpdančių valymo, o apie individualų poreikį naudoti burnos skalavimo skystį, turėtų spręsti jūsų odontologas.

Informaciją parengė:

Gydytoja odontologė Indrė Stankevičienė   

The post TOP vasaros pavojai jūsų šypsenai appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Turime pripažinti, retai kada pacientai patys atvykę į gydytojo odontologo kabinetą pabrėžia, kad serga cukriniu diabetu. Dažnai nutinka taip, kad pas odontologą užbėgate tik trumpam, susigydyti tam tikrų problemų ir tuo jūsų vizitai pasibaigia. Norime paraginti jus su savo gydytojų odontologu bendradarbiauti glaudžiau ir kartu aptarti būdus, kaip išlaikyti puikią burnos sveikatą, juk ji su cukriniu diabetu labai susijusi.

Bendradarbiauti su odontologu itin svarbu

Yra žinoma, kad tiek sunkiai kontroliuojamas cukrinis diabetas blogina burnos sveikatos prognozę, tiek ir užleista burnos sveikata neigiamai veikia diabetą, tad pažvelgę į savo sveikatą kaip į vientisą sistemą, neišskirdami odontologinių būklių iš bendro konteksto, pasieksite ženkliai daugiau. Leiskite gydytojui odontologui būti jus prižiūrinčios gydytojų komandos dalimi, pasisakykite jam apie savo diagnozę, laikykitės profilaktinių vizitų grafiko, domėkitės, kaip tinkamai prižiūrėti savo sveikatą, nes burnos sveikatos iššūkių, su kuriais dažniau susiduriate sirgdami diabetu yra išties nemažai. Diabetu sergantys mūsų pacientai dažniau susiduria su periodontitu, burnos sausumu, ėduonimi, burnos infekcinėmis ligomis, blogiau gyjančiomis žaizdomis. Daugumos šių būklių galima išvengti ar bent tinkamai kontroliuoti, jei tik atidžiai laikysitės rekomendacijų.

Periodontitas

Remiantis moksliniais šaltiniais, periodontitas yra viena dažniausių diabeto komplikacijų. Visų pirma, ne visiems mūsų pacientams aišku, ką ši diagnozė reiškia. Periodontitas, dar kitaip vadinamas „paradontoze“, yra būklė, kai irsta dantį palaikančios struktūros, tad danties šaknys apsinuogina, apie dantį atsiranda gilios kišenės, dantys pasidaro paslankūs, didėja tarpai tarp jų, o galiausiai dantų ir visai netenkama. Sergant diabetu, ši liga vystosi dažniau ir neretai būna sunkesnės formos. Dar kartą norisi pabrėžti, kad užleistas periodontitas yra ne tik lokali burnos problema, bet ir veiksnys, bloginantis cukrinio diabeto prognozė ir atvirkščiai, pacientas, kuris sunkiai kontroliuoja diabeto būklę, turi didesnę riziką sirgti periodontitu. Skaičiuojama, kad rizika sirgti periodontitu esant diabetui išauga apie tris kartus. Ši rizika dar padidėja, jei pacientas rūko ar/ ir turi blogus burnos higienos įpročius, todėl koreguoti juos yra būtina.

Pacientai, norėdami išvengti periodontito ar tinkamai jį kontroliuoti turi suprasti, kad didžiausias indėlis šiuo atveju turi būti jų pačių. Svarbiausias dalykas, kurio turėtų imtis – tinkama burnos higiena. Ji turi būti pakankamos trukmės, du kartus per dieną, naudojant visas priemones, kurias rekomendavo gydytojas odontologas. Paprastai visais atvejais skiriamas minkštas dantų šepetėlis, tarpdančių valymo priemonės – tarpdančių siūlas ir skirtingų dydžių tarpdančių šepetėliai bei dantų pasta su fluoru. Aišku, atsižvelgdamas į kiekvieno paciento būklę, gydytojas gali rekomenduoti ir papildomas priemones. Labai svarbu visų šių rekomendacijų paisyti, nes tik taip sutaupysite daug savo laiko, finansų ir išsaugosite sveikatą, taip pat išvengsite daugelio diskomfortą keliančių procedūrų. Nepamirškite reguliariai lankytis ir pas burnos higienistą, kuris profesionalios higienos metu nuvalys minkštą ir kietą apnašą nuo dantų. Be šios procedūros atliekamos kelis kartus per metus sunkiai išvengsite periodontito. Gali prireikti ir gyd. periodontologo konsultacijų ir gydymo, jei periodontito būklė sunkės .

Aišku, visiems savo pacientams rekomenduojame lankytis profilaktiškai, net nejaučiant jokio diskomforto, tačiau yra keletas su periodontitu susijusių simptomų, kurie jau tikrai turėtų paskatinti konsultuotis su gydytoju odontologu – tai dantenų kraujavimas, paburkimas, skausmas, atsiradę tarpai tarp dantų ar jų paslankumas, blogas burnos kvapas, pūliavimas iš dantenų. Kuo greičiau kreipsitės, nedelsite, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią šios ligos progresavimui.

Informaciją parengė:

gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Sergate diabetu – svarbu žinoti apie periodontitą appeared first on Virtualus odontologas.

Pixabay.com

Ir karštu vandeniu užpiltą uogienę, ir žolelių ar vaisių ištrauką, ir šaltą saldų gėrimą mes vadiname arbata. Bet tikroji arbata yra verdama iš kvapnių kofeino turinčių kininio arbatmedžio lapelių. Lapelius sudaro polisacharidai, baltymai, pigmentai, polifenoliai (katechinai), kofeinas, , amino rūgštys (teaninas), angliavandeniai, vitaminai, taninai, mikroelementai (kalcis, fluoras, fosforas, kalis, azotas). Arbata jau kelis tūkstantmečius naudojama kaip vaistas. Ji naudinga ir burnos sveikatai. Štai keletas faktų apie arbatą:

• Dėl kofeino ir taninų perdozavimo rizikos nerekomenduojama išgerti daugiau kaip 3-4 puodelių arbatos per dieną.
• Žalioji arbata naikina blogą burnos kvapą, nes turi antibakterinių savybių.
• Burnos skalavimas žalia arbata po saldaus gėrimo efektyviai (juoda arbata mažiau efektyviai) atstato seilių pH iš rūgčios į neutralią.
• Arbata veikia prieš bakterijas, sukeliančias kariesą.
• Arbatoje esantys fluoridai skatina emalio remineralizaciją (atsistatymą).
• Polifenoliai esantys juodojoje ir žaliojoje arbatoje veikia prieš periodonto ligas sukeliančias bakterijas.
• Žaliosios ir juodosios arbatos kasdienis vartojimas net nedideliais kiekiais sumažina burnos vėžio riziką. Tačiau nedaug padeda, jei žmogus rūko ir geria. Tokiu atveju burnos vėžio riziką šiek tiek sumažina ulongo arbata.
• Stimuliuojantis kofeino poveikis gali sukelti kramtomųjų raumenų įtampą ir parafunkcijas (dantų trynimą, stiprų sukandinėjimą) ir to pasekoje smikinkaulio apatinio žandikaulio sąnario pažeidimus bei dantų nusidėvėjimą.
• Tiek žalioji, tiek juodoji, tiek kitos arbatų rūšys keičia dantų ir plombų spalvą.

Informaciją parengė: dr. Rūta Bendinskaitė

The post Arbata be cukraus: šių faktų dar negirdėjote appeared first on Virtualus odontologas.