Shutterstock nuotr.

Jautriu vaikelio laukimo metu nėščiąsias neramina daugelis dalykų: nuo labiau kraujuojančių dantenų iki pasunkėjusios periodonto ligos, tačiau, jei reikėtų išskirti vieną, labiausiai gąsdinančią būklę, tai būtų dantenų išvešėjimas tarpdantyje, dantų spenelio išdidėjimas vadinami nėščiųjų epuliu ar ,,nėštumo tumoru“. Tai pavadinimai, kuriais vadinamas netikėtai per gan trumpą laiką išdidėjusios dantenos. Žodis „epulis“ pažodžiui reiškia „augimas ant dantenų“.

Kaip besilaukiančiai moteriai reikėtų įtarti šią būklę?

Epulis lengvai pastebimas, neskausmingas, dažniausiai pasireiškiantis tik tarp dviejų dantų. Gali būti tik iš išorinės dantenų pusės, gali būti tik iš gomurio pusės, gali  išdidėti ir uždengti kelis dantis, retai – iš abiejų dantų pusių.  

Ar nėščiąjai, pastebėjus tokį darinį reikėtų sunerimti?

Dažniausia tai gerybinis jungiamojo audinio išvešėjimas, atsirandantis dėl pastovaus mechaninio dirginimo, pavyzdžiui, kai protezo kraštas vis traumuoja danteną. Tai nutinka dėl blogai pagaminto ar pritvirtinto dantų protezo poveikio. Epuliu serga ir vyresnio amžiaus žmonės. Dantenų išvešėjimas atrodo kaip dantenų spenelio blizgus dažnai nelygaus paviršiaus rausvos, raudonos ar net melsvos spalvos lengvai kraujuojantis neskausmingas darinys. Serga ir vyrai, ir moterys. ,,Nėščiųjų epulis‘‘ taip vadinamas todėl, kad atsiranda iki 5 proc. besilaukiančių moterų. Neretai epulis pradeda augti nuo 3-5 nėštumo mėnesio.

Gydytojui pasirodyti būtina, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, nesupainiotume pakitimo su kitais dantenų išviešėjimais ar burnos vėžiniais susirgimais, tačiau iš anksto išsigąsti tikrai nereikėtų.

 Kaip šie epuliai yra gydomi?

Pagimdžius vaiką, nedidelis epulis išnyksta. Dideli dariniai, nors po gimdymo ir sumažėja, bet visai neišnyksta, todėl šalinami vietinėje nejautroje chirurginiais metodais. Jei ir nedidelis darinys vis retsykiais kraujuoja, jį būtina šalinti greičiau, bet geriausia iki septintojo nėštumo mėnesio.

Jungiamojo audinio išvešėjimas, atsiradęs dėl dirginimo, gydomas koreguojant dantų protezą ar pakeičiant jį nauju.

Epulis ypač retai atauga vėl. Dažniausiai taip nutinka dėl nepašalintos dantenų dirginimo priežasties. Dantų akmenys, uždegimas dantenose provokuoja dantenų išviešėjimą, todėl kartu su kitomis procedūromis būtina ir gera asmeninė higiena bei reguliari profesionali higiena.

Informaciją parengė:

prof. Alina Pūrienė

The post Būklė, kuri išgąsdina dažną nėščiąją appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Per savo praktiką ne vienas gydytojas yra sutikęs moterų, kurioms nėštumas yra savotiška dingstis negydyti dantų šiuo jautriu metu, nes turima įvairių mitų, susijusių su skirtingomis procedūromis. Norime atsakyti į dažniausius klausimus apie dantų gydymą nėštumo metu.

Ar turiu gydytojui pasakyti, kad laukiuosi?

Būtinai! Pasakykite savo gydytojui, kad laukiatės, net jei tai tik nėštumo pradžia ar dar tik įtariate, kad galite būti pastojusi. Gali būti, kad gydytojas atidės kai kurias procedūras, nebūtinas tuo metu, pavyzdžiui, rentgeno nuotraukų darymą, o kitoms procedūroms parinks tinkamą laiką.

Ko galiu tikėtis apsilankiusi pas gydytoją, jei mano nėštumas yra iki 12 savaičių?

Jei nėra reikalinga skubi pagalba, t.y., jūsų nekamuoja skausmas, neatsiradęs tinimas ir panašiai, greičiausiai jūsų vizitas apsiribos pokalbiu apie pokyčius, kurie tikėtini burnoje šiuo laikotarpiu. Taip pat gydytojas parodys ar primins, kaip tinkamai rūpintis burnos sveikata, rekomenduos, kokias priemones naudoti. Pasakykite gydytojui, jei susiduriate su kokiais nors naujais sunkumais, pavyzdžiui, jei dėl pykinimo sunku valyti dantis, arba jei apskritai patiriate vėmimo epizodus, jei norisi dažnai užkandžiauti – gydytojas pasidalins patarimais, kaip sumažinti odontologinių ligų riziką šiais atvejais.  Visos gydymo procedūros greičiausiai bus planuojamos antrame nėštumo trimestre, taip yra dėl to, kad pirmosios nėštumo savaitės yra ypač jautrios, todėl vengiama bet kokios streso, medikamentų vartojimo ir panašiai.

Ko galiu tikėtis apsilankiusi pas gydytoją antro trimestro metu?

Atvykus šiame laikotarpyje jums taip pat bus priminta, kaip taisyklingai rūpintis burnos sveikata, nes būtent šis kasdienis indėlis yra svarbiausias veiksnys, lemiantis, ar išlaikysite dantis sveikus viso nėštumo metu. Jei jums reikalinga profesionali burnos higiena, prieš nėštumą nespėjote susigydyti dantų –  procedūros gali būti atliktos būtent šiuo laikotarpiu. Beje, nėštukės dažnai baiminasi, ar gydymui bus galima naudoti nuskausminančius vaistus, tad norime patikrinti, kad tikrai taip, gydytojas stengsis užtikrinti kuo komfortiškesnę gydymo procedūrą ir parinks saugius medikamentus anestezijai.

Ko galiu tikėtis apsilankiusi pas gydytoją trečio trimestro metu?

Nors šio trimestro metu vaisius jau yra didžiąja dalimi susiformavęs ir šiuo atžvilgiu rizika jam mažėja, vis dėl to nėštukė patiria vis daugiau su nėštumu susijusio diskomforto, todėl, jei reikia, planuojami trumpi apsilankymai pas odontologą, parenkama tinkama pozicija kėdėje. Nors dauguma procedūrų yra vis dar saugios antro trimestro pradžioje, nuo jo vidurio visas neskubias procedūras jau rekomenduojama atidėti. Savaime suprantama, jei susidūrėte su skausmu, infekcija, trauma ir kitomis neatidėliotinomis problemomis, gydytojas odontologas prireikus pasitars su jūsų ginekologu ir suteiks reikiamą pagalbą.

Informaciją parengė:

Gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Ar gydyti dantis nėštumo metu saugu? appeared first on Virtualus odontologas.

Pixabay nuotr.

Odontologai visiems, kurie klausia koks gėrimas saugiausias dantims, neabejotinai siūlo vandenį. Jei rinksitės vandenį nepagardintą priedais (pavyzdžiui, vaisiais), būsite tikri, kad jis saugus ir labai naudingas jūsų burnos ir bendrai sveikatai. Vanduo mums prieinamas įvairiausiais būdais, kuo jie skiriasi pasakoja prof. R. Stukas.

„Vandeniu iš butelių“ paprastai vadinamas bet koks žmonėms vartoti skirtas vanduo, kuris pramoniniu būdu yra išpilstytas į prekinę tarą, kurią atidaryti gali tik vartotojas. Jeigu butelio etiketėje parašytas prekės pavadinimas yra „Geriamasis vanduo“ ar „Gręžinio vanduo“, reikia suprasti, kad butelyje yra iš esmės toks pat geriamasis vanduo, koks bėga iš viešojo vandentiekio čiaupo. Tiesa, iš tokio vandens kruopščiai pašalinami geležies junginiai, kad jis nebūtų rusvas.

Natūraliu mineraliniu vandeniu ženklinamas vanduo yra paprastai brangesnis. Jau pats jo pavadinimas rodo, kad tai neabejotinai natūralus produktas, t.y., vartotojo nusipirktame butelyje jis yra visai arba beveik visai toks pats, koks yra požeminiame vandeningame sluoksnyje.

Natūralus (geriamasis) mineralinis vanduo – tai neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje aplinkoje susidaręs požeminis vanduo, pasižymintis tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija, biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis, lemiančiomis jo teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms.

Bendra ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija turi būti ne didesnė kaip 8 g/l. Jeigu natūraliame mineraliniame vandenyje fluorido yra daugiau kaip 2 mg/l, etiketėje turi būti aiškiai parašyta šalies, kurioje vanduo bus parduodamas, kalba fluorido koncentracija ir kad dėl padidinto fluorido kiekio vanduo netinkamas vartoti kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus.

Etiketėse ženklinamas „šaltinio vandeniu“ irgi yra neužterštoje aplinkoje susidaręs požeminis vanduo, tačiau jam keliami ne tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui.

Geriamasis šaltinio vanduo  – tai neužterštoje aplinkoje susidaręs originalios cheminės sudėties požeminis vanduo, kuris nėra oficialiai pripažintas natūraliu geriamuoju mineraliniu vandeniu. Nuo natūralaus mineralinio vandens jis skiriasi tik tuo, kad neatitinka vienos ar daugiau natūralaus mineralinio vandens charakteristikų arba dėl kitų priežasčių jis nėra oficialiai pripažintas natūraliu mineraliniu vandeniu.

Šaltinio ir mineralizuoto vandens, prisotinto anglies dvideginiu, ženklinimą etiketėje reikia papildyti nuoroda “prisotintas anglies dvideginiu”.

 Mineralizuotas (geriamasis) vanduo – tai naudojant įvairių rūšių vandenį ir mineralines medžiagas pagamintas vanduo arba praskiestas geriamuoju vandeniu natūralus mineralinis vanduo, pasižymintis troškulį mažinančiomis, gaivinamomis savybėmis. Šis iš esmės dirbtinis mineralinis vanduo žinomas kaip „stalo vanduo“ . Tokio geriamojo mineralinio vandens etiketėse gamintojas nurodo įdėtus į jį komponentus. 

Mineralizuotas vanduo gaminamas iš natūralaus mineralinio vandens, skiedžiant jį geriamuoju vandeniu arba šaltinio vandeniu tokiomis proporcijomis, kurios užtikrintų jo geras juslines ir gaivinamąsias savybes. Vietoj natūralaus mineralinio vandens galima vartoti jo koncentratą, gaunamą išgarinimo būdu.

Mineralizuotas vanduo, kuriame yra ne mažiau kaip 570 mg/l natrio hidrokarbonato ir yra prisotintas anglies dvideginiu, gali būti ženklinamas: “Sodos vanduo”.

The post Vanduo iš butelių – ką reikėtų žinoti? appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Kodėl kraujuoja dantenos?

 Jei valant dantis dantenos kraujuoja, reiškia, kad trūkinėja dantenų kraujagyslės. Retai jos kraujuoja dėl dantų valymo ar nekokybiškų protezų traumos, ypač retai – dėl kraujo krešėjimo sutrikimų, vitaminų C ir K trūkumo, kraujo ligų. Kraujuoja valant dantis dažniausiai dėl to, kad mikrobinės kilmės uždegimas pažeidė smulkių kraujagyslių sieneles. Šiais atvejais mikroorganizmų šalinimas dantis valant šepetėliu ir dantenų masažas ženkliai pagerina dantenų sveikatą.

Kodėl svarbus dantenų masažas?

Tinkamai rūpinantis burnos sveikata, reikėtų ne tik nuvalyti visus dantų paviršius ir išvalyti tarpudančius, bet ir sukamaisiais dantų šepetėlio judesiais masažuoti dantenas. Pradėjus masažuoti uždegimines dantenas, dėl trapių dantenų kraujagyslių, kraujavimas iš dantenų gali būti gausus. Nereikėtų išsigąsti, toliau tęskite masažą kasdien. Sustiprėjus kraujagyslėms, dantenų kraujavimas palaipsniui sumažės ir visai išnyks. Todėl reikėtų žinoti, kad vos pasirodžius kraujui valant dantis, reikia ne mažiau valyti ir stengtis neliesti tos vietos, kur kraujuoja, bet atvirkščiai – nebijokite, dantenų švelniai masažuodami nesužeisite. Kuo geriau valysime dantis ir ilgiau švelniai masažuosime dantenas, tuo mažiau sirgsime periodonto ligomis.

Dantų apnašų ties dantenų kakleliu ir dantenų kraštu nuvalymas, kraštinės dantenos masažas ir dantenų vagelės išvalymas vieno danties šepetėliu yra svarbus tiek siekiant išlaikyti sveikas dantenas, tiek kaip efektyvi priemonė jau sergant gingivitu – dantenų uždegimu ar periodontitu – visų periodonto audinių uždegimu. Kasdieninis individualus dėmesys – valymas nedideliu vieno danties šepetėliu,  po kurio laiko leidžia džiaugtis ligos stabilizacija.

Kaip atlikti dantenų masažą?

Ruošiantis dantenų masažui reikėtų išsirinkti minkštų šerelių dantų šepetėlį ir įprastą dantų pastą. Vidutinio kietumo dantų šepetėlių šereliai įprastai nėra rekomenduojami. Kad nenubrėžtumėte dantų kietųjų audinių ir nesužeistumėte dantenų, geriausia dantis valyti, o po to ir masažuoti dantenas naudojant nedidelę riešo jėgą. Masažą atlikite sukamaisiais judesiais, du kartus per dieną.

Informaciją parengė: prof. A. Pūrienė

The post Kraujuoja dantenos – imkitės jų masažo appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Dantų skausmas yra viena dažniausių priežasčių, kuri atveja pacientus į mūsų kabinetą. Štai, ką verta žinoti apie jį:

• Ėduonies pažeistas dantis nebūtinai turi skaudėti, todėl kreiptis į gydytoją reikia ne tik tuomet, kai atsiranda simptomai, bet ir profilaktiškai ar matant pakitimus dantų paviršiuose.
• Danties pažeidimo pradžioje žmogus dažniausiai nieko nejaučia.
• Skausmas valgant saldų maistą dažniausiai praneša apie progresuojantį ėduonį. Suskubkite kreiptis, jei tokį jaučiate!
• Dantų ėduonis gali progresuoti ir apskritai be jokių simptomų ir taip klaidingai galima manyti, kad žmogaus dantys yra sveiki, nors pažeidimas nesustodamas progresuoja.
• Pasikartojantis, ūmus, plintantis skausmas, ypač išprovokuojamas šalto maisto ar gėrimo, sustiprėjantis naktį rodo, kad greičiausiai jūsų danties nervas jau yra pažeistas, tad bus reikalingas sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis endodontinis gydymas.
• Dažna būklė yra ir perikoronaritas – minkštųjų audinių uždegimas apie dygstantį, dažniausiai „protinį” dantį. Jam būdingas stiprus skausmas galinių dantų srityje, būtinai kreipkitės į gydytoją, jei darosi sunku išsižioti, ryti maistą, pakyla temperatūra ar atsiranda tinimas.
• Nereguliarus skausmas, vis pasikartojantis jums peršalus ir lokalizuojamas ties dantų šaknimis labai dažnai išduoda įvairias komplikacijas, atsirandančias apie dantų šaknų viršūnes, taip dažnai nutinka ir dantims su gydytais dantų kanalais. Papasakokite apie šiuos skausmus savo gydytojui.
• Daugelio dantų jautrumas gali įspėti apie dantų erozijas. Plačiau apie jas galite skaityti ČIA.
• Maudžiantis skausmas kelių dantų srityje, ypač lydimas paburkusių, kraujuojančių ar net pūliuojančių dantenų neretai praneša apie pažengusį periodontitą.

Svarbu, kad net jei nėra jokių nusiskundimų ir simptomų jūsų dantis reguliariai tikrintų gydytojas odontologas, kuris įvertintų dantų ėduonies požymius ir spręstų, ar jums reikalingas odontologinis gydymas, konkrečios profilaktinės procedūros, atkreiptų dėmesį, kuriose vietose lieka neišvalyto dantų apnašo, o gal tiesiog pasveikintų jus puikiai prižiūrint savo burną.

Informaciją parengė:

prof. A. Pūrienė

dr. Rūta Bendinskaitė

gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Dantų skausmas – ką jis išduoda? appeared first on Virtualus odontologas.

• Dantis valytis reikia dantų pasta, šepetėliu ir tarpdančių šepetėliu. Nors mes, gydytojai, kartais jaučiamės įkyruoliais vis primindami savo pacientams apie šią trijulę, visgi, mūsų pastangos nėra bereikalingos, nes apie poreikį naudoti jas visas žino tik 71 proc. mūsų apklaustų nėščiųjų. Nors dėl pastos ir šepetėlio naudojimo greičiausiai niekam nekyla klausimų, tarpdančių šepetėlis dar daug kam yra neišbandyta priemonė. Vis dėlto, tam, kad būtumėte ramios dėl savo burnos sveikatos, jį arba dantų siūlą naudoti būtiną. Siūlą rinkitės itin tampriems tarpdančiams, o tarpdančių šepetėlį – platesnėms vietoms. Daugelis mūsų pacientų nustemba, kad vienai burnai išvalyti kartais prireikia kelių skirtingų dantų ir tarpdančių šepetėlių, bet įgudus tai neatims daug laiko, tačiau sutaupys daug finansinių išteklių ir leis išvengti diskomforto, o svarbiausia, padės išlaikyt puikią sveikatą. Toks kokybiškas valymas yra itin svarbus nėštumo metu, kai daugelio odontologinių ligų rizika padidėja, bet pasitelkus tinkamą burnos valymą ir mitybą, sveikus dantis ir dantenas išlaikyti nėštumo metu tikrai galima ir būtina.

• Rekomenduojame dantų pastą su fluoru. Tik 41 procentų nėščiųjų žino, kad įprastu atveju nėščiosioms rekomenduojame dantų pastą su fluoru, nes jų, kaip ir daugelio Lietuvos gyventojų, burnos sveikata yra gana prasta. Dar mažiau, tik 22 proc. jūsų žino, kad suaugusiam žmogui rekomenduojama dantų pasta su 1450 ppm fluoro (apie tai, kiek fluoro yra jūsų dantų pastoje, galite perskaityti ant pastos pakuotės sudėties skyrelyje). Fluoras (fluoridai) yra ta sudėtinė dalis, kuri padeda danties audiniui atsistatyti, sutvirtėti, to ypač reikia, jei nėščioji dažniau užkandžiauja, palepina save saldžiais ar rūgščiais produktais, jei ją pykina.

• Dantų valymui rinkitės minkštą šepetėlį. Nors šį patarimą, atrodo, duodame kiekvienam savo pacientui, tik 55 proc. nėščiųjų renkasi teisingai. Daugelis žmonių mano, kad vidutinis šepetėlis yra vidurys tarp kieto ir minkšto šepetėlio, todėl tinkamas visiems atvejams, tačiau taip nėra, rekomenduojame rinktis minkštą šepetėlį, kuris tiek efektyviai nuvalo apnašą, tiek yra švelnus dantenoms, jų netraumuoja. Kartais pacientės perlenkia lazdą ir į kitą pusę, nėštumo metu dantenoms pasidarius jautresnėms, renkasi itin minkštą šepetėlį, tačiau, jis skirtas tik tam tikroms situacijoms ir kasdienai turėtumėte rinktis jau rekomenduotą – minkštą šepetėlį.

• Rūgštus produktai pažeidžia dantis. Mus, gydytojus, neramina tai, kad tik 18.5 proc. nėščiųjų žino, kad rūgštūs produktai pažeidžia dantis. Rūgšties veikiamas danties paviršius ilgainiui suplonėja, pradeda ryškėti emalio dengiamo danties sluoksnio – dentino ploteliai, tad dantis tampa jautrus, neestetiškas. Galima sakyti, kad tokie dantų pažeidimai – dantų erozijos – yra šio amžiaus liga, nes jas sutinkame vis dažniau. Erozijas sukelia daugybė žmonių mėgstamų produktų: citrusiniai vaisiai, jų sultys, vanduo su citrina, įvairūs vaisvandeniai, gėrimai ir daugelis kitų rūgščių produktų, kuriuos nėščiosios itin mėgsta. Turėtumėte stengtis tokiais produktais nepiktnaudžiauti, o kai juos vartojate, iškart po to nevalykite dantų, kad jų dar labiau nepažeistumėte, geriau burną praskalaukite vandeniu. Ta pati taisyklė galioja ir esant vėmimo epizodams, iškart po jų taip pat galima skalauti burną, o tik praėjus valandai imtis dantų valymo šepetėliu.

• Pagrindinės dantų ėduonies priežastys – nenuvalytas dantų apnašas ir netaisyklinga mityba. Net 51 proc. nėščiųjų mano, kad pagrindinė dantų ėduonies priežastis yra genetika, o 45 proc. tvirtina, kad dėl jų kaltas vitaminų trūkumas. Deja, nors šiems dalykams kaltę dėl prastos burnos sveikatos suversti lengva, už ją labiausiai esame atsakingi patys. Aišku, tiek genetika, tiek vitaminai per tam tikrus mechanizmus turi įtakos bendrai ir odontologinei būklei, tačiau svarbiausia yra tai, ar kasdien du kartus per dieną kokybiškai valote dantis tinkamomis priemonėmis ir ar vengiate cukrumi papildytų produktų, net jei tai ir nėra saldumynas, pavyzdžiui, saldintų pieno produktų, įvairių padažų, kečupo, miltinių produktų ir saldintų gėrimų. Rinkdamiesi subalansuotą, mažai cukraus turinčią mitybą ir tinkamai valydami dantis tikrai galite išlaikyti savo dantis sveikus, net jei jūsų mama ar kita artima giminaitė tvirtina, kad nėštumo metu joms nutiko kitaip.

Informaciją parengė: gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Šių 5 faktų nežino didelė dalis besilaukiančių appeared first on Virtualus odontologas.

Ką daryti, kad jūsų mityba būtų kuo palankesnė sveikatai

• Per dieną išgerkite apie 8 stiklines skysčių, geriausia, vandens.
• Rinkitės kuo įvairesnį maistą.
• Valgykite pakankamai vaisių ir daržovių.
• Vartokite liesus produktus, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.
• Vartokite pakankamai lengvai virškinamų baltymų: vištienos, žuvies.
• Venkite sūraus maisto.
• Valgykite šiltą maistą.
• Valgykite daugiau juodos pilnagrūdės duonos vietoj smulkaus malimo miltų kepinių, pvz. batonų, bandelių.
• Valgykite pakankamai skaidulinių medžiagų turinčių maisto produktų: pilnagrūdžių kepinių, kruopų, daržovių, vaisių.
• Venkite saldžių konditerinių gaminių, kitų saldumynų.
• Venkite saldintų gėrimų: kavos, arbatos, sulčių.

Shutterstock nuotr.

Paslėptas cukrus

Norime atkreipti dėmesį, kad net tie produktai, kurie atrodo ne itin saldūs, yra netinkami dantims. Dažni paslėpto cukraus šaltiniai yra šie:

• įvairūs padažai (pomidorų, majonezo ir kiti),
• saldūs pieno gaminiai (jogurtai, sūreliai, gėrimai),
• arbata ir kava su cukrumi (net jei cukraus joje yra visai nedaug, jis dantų būklę blogina vartojant dažnai),
• miltiniai gaminiai – juose esantys įvairūs angliavandeniai greitai virsta dantį gadinančiais cukrumis,
• įvairūs „sveikais“ laikomi produktai: medus, javainiai, sveikuoliški batonėliai, trapučiai,
• džiovinti vaisiai, ypač jei jie dar papildomai saldinti.

Ar yra dantims tinkamų produktų – tikrai taip!

• Dantims nekenkia daržovės, vaisiai, riešutai, žalia ir juoda arbata, mėsa, žuvis, kiaušiniai, nesaldūs pieno produktai, sėklos.
• Sūris – vienas idealiausių produktų dantims, jis gali paskatinti danties audinius remineralizuotis, „sveikti“.
• Vanduo – apvalo dantis, praskiedžia jiems kenksmingus cukrus, gausina seilių išsiskyrimą bei būtinas visoms organizmo funkcijoms.
• Daržovės –  puikus pasirinkimas: jos turtingos vitaminais ir mineralais, o savo rūpia tekstūra prisideda prie natūralaus dantų apsivalymo.

Pixabay.com nuotr.

Įsiminkite:

• Šviežius vaisius ir uogas, kurie turi natūralaus cukraus, bet kartu ir daug naudingų sveikatai medžiagų, valgykite kasdien, tačiau patartina juos vartoti natūraliu pavidalu, o ne apdorotus, konservuotus ar sutrintus į įvairius kokteilius ar glotnučius. Nerekomenduojame padauginti ir džiovintų vaisių, jie dažnai būna papildomai saldinti.
• Produktus, turinčius pridėtinio cukraus, reikėtų valgyti ne kiekvieną dieną. 
• Jei nesaldžių produktų etiketėse randate šiuos ingredientus: dekstrozę, kukurūzų sirupą, melasą, agavos sirupą, invertuotą cukrų, maltodekstriną, tokius produktus vartokite saikingai, nes jie visi skatina ėduonies išsivystymą. Šios sudėtinės dalys dažnos įvairiuose pusfabrikačiuose, padažuose, greitame maiste.
• Tiek šaukštelis medaus, tiek šaukštelis cukraus arbatoje vienodai kenksmingas dantims.
• Net ir nedideli cukrų kiekiai yra kenksmingi dantims, jei vartojami dažnai. Pavyzdžiui, net šiek tiek saldinta kava ar arbata, jau nekalbant apie gaiviuosius gėrimus, yra kenksminga dantims.
• Norint išvengti dantų ėduonies, svarbiausia yra cukrų vartojimo dažnis. Itin kenksminga, jei cukraus turintis maistas į burną periodiškai patenka ne kartą per dieną, pavyzdžiui, mėgstant užkandžiauti ar vis gurkšnoti saldintą arbatą, kavą. Tarp valgių rekomenduojame daryti 3 valandų pertraukas, todėl dantų sveikatos atžvilgiu saugu valgyti ne dažniau kaip 5-6 kartus per dieną.
• Saugiau valgyti cukrų turintį maistą kartu su kitais maisto produktais. Pavyzdžiui, rinktis desertą iškart po pagrindinio patiekalo yra geriau nei jį valgyti atskirai.
• Užkandžiams nevertėtų rinktis angliavandenių turinčio, lipnaus maisto, pavyzdžiui, įvairių duoniukų, trapučių, riestainių, kitų miltinių gaminių.
• Užkandžiams verta rinktis: sūrį – jis padeda stiprinti danties audinį, daržovių lazdeles, riešutus.

DABAR JAU ŽINOTE

• Subalansuota ir įvairi mityba itin svarbi užtikrinant gerą burnos sveikatą.
• Būtina valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių bei pakankamai baltymų – vištienos, žuvies.
• Vaisius valgykite šviežius, nes visos kitos jų alternatyvos – džiovinti, konservuoti ar į glotnučius sutrinti vaisiai yra ženkliai kenksmingesni dantims.
• Saugokitės pridėtinio cukraus, kurio yra net ir nesaldžiuose produktuose, ypač įvairiuose padažuose, pusfabrikačiuose, duonos produktuose, greitame maiste.
• Dantų sveikatai svarbus saldžių produktų vartojimo dažnis.
• Užkandžiams rinkitės sūrį, daržoves, o venkite įvairių miltinių gaminių.
• Net ir šiek tiek saldinti gėrimai (arbata, kava) yra kenksmingi dantims, ypač jei gurkšnojami ne kartą per dieną.

Tai buvo paskutinis straipsnis mūsų odontologinių ligų profilaktikos mokymuose. Tikimės, kad gautos žinios Jums leis patikimai rūpintis savo burnos sveikata ir išvengti  odontologinių problemų  nėštumo metu ir po jo.

Shutterstock nuotrauka

The post Maisto produktai – kas naudinga, o kas žalinga jūsų dantims? appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Visuomenėje vyrauja daug įvairių mitų, susijusių su dantų ligomis. Dalis žmonių tiki, kad jų genetika „bloga”, todėl nesibaigiantys vizitai įvairioms odontologinėms procedūroms yra neišvengiami. Kiti tiki, kad už viską atsakingi vitaminai, tad jei burnoje atsiranda dantų pažeidimų, skuba griebtis kalcio ar kitokių tablečių. Tuo tarpu tretieji nenuilstamai ieško informacijos, kaip namų sąlygomis gamintomis priemonėmis saugotis nuo dantų ligų ar net kaip jas gydyti. Visi šie išvardinti mitai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl atsirado „Virtualus odontologas”, kurio misija – teikti kokybišką odontologinę informaciją visuomenei.

Šiame straipsnyje pateiksime rekomendacijas, kaip išvengti dantų ėduonies bei periodonto ligų, aptarsime pagrindines dantų valymo priemones bei taisykles.

Žinokite šias tris taisykles ir išvenkite dantų ėduonies

Mokslas jau seniai įrodė, kad dantų ėduonis – tai gyvenimo būdo liga, kurios įprastam žmogui galima 100 procentų išvengti. Siekiant išvengti dantų ėduonies rekomenduojame pagerinti burnos priežiūros įpročius ir laikytis 3 taisyklių:

1. Kokybiškai valyti dantis du kartus per dieną.
2. Riboti cukrų vartojimą.
3. Naudoti fluoridus.

Ar tikrai dantis valote kokybiškai?

Nėštumo metu gali būti sunkiau valyti dantis dėl pykinimo, nuovargio, pakitusio skonio, tačiau būtina rasti jums tinkančius būdus, kaip šiuos pojūčius suvaldyti ir dantų valymo jokiu būdu nenutraukti. Juk 40 nėštumo savaičių yra tikrai ilgas laikotarpis, per kurį jūsų burnos sveikatai galima pakenkti, be to, infekcija burnos ertmėje tiesiogiai siejama ir su vaikelio sveikata: priešlaikiniu gimdymu, mažesniu vaikelio svoriu, nėštumo diabetu ar preeklampsija (– tai nėštumo metu atsirandanti būklė, kuriai būdingas aukštas kraujo spaudimas, baltymo aptikimas šlapime ir kūno patinimas).

Valant dantis svarbu atkreipti į šias pagrindines taisykles:

• Dantis būtina 2 kartus per dieną valyti dantų šepetėliu ir pasta bei kartą per dieną išvalyti tarpdančius specialiu siūlu ar tarpdančių šepetėliais.
• Ypatingą dėmesį dantų valymui skirkite prieš miegą. Nakties metu sumažėja seilių, saugančių ir stiprinančių dantis, išsiskyrimas, todėl likusių apnašų ant dantų poveikis tampa žalingesnis šiuo paros metu.
• Dantų valymui rinkitės minkštą dantų šepetėlį, parduotuvėje ant tokio šepetėlio pakuotės žymima „Soft”.
• Išvalius dantis liežuviu turėtumėte jausti glotnų ir lygų dantų paviršių.

 Norite sveikų dantų – ribokite cukrų vartojimą

Shutterstock nuotr.

Jei jūsų mityboje gausu įvairaus pavidalo cukrų, kad ir kaip gerai valytumėte savo dantis, naudotumėte brangiausias ir moderniausias burnos priežiūros priemones, dantų ėduonies suvaldyti nepavyks netaisyklingai maitinantis.

Dantų ėduonį sukeliantys mikroorganizmai negalėtų pažeisti danties audinio, jei negautų angliavandenių. Žinoma, labiausiai kenkia saldūs produktai, bet net ir nesaldžiame maiste yra cukrų, apie kuriuos neretai nepagalvojate. Mažinti cukraus vartojimą turėtume saugodami ir dantis, ir bendrą sveikatą, nes didelis cukrų kiekio vartojimas siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, susilpnėjusia imunine sistema, insultu, diabetu, antsvoriu, virškinimo sutrikimais, vėžiu. Plačiau apie sveiką mitybą dantims skaitykite ketvirtame straipsnyje.

Stiprinkite danties audinį – rinkitės fluoridus

Nors žiniasklaidoje vis pasirodantys straipsniai apie fluoro žalą kelia visuomenės nepasitikėjimą ir nerimą, mes, odontologai, žinome, kad fluoridai – įvairūs fluoro junginiai, vartojami vietiniam gydymui įvairiose profilaktikos priemonėse, maiste ir vandenyje, remiantis moksliškai pagrįstais įrodymais, stabdo ėduonies vystymąsi  ir sudaro sąlygas jo išvengti. Pirmame mokymų straipsnyje kalbėjome apie tai, kad ėduonis, kol yra savo pradinėje dėmės stadijoje, gali būti stabdomas profilaktinėmis priemonėmis: tinkama higiena, mityba ir naudojant fluoridus.

Kuo naudingi fluoridai?

• Fluoridai sumažina mikroorganizmų galimybę išskirti kenksmingas rūgštis ir pakenkti danties audiniui.
• Fluoridai stiprina emalio struktūrą, todėl dantis tampa atsparesnis mikroorganizmų išskiriamoms rūgštims.
• Jei danties paviršius jau yra netekęs mineralų (demineralizuotas), fluoridai skatina jo atsistatymą (remineralizaciją). Tai vyksta tol, kol nėra ertmės dantyje.

Schutterstock nuotr.

Kur yra fluoridų?

Natūraliai fluoridų yra kai kuriuose maisto produktuose ir vandenyje. Fluoridų norma geriamajame vandenyje yra 0,7-1mg/l.

Efektyviausias kiekis fluoro yra burnos priežiūros priemonėse: dantų pastose, geliuose, dantų kremuose, odontologiniuose kabinetuose naudojamose medžiagose, skirtose ėduonies profilaktikai ir gydymui. Dantų pastose fluoridų koncentracija varijuoja nuo 240 ppm iki 1500 ppm (ppm nurodo, kiek dalelių fluoro yra milijone dalelių dantų pastos). Įprastu atveju suaugęs žmogus turėtų rinktis 1450 ppm fluorido koncentracijos dantų pastas, tačiau jūsų gydytojas gali individualiai jums parinkti tinkamą fluoridų kiekį ir vartojimo būdą.

Ar naudoti fluoridais papildytas priemones yra saugu?

Fluoridais papildytas burnos priežiūros priemones naudoti yra saugu. Šias priemones naudodami vietiškai, t.y. ant danties, stiprinsite dantų paviršių ir nepakenksite savo sveikatai. Fluoridais papildytų priemonių efektyvumą įrodo ir ilgalaikė kitų šalių patirtis, kur, pasitelkiant įvairias profilaktikos programas ir modelius, ženkliai sumažėjo ėduonies paplitimas.

Žinokite šias taisykles ir išvenkite periodonto ligų

Periodonto ligų (gingivito ir periodontito) išvengti padeda šios taisyklės:

1. Puiki asmeninė burnos higiena
2. Reguliari profesionali burnos higiena
3. Dantenų masažas, tinkamai parinktos burnos priežiūros priemonės
4. Pilnavertė mityba, sveikas gyvenimo būdas

1. Puiki asmeninė burnos higiena – būtina

Shutterstock nuotr.

Netikėkite mitu, kad jei jūsų giminaičiai serga periodonto ligomis, jums taip pat tai nutiks. Užtikrinkite gerą burnos higieną kasdien, kad ant jūsų dantų neliktų

minkšto apnašo – pagrindinės periodonto ligų priežasties. Nepamirškite kasdien taisyklingai valyti dantis (apie tai skaitykite toliau šiame straipsnyje) bei kasdien valyti tarpdančius dantų siūlu ar tarpdančių šepetėliais.

2. Nepraleiskite profesionalios burnos higienos procedūrų

Likęs nenuvalytas apnašas su laiku tampa kietais “akmenimis”, kurie jau nebenuvalomi dantų šepetėliu, todėl turi būti periodiškai nuvalyti gydytojo odontologo kabinete. Pirmiausia dantų akmenys odontologo kabinete valomi rankiniais ir mašininiais, garso ar ultragarso, instrumentais, po to dantys nupoliruojami specialia pasta ar sodos milteliais.

Akmenys, esantys virš dantenų, yra matomi ir plika akimi, o esančius po dantenomis pamatyti sudėtinga, juos gydytojas odontologas pastebi braukiant specialiu instrumentu per danties šaknies paviršių. Todėl būtina 1-2 kartus per metus lankytis pas gydytoją profilaktiškai, o nėštumo metu profesionalią higieną atlikti antro trimestro metu. Jei jūsų periodonto kišenės labai gilios, per kartą visus akmenis nuvalyti nepasiseka – tam reikalingi keli apsilankymai. 

Shutterstock nuotr.

3. Naudokite tinkamas burnos priežiūros priemones

Periodonto ligomis sergantiems pacientams rekomenduojamos priešuždegiminėmis, sutraukiančiomis savybėmis pasižyminčios dantų pastos su įvairiais žoliniais ekstraktais. Kadangi sergant periodontitu neretai apsinuogina dantų šaknys, kurios yra itin jautrios ėduoniui, dantų pastoje taip pat turi būti ir fluoro. 

4. Užtikrinkite pilnavertę mitybą

Šiandien niekas neabejoja, kad mityba turi didžiulės įtakos sveikatai. Mokymų dalyse, kuriose kalbėjome apie dantų ėduonies išsivystymo priežastis, akcentavome cukraus sukeliamą žalą, o štai, kalbant apie periodonto ligas, turite žinoti, kad siekiant užkirsti kelią joms, turite pasirūpinti subalansuota ir pilnaverte mityba, kuri užtikrins periodonto audinių aprūpinimą reikalingomis medžiagomis bei tinkamą imuninės sistemos funkciją.

Taisyklingo valymo patarimai

Mes, gydytojai odontologai, dažnai girdime, kad mūsų besilaukiančios pacientės stengiasi prižiūrėti savo dantis, tačiau patikrinus jų dantis pastebime, kad daugeliu atvejų žinių ir įgūdžių trūksta tam, kad išlaikytumėte dantis sveikus nėštumo metu ir po jo. Jau papasakojome jums kaip išvengti dantų ėduonies bei periodonto ligų, todėl šioje straipsnio dalyje aptarsime pagrindines dantų priežiūros priemones ir jų privalumus.

Dantų šepetėlis

Turbūt tai vienintelė burnos priežiūros priemonė dėl kurios reikalingumo nei vienas mūsų pacientas neabejoja. O štai, kokį pasirinkti, sklando daug mitų. Renkantis dantų šepetėlį, patariame atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:

1. Minkštas dantų šepetėlis – tokį turėtumėte rinktis įprastu atveju. Kietas – nėra tinkamas jūsų dantims, juo galite lengviau pažeisti dantų emalį, dantenas, ypač jei valant naudosite stipresnę valymo jėgą. Tiesa, kietesniu šepetėliu galite valyti išimamas dantų plokšteles, jei jas nešiojate.
2. Dantų šepetėlio galvutės dydis. Svarbu, kad dantų šepetėlio galvutė nebūtų per didelė, stebėkite, ar pasiekiate nuvalyti krūminius dantis iš visų pusių. Gali būti, kad paskutinio danties nuvalymui teks naudoti dantų šepetėlį mažesne galvute ar specialų vieno danties šepetėlį.
3. Šereliai. Patariame rinktis dantų šepetėliussu plonesniais šereliais. Natūralaus pluošto šepetėliai nerekomenduojami, nes lengviau pažeidžia dantenas, kai pradeda lūžinėti dėl dėvėjimosi.
4. Rankenėlė – ji valymo kokybei reikšmingos įtakos neturi, tačiau rekomenduojame rinktis dantų šepetėlį su neslystančia, tinkamo rankai storio bei nedaug išlenkta rankenėle.
5. Elektrinis ar įprastas? Tinkamai išvalyti dantis galima bet kuriuo iš šių šepetėlių, tačiau, jei trūkstate motyvacijos arba kyla fizinių sunkumų valant dantis, pavyzdžiui, jums sunku ilgiau išlaikyti pakeltas rankas, tikrai galite rinktis ir elektrinį dantų šepetėlį.

Dantų pasta

Dažnai populiariojoje žiniasklaidoje galima sutikti nepatikrintos, mokslu neparemtos informacijos, kurią paskaitę žmonės imasi dantų pastas gaminti namie, tam panaudodami aliejus, sodą, citrinos rūgštį ir taip neretai sau pakenkdami. Mes skatiname jus rinktis tradicines dantų pastas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

1. Kadangi ėduonies paplitimas tarp Lietuvos gyventojų yra arti 100 procentų, rekomenduojama rinktis dantų pastą su fluoridais. Fluoras atstato pradėjusį irti danties audinį pradinėje ėduonies stadijoje ir gali sustabdyti šios ligos progresavimą. Žmonės, kurie bijo naudoti dantų pastas su fluoridais dėl jų galimos žalos, turėtų atsiminti, kad fluoridų kiekis dantų pastoje yra saugus sveikatai. Aišku, dantų pastos negalima nuryti. Jei nesate tikri, ar jūsų dantų pasta turi fluoridų, tai galite sužinoti pažvelgę į jos sudėtį, kurioje rašoma fluoridų koncentracija konkrečiame produkte, dažniausiai 500, 1000 ar 1450 ppm fluoridų. Įprastas suaugęs žmogus turėtų rinktis pastarąją – 1450 ppm fluoridų turinčią dantų pastą.
2. Sudėtinės dalys. Nesant patologinių burnos būklių ar ligų, geriausia rinktis dantų pastas su kuo mažiau sudėtinių dalių. Privalumas, jei dantų pastos sudėtyje nėra parabenų, natrio laurylsulfato. 
3. Skonis, kvapas, putojimo savybės. Venkite priemonių, kurios yra itin ryškios spalvos, gausaus putojimo, nes šioms savybėms pasiekti reikalinga daugiau įvairių cheminių sudėtinių dalių.
4. Rinkitės dantų pastą pagal savo poreikius, pavyzdžiui, jei sergate periodontitu, jums tiks specialios žolelių (šalavijų, medetkų, ramunėlių, mėtos, arnikos) ekstraktais praturtintos dantų pastos. Jei pastebite, kad gausiai kaupiasi kietosios dantų apnašos – konkrementai („akmenys“), rinkitės pastas, mažinančias dantų apnašų kaupimąsi. Balinančios dantų pastos neturėtų būti naudojamos pastoviai ir netiks tiems, kurių dantenos jautrios, sergantiems periodonto ligomis.
5. Ekologiška – geresnė? Į Lietuvą atkeliavus naujoms ekologiškumo madoms pastebime, kad neretas mūsų pacientas pasirenka ekologiškas dantų pastas, tačiau tai ne visada yra gerai. Pritariame, kad dantų pasta su mažiau cheminių sudedamųjų dalių yra geriau, tačiau fluoridai jose taip pat turėtų būti. Rinkitės dantų pastas turinčias abiejų šių dantų pastų rūšių privalumus.

Tarpdančių valymo priemonės

Tarpdančių valymo priemones naudoti vieną kartą per dieną rekomenduojame visiems savo pacientams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar būklės. 

Ką rinktis: dantų siūlą ar tarpdančių šepetėlį?

Galite naudoti bet kurią iš šių priemonių pagal tai, kurią naudoti jums patogiau. Jei jūsų tarpdančiai siauri, tamprūs – patogiau naudoti siūlą, kuris yra siauresnis. Jei jūsų tarpdančiai platūs – rinkitės tarpdančių šepetėlius. Neretai patogu naudoti skirtingas priemones skirtingiems dantims ar jų grupėms. Reikia atminti, kad dantų siūlas gerai išvalo susisiekiančius dantų šonus, o tarpdančių šepetėliai – tarpą tarp dantų ties dantenomis.

Kaip išsirinkti ir tinkamai naudoti dantų siūlą?

shutterstock nuotr.

Jeigu jums sunku tarpdančių siūlu pasiekti krūminius dantis, galite rinktis dantų siūlą su specialiu plastikiniu laikikliu.

Siekiant išvengti dantenų pažeidimo tarpdančių siūlu, jį naudoti reikia vadovaujantis šiomis taisyklėmis: valant siūlu jį priglauskite ir traukite palei danties kontaktinį paviršių tol, kol įeisite šiek tiek po dantenomis, judesį atlikite kelis kartus. Svarbu nenaudoti siūlo grubiai. Skausmas ir diskomfortas gali rodyti, kad juo naudojatės neteisingai. Nedidelis kraujavimas gali rodyti, kad tam tikroje vietoje atsirado dantenų uždegimas ir būtent šioje vietoje reikalingas kruopštus valymas visomis priemonėmis. Beje, šioje situacijoje reikėtų apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris išsiaiškins tikrąsias dantenų kraujavimo priežastis. Į dantų gydytoją reikėtų kreiptis ir tuo atveju, jei valant tarpdančius siūlu jis „kimba”, pleišėja.

Kaip reikėtų taisyklingai valyti siūlu, galite matyti ir šiame VIDEO (anglų k.).

Kaip tinkamai naudoti tarpdančių šepetėlį?

Shutterstock nuotr.

Jei jūsų tarpdančiai platesni, patogu juos valyti tarpdančių šepetėliais. Tarpdančių šepetėlio dydį turite prisitaikyti individualiai: šepetėlis neturi būti per laisvas, nes tokiu atveju gerai neišvalys tarpdančio, tačiau ir ne per didelis, kad jo įvesti nereikėtų didele jėga. Verta turėti kelių skirtingų dydžių šepetėlius, skirtus skirtingo dydžio tarpdančiams. Tokie šepetėliai nėra vienkartiniai, juos galima naudoti keletą kartų, tačiau matant, kad šepetėlis užsilankstė, nusidėvėjo – verta jį keisti.

Kaip naudotis tarpdančių šepetėliais galite matyti šiame VIDEO (anglų k.)  

Kokias papildomas priemones verta turėti savo vonioje:

1. Vieno danties šepetėlis. Šis šepetėlis padeda išvalyti sunkiai prieinamas vietas už krūminių dantų. Šį šepetėlį galima naudoti ir nėščiosioms, esant išreikštam pykinimui arba nešiojant breketus. Valymą tokiu šepetėliu derinkite kartu su įprastu šepetėliu.

2. Tarpdančių irigatorius – tai prietaisas, kuris purškia vandenį ar chemines priemones į tarpdančius ir juos išvalo. Šis prietaisas tarpdančius išvalo greičiau ir patogiau nei kitos tarpdančių priemonės, tačiau jo kaina ne visiems prieinama. Tokio prietaiso privalumas ir tai, kad didelio spaudimo vanduo ne tik plauna tarpudančius, bet ir masažuoja dantenas.

Shutterstock nuotr.

3. Burnos skalavimo priemonės. Geriausia burnos skalavimo priemonė yra vanduo, jis pašalina maisto likučius burnoje, sumažina cukrų koncentraciją seilėse ir taip sumažina ėduonies riziką. Specialios burnos skalavimo priemonės reikalingos tuomet, kai paūmėja ėduonies ar periodonto ligos, sergama burnos gleivinės ligomis, taip pat po chirurginio gydymo. Cheminės burnos skalavimo priemonės ne tik sumažina dantų apnašų kiekį, bet ir sunaikina burnos ligas sukeliančius mikroorganizmus bei neutralizuoja žalingus mikroorganizmų išskiriamus produktus. Prisiminkite, jog pastovus skalavimo skysčių su antimikrobinėmis medžiagomis  naudojimas gali pridaryti daugiau žalos, negu duoti naudos, todėl dėl tikslios naudojimo trukmės jums patars jūsų gydytojas. Jei renkatės šias priemones, ieškokite tokių, kurių sudėtyje nėra alkoholio, sausinančio burnos gleivinę.

Ko nereikėtų naudoti dantų priežiūrai:

1. Mediniai krapštukai – jais lengva pažeisti dantenas. Vietoj to rinkitės tarpdančių šepetėlį ar siūlą.
2. Siuvimo siūlas. Šiais laikais, kai turime tokį platų priemonių pasirinkimą atrodo keista apie tai kalbėti, bet yra nemažai pacientų, kurie tarpdančių valymui naudoja netinkamas priemones – siuvimo siūlą, arbatos pakelio siūlą. Šiais siūlais galima sužeisti burnos audinius.

Apžvelgus pagrindines dantų priežiūros priemones norime jums pateikti informaciją apie taisyklingą dantų valymą.

Kokybiškas dantų valymas

Kokybiškai nuvalius dantų apnašą galima išvengti ėduonies ir periodonto ligų. Dantis reikia valyti kruopščiai, nepamirštant nei vieno danties paviršiaus. Būtina ir sukamaisiais judesiais masažuoti dantenas.

Prisiminkite, ypač pamirštamos vietos yra: tarpdančiai, už galinių dantų, apatinio žandikaulio priekinių dantų liežuvinis paviršius ir ties krūminiais dantimis, kur neretai dar ir liežuvis trukdo gerai išsivalyti.

Kaip suprasti, ar tinkamai valote dantis?

Pačiam žmogui susivokti kur gerai valyta, kur nelabai yra sunku. Visiems, norintiems išmokti gerai išsivalyti burną, galima rekomenduoti vaistinėse parduodamas dažo medžiagas – sukramčius dažo tabletę, ar paskalavus dažo tirpalu, minkštasis dantų apnašas nusidažo ryškia spalva. Tada pamatomi neišvalyti dantų paviršiai. Dažo medžiaga nusivalo naudojant dantų pastą ir šepetėlį. Reikėtų žiūrėti per kiek laiko galima išsivalyti visas nusidažiusias minkštojo apnašo vietas. Tai laikas, reikalingas kaskart valant dantis.

Keletas svarbių faktų apie dantų valymą:

• Dantis būtina valyti du kartus per dieną, tačiau dažnesnis valymas jau nebeefektyvus, o kartais ir žalingas.
• Svarbiausia dantis švariai išsivalyti prieš miegą, nes miego metu sumažėja seilėtekis, o kartu ir apsauginės seilių savybės. Kitą kartą dantis reikia išvalyti ryte prieš ar po pusryčių, ar kitu laiku iki pietų.
• Kiekvieno danties kiekvieno paviršiaus nuvalymui rekomenduojama atlikti nuo 5 iki 10 judesių. Visų dantų nuvalymui prireiks nuo 2 iki 3 minučių. Papildomai reikės skirti laiko tarpdančių išvalymui siūlu ar tarpdančių šepetėliu.
• Po kiekvieno valgio dantų valyti nerekomenduojama. Per dažnas valymas gali pažeisti dantenas ir dantis.
• Po kiekvieno valgio reikėtų išsiskalauti burną vandeniu.
• Dantų nerekomenduojama valyti horizontaliais judesiais, nes taip pažeidžiate emalį dantų žandiniuose paviršiuose.
• Išvalius dantis, liečiant liežuviu turėtumėte jausti glotnų ir lygų dantų paviršių.

Kokią dantų valymo techniką rinktis?

Shutterstock nuotr.

Dantų valymo judesiai gali būti vertikalūs šluojamieji nuo dantenų link dantų krašto ar kramtomojo paviršiaus arba sukamieji (maži ratukai). Dantis rekomenduojama pradėti valyti nuo galinių (krūminių) dantų žandinių paviršių ir tęsti link priekinių nepraleidžiant nė vieno danties, kiekvieną dantį nuvalant 5-10 judesių.

Kaip taisyklingai valyti dantis, galite pamatyti šiame VIDEO (anglų k.) 

Ar žinojote, kad yra kelios situacijos, kai nevalia valyti dantų?

1. Nevalykite dantų, jei ką tik rūgščiai pavalgėte (vaisių ar uogų, įvairių rūgščių padažų, raugintų produktų ir kita), gėrėte rūgštaus ar gazuoto gėrimo (vandens su citrina, gazuoto mineralinio vandens, sulčių, gaiviųjų gėrimų, vyno). Po šių produktų vartojimo iki dantų valymo turi praeiti valanda.
2. Negalima valyti dantų ir po vėmimo epizodo, nes dantis paveikia rūgštis, kuri minkština dantų emalį, todėl valantis emalis gali būti papildomai pažeidžiamas.

DABAR JŪS JAU ŽINOTE, KAD:

• Dantų apnašos yra gelsvos ar gelsvai-žalsvos spalvos.
• Dantų valymas yra viena pagrindinių dantų ėduonies ir periodonto ligų profilaktikos priemonių, o likę maisto likučiai turi tiesioginę įtaką šių ligų išsivystymui.
• Dantis nuosekliai valykite 2 kartus per dieną minkštu dantų šepetėliu, dantų pasta su fluoru, valykite tarpus tarp dantų (tarpdančių siūlu ar šepetėliais).
• Sritims, kurias sunkiai pasiekiate, papildomai naudokite vieno danties šepetėlį.
• Naudokite dantų pastas papildytas fluoru, suaugusiam žmogui rekomenduojama dantų pasta su 1450 ppm fluoro.
• Kokybiškai išvalius dantis, turėtumėte liežuviu jausti glotnų, lygų dantų paviršių.
• Po valgio skalaukite burną vandeniu, kad pašalintumėte maisto likučius.
• Pavalgius rūgščių produktų nevalykite dantų apie valandą laiko.
• Reguliariai tikrinkitės dantų sveikatą, atlikite profesionalią burnos higieną. 

The post Išmokite laiku suvaldyti burnos ligas! appeared first on Virtualus odontologas.

Kas tos periodonto ligos?

Norint suprasti, kas yra periodonto liga, pirmiausia reikėtų įsivaizduoti dantį, kurio šaknys laikosi kaule, o šias dvi struktūras (danties šaknį ir kaulą) sieja įvairūs periodonto audiniai: dantenos, periodonto raištis, danties šaknies cementas. Kai burna prižiūrima tinkamai – kokybiškai pašalinamos dantų apnašos, dažniausiai periodonto audiniai sveiki ir kiekvienas žmogus, pažiūrėjęs į savo burną, gali pastebėti rausvas, prigludusias prie danties dantenas, kurios nelinkusios kraujuoti vos palietus ir visiškai neskauda.

Tačiau, jei dantys valomi netinkamai ar atsiranda pašalinių dirgiklių (kabantys plombos kraštai, dantų pažeidimai, infekcijos, taip pat pervargus, po didelio streso), gali atsirasti ar paūmėti periodonto ligos, iš kurių dažniausios – gingivitas ir periodontitas. Klaidingai manoma, kad jei liga yra stipriai pažengusi, ko nors imtis jau per vėlu – kiekvienas dantis yra svarbus: kokybiškam kramtymui, estetikai, gerai gyvenimo kokybei. Kuo anksčiau periodonto ligos bus pradėtos gydyti, tuo geresni bus gydymo rezultatai.

Shutterstock nuotr. 

Gingivitas – laiku pastebėkite kraujuojančias dantenas

Gingivitas – tai dantenų uždegimas, kuriam būdingi tam tikri simptomai – dantenų paraudimas, paburkimas ir kraujavimas. Šie simptomai yra pirmas ženklas, kad jums reikalinga gydytojo apžiūra ir ligos priežasties išsiaiškinimas – galbūt jūsų dantų valymo technika nėra teisinga ar pritrūkstate jai laiko bei motyvacijos, o galbūt būtina keisti dantų „plombas“, protezus. Žinokite, kad dantenų uždegimas (gingivitas) yra grįžtama liga ir, laiku pradėjus gydymą, galima vėl džiaugtis sveikomis dantenomis.

Shutterstock nuotr. 

Periodontitas. Paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų, danties netekimas – tai šios ligos padariniai

Neišgydžius gingivito dantenų uždegimas progresuoja ir pereina į sunkesnę ligos formą – periodontitą, visuomenėje dažnai žinomą „paradontozės“ pavadinimu. Ligos metu nyksta dantį laikančios struktūros, formuojasi gilios kišenės tarp danties ir jį laikančių audinių, ilgainiui formuojasi didesni tarpai tarp dantų, dantys pradeda „klibėti“, o vėliau iškrenta.

Dažnai pacientai kreipiasi su jau pažengusios ligos simptomais: valant dantis kraujuojančiomis  dantenomis, „klibančiais“ dantimis, pūliavimu iš dantenų vagelės, lyg vėduokle bepradedančiais skleistis dantimis. Tada stabilizuoti ligą sunku, o gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti, nėra. Vis dėl to, net jei manote, kad Jūsų būklė yra beviltiška, nebijokite kreiptis į gydytoją: ligą, pasitelkiant įvairias procedūras, galima pristabdyti, be to, svarbu pašalinti infekcijos židinius, kad nepakenktumėte savo bendrai sveikatai. Periodonto infekciniai židiniai kaip ir kitos burnos infekcijos gali būti gėsmingos sveikatai.

Shutterstock nuotr.

Pagrindinė periodonto ligų priežastis yra nepašalintas dantų apnašas – gelsvos ar gelsvai-žalsvos sankaupos ant dantų paviršių. Norint išvengti šių ligų reikalinga du kartus per dieną apnašą nuvalyti nuo visų dantų, dantenų, liežuvio. Rekomenduojama ir reguliariai (kartą ar du per metus) atlikti profesionalias burnos higienos procedūras, kurių metu pašalinamos susikaupusios mineralizuotos dantų apnašos – „dantų akmenys“. Profesionali burnos higiena rekomenduojama ir tiems pacientams, kurie neserga periodontitu. Nėštumo metu profesionalią burnos higieną patartina atlikti antrame nėštumo trimestre.

Dažnai pastebime klaidą, kurią daro didelė dalis mūsų pacientų: jei pastebimas kraujavimas iš dantenų, jos paburksta, parausta, žmonės stengiasi tokios vietos „neliesti ir nevalyti dantų”. Tačiau taip pakliūvama į užburtą ratą – prastai išsivalius dantis ir dantenas uždegimas progresuoja, plinta į gilesnius audinius. Kuo daugiau dantenos kraujuoja valant ar valgant, tuo ilgiau, kruopščiau, jas reikia valyti, masažuoti. Tik nedarykite to šiurkščiai, valymui rinkitės minkštą dantų šepetėlį. Pastoviai masažuojant dantenas dėl sutvirtėjusių dantenų kraujagyslių, palaipsniui kraujavimas sumažėja.

Laiku pastebėjus pirmuosius gingivito ar periodontito požymius galima gauti žymiai geresnius gydymo rezultatus, išvengti diskomforto ir estetinių bei finansinių problemų netenkant dantų. Svarbu pabrėžti, jog šių burnos ligų gydymas svarbu ir jūsų bendrinei sveikatai. Pastebima, kad sergantiems periodontitu dažniau diagnozuojamos reumatinės ligos, pablogėja cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų būklė. Yra ir atvirkštinis ryšys – žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, dažniau bei sunkiau serga ir periodonto ligomis, tad jiems reikalinga atidesnė burnos higiena ir dažnesni profilaktiniai vizitai.

Klaidingai manoma, kad periodonto ligos yra nulemtos genetiškai ir, jei artimi giminaičiai sirgo sunkia jos forma ir neteko dantų, taip nutikti gali ir jums. Norime pabrėžti, kad būtina kreiptis į odontologą vos pajutus pirmus ligos simptomus, tada periodonto ligą stabilizuoti bus žymiai lengviau ir tai netaps nuosprendžiu netekti dantų.

Apie periodonto ligas įspėja ir blogas burnos kvapas, kurio priežastis – nekontroliuojamas specifinių mikroorganizmų dauginimasis ir kraujo ląstelių yrimas, todėl pajutus, kad burnos kvapas pasikeitė, būtina kreiptis į odontologą.

Prisiminkite, kad kreiptis į odontologą taip pat reikėtų:

1. Profilaktiškai, nėštumo pradžioje.
2. Pastebėjus dantenų kraujavimą.
3. Pajutus, kad dantys tapo paslankūs.
4. Pastebėjus infekcijos požymius: bėrimus, burnos opas, žaizdeles.
5. Pastebėjus pakitusius burnos audinius: padidėjusias, pakeitusias spalvą burnos struktūras.
6. Atsiradus skausmui burnoje.
7. Atsiradus dantenų uždegimo požymiams, rekomenduojama pas odontologą lankytis ir dažniau –  penktąjį bei šeštajį nėštumo mėnesį.
8. Būtina intensyvesnė odontologinė priežiūra ir maitinat kūdikį.

Gera asmeninė burnos higienos kokybė,  reguliariai atliekamos profesionalios burnos higienos procedūros, geros bendros sveikatos ir puikios nuotaikos palaikymas yra itin svarbu nėštumo metu!  

DABAR JAU ŽINOTE:

• Pagrindinė periodonto ligų priežastis – dantų apnašas, kuris lieka nenuvalytas kasdienio dantų valymo metu.
• Pagrindinis gingivito – dantenų uždegimo požymis yra kraujuojančios dantenos, šią būklę galima išgydyti.
• Pagrindiniai periodontito simptomai yra: dantenų kraujavimas valant dantis, paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų. 
• Periodontitą būtina pastebėti ir gydyti kuo anksčiau, kol nėra netekta daug dantį laikančių struktūrų audinių.
• Blogas burnos kvapas – požymis, kurį pajutus reikia kreiptis į gydytoją.
• Periodonto ligos sergant daugeliu lėtinių ligų progresuoja greičiau.
• Periodonto ligos turi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.
• Pastebėję bet kokius pakitimus burnoje, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
• Norint išsaugoti burnos ir periodonto sveikatą viso gyvenimo metu ypač svarbi:
• Nuosekli periodonto ligų prevencija;
• Reguliarios dantų akmenų šalinimo procedūros;
• Kruopšti individuali burnos higiena;
• Pastangos išsaugoti gerą bendrąją sveikatą.

The post Periodontitas, ar tikrai žinote pakankamai? appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Nėštumas – idealus metas sulėtinti gyvenimo tempą ir daugiau dėmesio skirti savo ir greitai gimsiančio vaikelio sveikatai. Kad besilaukianti moteris galėtų pasirūpinti savimi, pirmiausia ji turi turėti pakankamai žinių. Jei dalyvaujate mūsų mokymuose, dantų priežiūros tema jums įdomi ir aktuali. Mes, gydytojai ir mokslininkai, kurie jums surinko svarbiausią mokslu ir klinikine praktika grįstą informaciją, tikime, kad sugriausime mitą apie tai, kad nėštumas būtinai pažeis jūsų dantis. Taip, sutinkame, kad šis etapas yra itin jautrus ir lengva susidaryti sąlygoms, lemiančioms didesnę burnos ligų riziką, tačiau gerai žinant, kas šias būkles sukelia ir kaip jas suvaldyti, išlaikyti dantis sveikus nėštumo metu tikrai įmanoma.

Gera mamos burnos sveikata svarbi vaikelio sveikatai

Ar žinojote, kad dantų ėduonis yra užkrečiama liga? Savo vaikus labai ankstyvame amžiuje, kai išdygsta pirmasis dantis, užkrečia ne kas kitas, o mamos. Moksliškai įrodyta, kad, jei mama turi padidėjusį dantų ėduonį sukeliančių bakterijų kiekį, jos vaikas turi didesnę riziką susirgti dantų ėduonimi ankstyvame amžiuje. Taigi, kuo daugiau ėduonies pažeistų dantų turi mama, tuo didesnė rizika, kad dantų ėduonimi sirgs ir jos vaikas.

Kodėl nėštumo metu padidėja rizika sirgti ėduonimi?

Nėštumo metu daugelio moterų įpročiai pasikeičia ir ne visada į gerą. Aišku, drauge gali atsirasti ir tokių būklių, kurių jūs pakeisti negalite, tačiau žinoti, kaip jas valdyti – būtina.

Štai kelios priežastys, kodėl nėštumo metu pablogėja dantų būklė:

• Pasikeitę dantų valymo įpročiai. Dažnai besilaukiančias moteris kamuoja nuovargis, kintanti nuotaika, todėl ir dantų priežiūrai skiriama mažiau laiko, praleidžiami dantų valymai.
• Moterys itin dažnai nurodo, kad valant dantis provokuojamas pykinimo refleksas, todėl jos nutraukia kai kurių ar net visų dantų valymą.
• Pasikeitę mitybos įpročiai. Besilaukiančios moterys yra linkusios save palepinti tuo, ko anksčiau vengdavo – saldumynais, miltiniais gaminiais ir kitu greitai skaidomų angliavandenių gausiu maistu. Tokia mityba yra tiesus kelias ėduoniui vystytis.
• Maitinimosi dažnis. Dažnai nėščiosios valgo dažnai ir po truputį, nors kai kuriuos simptomus, pavyzdžiui, pykinimą tokia mityba gali malšinti, tačiau dažnai valgant nuolat „maitinate“ ir mikroorganizmus, ardančius danties audinį.

Verta gerai suprasti odontologinių ligų prigimtį

Odontologinės ligos yra sudėtingos ir daugialypės, o kad jų išvengtumėte, svarbu suprasti esminius dantį ardančius procesus. Kad galėtumėte aiškiai įsivaizduoti, kas vyksta skirtinguose danties sluoksniuose, primename, kad matoma danties dalis vadinama vainiku, o esanti kaule – šaknimi. Tuo tarpu, jei dantį perpjautume vertikaliai taip, kad matytume visas jo dalis, galėtume išskirti emalį, dentiną ir pulpą, dažnai populiariai vadinama tiesiog „nervu“.
Jei norite sužinoti daugiau praktinių patarimų, kas svarbu išsaugant danties anatomiją, skaitykite ČIA (str. Dantų anatomijos paslaptys: kodėl dantys gelsta, o juos gydyti taip brangu)

Tai kas gi tas ėduonis?

Dantų ėduonis, kariesas, kariozinė dėmė, ertmė ar tiesiog skylė dantyje – visi šie pavadinimai reiškia tą patį – procesą, kurio metu, veikiant mikroorganizmams, gyvenantiems ant danties likusiose nenuvalytose apnašose, ardomi danties audiniai.

Dantų ėduonis – tai ne tik matomos ertmės dantyje, bet ir įvairių spalvų dėmės – ypač baltos ir šiurkščios. Šios dėmės rodo aktyvią ligos eigą. Svarbu žinoti, kad balta, šiurkšti dėmė, atsiradusi ant danties, dažniausiai reiškia aktyviai progresuojantį ėduonį, bet, kol ši dėmė neištrupa ir netampa ertme, užtenka tik profilaktikos priemonių ir jos progresavimą galima visiškai sustabdyti (apie tokias priemones pasakosime kitose paskaitose), išvengiant danties gręžimo ir plombavimo. Jei danties ėduonies procesas sustoja, šios dėmės iš baltų tampa rusvomis, rudomis ar visai juodomis ir tokios gali likti visą žmogaus gyvenimą, tačiau svarbu, kad gydytojas reguliariai jas apžiūrėtų ir įsitikintų, kad šios dėmės yra „sandarios“, be ertmių.

Kai danties paviršiuje atsiranda ertmė – tai jau pažengusi ir uždelsta būklė, kuriai būtinas gydymas užplombuojant dantį. Svarbu žinoti, jog nepakeitus dantų valymo įpročių ir mitybos, net ir užplombuotą dantį toliau veiks nepalankūs veiksniai ir dantų ėduonis toliau pažeis audinius šalia plombuotų paviršių ar net suprotezuotuose dantyse.

Kodėl prasideda dantų ėduonis?

Pagrindinės priežastys, kodėl išsivysto dantų ėduonis yra dantį dengiančios nenuvalytos apnašos ir į burną patenkantys įvairaus pavidalo angliavandeniai. Nors beveik kiekvienas mūsų pacientas įvardina, kad jis stengiasi valyti savo dantis, mes, gydytojai, pastebime tipines vietas, kurios nepasiekiamos valant dantų šepetėliu ir įvairias kitas valymo klaidas. 

Kalbant apie dantims kenksmingus cukrus, reikia pabrėžti, kad net ir tie žmonės, kurie mano, kad saldumynų vartoja visai nedaug, jų gauna su kaupu – įvairių padažų, miltinių patiekalų, gėrimų pavidalu. Apie visus maiste tykančius pavojus taip pat pasakosime jau visai netrukus (ketvirtame straipsnyje).

Kalbant apie genetikos, vitaminų trūkumo ar nėštumo reikšmę dantų sveikatai, žmonės jų poveikį dažnai pervertina ir svarbiausios priežastys, visgi, lieka neteisingas dantų valymas ir mityba.

Jei norite apie šį procesą sužinoti daugiau ir pamatyti Jums paruoštą vaizdinę medžiagą, spauskite ČIA (str. AR KADA SUSIMASTĖTE, KODĖL JŪSŲ DANTYS GENDA IR KAIP TAI PAKEISTI?)

Danties pažeidimo eiga

Ėduonis prasideda danties emalyje ir pradžioje matosi tik dėmė – jokios ertmės dantyje nėra. Tokį pažeidimą dar galima sustabdyti tinkamomis profilaktinėmis priemonėmis.

Jei atsiradus ėduonies dėmei nėra imamasi papildomų profilaktikos priemonių ir nekeičiami kasdieniai įpročiai, ši dėmė progresuoja ir tirpsta ne tik emalis, bet prasideda ir gilesnių audinių pažeidimas – tokį dantį jau tenka gręžti ir plombuoti.

Laiku negydant danties ir pažeidimui dantyje didėjant, galiausiai pažeidžiama ir vidinė danties dalis – pulpa, o tada dažnu atveju jau prireikia sudėtingo ir brangaus danties kanalų gydymo.

Shutterstock nuotr.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA

Ar skausmas yra patikimas simptomas vertinant savo dantų būklę?

Shutterstock nuotr.

Ėduonies pažeistas dantis nebūtinai turi skaudėti, todėl kreiptis į gydytoją reikia ne tik tuomet, kai atsiranda simptomai, bet ir profilaktiškai ar matant pakitimus dantų paviršiuose.

• Danties pažeidimo pradžioje žmogus dažniausiai nieko nejaučia.
• Kai emalyje ištirpsta daugiau mineralų, žmogus gali pradėti jausti danties skausmą valgydamas saldų maistą.
• Labiau pažengus ligai, padidėja danties jautrumas patekus šalto oro ar gėrimo, skausmas trunka trumpai, kelias sekundes.
• Dantų ėduonis gali progresuoti be jokių simptomų, todėl galima klaidingai manyti, kad žmogaus dantys yra sveiki, nors pažeidimas progresuoja. Kai dantis pradeda skaudėti, tai dažniausiai reiškia, kad liga jau uždelsta ir gydymas bus sudėtingesnis, ilgesnis ir brangesnis, o gal ir visiškai neįmanomas. Būna, kad dantį tenka tiesiog išrauti.

Svarbu, kad net kai nėra jokių nusiskundimų ir simptomų jūsų dantis reguliariai tikrintų gydytojas odontologas, kuris įvertintų dantų ėduonies požymius ir spręstų, ar jums reikalingas odontologinis gydymas, ar profilaktinės procedūros, atkreiptų dėmesį, kuriose vietose lieka neišvalyto dantų apnašo, o gal tiesiog pasveikintų jus puikiai prižiūrint savo burną.

Nėštumas, dažniausiai, yra tas metas, kai moters gyvenime atsiranda daugybė naujų prioritetų, rūpesčių ir džiaugsmų. Kai kurias moteris džiugina tai, kad jos gali daugiau laiko skirti tiems dalykams, kuriems anksčiau trūkdavo dėmesio, pavyzdžiui, daugiau ilsėtis, rūpintis savo ir būsimo vaikelio sveikata. Tuo tarpu, kitas nėščiąsias  gana dažni vizitai pas šeimos gydytoją, kitus gydytojus specialistus ir atliekami tyrimai vargina. Nesvarbu, kuriai kategorijai bepriklausytumėte, rekomenduojame, kad vizitai pas gydytoją odontologą ir kruopšti burnos priežiūra atsidurtų šiame itin svarbių dalykų, kuriuos būtina atlikti prieš gimstant kūdikiui, sąraše.

Pixabay nuotr.

Dantų erozijos – šio amžiaus liga

Šiai dienai svarbu aptarti ir dar vieną būklę – dantų erozijas. Tai dantų pažeidimas, kai dėl tiesioginio rūgščių poveikio tirpsta danties audinys. Žmogus gali pastebėti, kad jo dantys nudilo, atsirado dantų jautrumas. Dažnai tai būna dantų erozijos, nors tikrąją priežastį gali nustatyti tik gydytojas odontologas. 

Rūgštys gali pasiekti dantis keliais būdais:

• Esant gastroezofaginiam refliuksui ar vemiant, kai dantis pasiekia skrandžio rūgštis.
• Dažnai vartojant rūgščius ar gazuotus produktus. 

Erozijas sukelia daugybė maisto produktų

Ar norite sužinoti, kurie produktai sukelia dantų erozinius pažeidimus? Štai dažniausi iš jų:

• vaisių sultys (tiek natūralios, spaustos, tiek įvairiai supakuotos ir pagamintos),
• vanduo su citrina,
• vaisinė arbata,
• įvairūs vaisiai,
• fermentuotos daržovės (pavyzdžiui, rauginti kopūstai, agurkai),
• gazuoti gėrimai,
• sportiniai gėrimai.

Kai kurių produktų, pavyzdžiui, vaisių, fermentuotų daržovių, tikrai nepatariame atsisakyti, nes jie teikia žmogaus organizmui naudą, tačiau turite žinoti, kad po tokių produktų vartojimo valandą laiko neturėtumėte valyti dantų, kad nepašalintumėte suminkštėjusių danties audinių. Tuo tarpu kitus išvardintus produktus: gazuotus gėrimus, sportinius gėrimus, vandenį su citrina, vaisinę arbatą siūlytume riboti ar keisti žalia ar juoda arbata be cukraus, o geriausia, vandeniu. Įrodyta, kad natūralios sultys nėra tinkamas pasirinkimas siekiant maitintis sveikai, tad jas taip pat siūlome keisti alternatyvomis.

NUO ŠIOL JŪS ŽINOTE, KAD:

• Dantų ėduonis pasireiškia įvairių spalvų dėmėmis ir ertmėmis dantų paviršiuose.
• Dantų apnašas ir netaisyklinga mityba, ypač ta, kurioje gausu cukrų, yra pagrindinės priežastys, sukeliančios dantų ėduonį.
• Ėduonį gali sukelti ne tik baltas cukrus, bet ir paslėptas cukrus įvairiuose produktuose.
• Žmonės linkę pervertinti genetikos, vitaminų trūkumo, nėštumo reikšmę dantų ėduonies išsivystymui.
• Kol ėduonis yra tik emalyje ir nėra ištrupėjusio dantų audinio ertmės, jį galima sustabdyti profilaktinėmis priemonėmis.
• Kai danties paviršiuje atsiranda ertmė, tokį dantį jau būtina gydyti – išvalyti ir plombuoti.
• Nekeičiant kasdienių mitybos ir dantų valymo įpročių, ėduonis toliau gali vystytis ir jau gydytuose, užplombuotuose ar net suprotezuotuose dantyse.
• Skausmo nebuvimas nėra patikimas rodiklis galvoti, kad dantys yra sveiki.
• Pagrindinės dantų erozijų priežastys yra rūgštus maistas ir skrandžio rūgštis patenkanti ant dantų.
• Po rūgščių produktų vartojimo valandą nevalykite dantų.
• Dantų erozijų pagrindiniai požymiai: dantų nudilimas ir jautrumas.

The post Dažniausia pasaulio liga: ar žinote, kas ją sukelia appeared first on Virtualus odontologas.