Ką daryti, kad jūsų mityba būtų kuo palankesnė sveikatai

• Per dieną išgerkite apie 8 stiklines skysčių, geriausia, vandens.
• Rinkitės kuo įvairesnį maistą.
• Valgykite pakankamai vaisių ir daržovių.
• Vartokite liesus produktus, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.
• Vartokite pakankamai lengvai virškinamų baltymų: vištienos, žuvies.
• Venkite sūraus maisto.
• Valgykite šiltą maistą.
• Valgykite daugiau juodos pilnagrūdės duonos vietoj smulkaus malimo miltų kepinių, pvz. batonų, bandelių.
• Valgykite pakankamai skaidulinių medžiagų turinčių maisto produktų: pilnagrūdžių kepinių, kruopų, daržovių, vaisių.
• Venkite saldžių konditerinių gaminių, kitų saldumynų.
• Venkite saldintų gėrimų: kavos, arbatos, sulčių.

Paslėptas cukrus

Apie jį ne kartą kalbėjome mokymų metu, bet norime dar kartą atkreipti dėmesį, kad net tie produktai, kurie atrodo  ne itin saldūs, yra netinkami dantims. Dažni paslėpto cukraus šaltiniai yra šie:

• įvairūs padažai (pomidorų, majonezo ir kiti),
• saldūs pieno gaminiai (jogurtai, sūreliai, gėrimai),
• arbata ir kava su cukrumi (net jei cukraus joje yra visai nedaug, jis dantų būklę blogina vartojant dažnai),
• miltiniai gaminiai – juose esantys įvairūs angliavandeniai greitai virsta dantį gadinančiais cukrumis,
• įvairūs „sveikais“ laikomi produktai: medus, javainiai, sveikuoliški batonėliai, trapučiai,
• džiovinti vaisiai, ypač jei jie dar papildomai saldinti, naminės uogienės, kompotai ir kiti namuose gaminti saldumynai ar kepiniai.

Ar yra dantims tinkamų produktų – tikrai taip!

• Dantims nekenkia daržovės, vaisiai, riešutai, žalia ir juoda arbata, mėsa, žuvis, kiaušiniai, nesaldūs pieno produktai, sėklos.
• Sūris – vienas idealiausių produktų dantims. Jis gali paskatinti danties audinius remineralizuotis.
• Vanduo – apvalo dantis, praskiedžia cukrų, gausina seilių išsiskyrimą bei būtinas visoms organizmo funkcijoms.
• Daržovės – puikus pasirinkimas. Jos turtingos vitaminais ir mineralais, o stambi tekstūra prisideda prie dantų apsivalymo.

Pixabay nuotr.

Įsiminkite: 

• Šviežius vaisius ir uogas, kurie turi natūralaus cukraus, bet kartu ir daug naudingų sveikatai medžiagų, valgykite kasdien. Tačiau patartina juos vartoti ne termiškai apdorotus, konservuotus ar sutrintus į kokteilius, o žalius. Nerekomenduojame vartoti daug džiovintų vaisių, jie dažnai būna papildomai saldinti.
• Produktus, turinčius pridėtinio cukraus, reikėtų valgyti ne kiekvieną dieną. 
• Jei nesaldžių produktų etiketėse randate šiuos ingredientus: dekstrozę, kukurūzų sirupą, melasą, agavos sirupą, invertuotą cukrų, maltodekstriną, tokius produktus vartokite saikingai. Kaip ir cukrus, jie visi skatina ėduonies išsivystymą. Šios sudėtinės dalys dažnos įvairiuose pusfabrikačiuose, padažuose, greitame maiste.
• Tiek šaukštelis medaus, tiek šaukštelis cukraus arbatoje vienodai kenksmingas dantims.
• Net ir nedideli cukrų kiekiai yra kenksmingi dantims, jei vartojami dažnai. Pavyzdžiui, net šiek tiek saldinta kava ar arbata, gaivieji gėrimai yra kenksmingi dantims.
• Norint išvengti dantų ėduonies, svarbiausia yra cukraus vartojimo dažnis. Itin kenksminga, jei cukraus turintis maistas į burną periodiškai patenka ne kartą per dieną, pavyzdžiui, mėgstant saldžiai užkandžiauti ar vis gurkšnoti saldintą arbatą, kavą. Tarp valgių rekomenduojame daryti 3 valandų pertraukas. Todėl dantų sveikatos atžvilgiu saugu valgyti ne dažniau kaip 5-6 kartus per dieną.
• Saugiau valgyti cukrų turintį maistą kartu su kitais maisto produktais. Pavyzdžiui, rinktis desertą iškart po pagrindinio patiekalo yra geriau nei jį valgyti atskirai.
• Užkandžiams nevertėtų rinktis angliavandenių turinčio, lipnaus maisto, pavyzdžiui, įvairių duoniukų, trapučių, riestainių, kitų miltinių gaminių.
• Užkandžiams verta rinktis sūrį (jis padeda stiprinti danties audinį), daržovių lazdeles, riešutus.

Pixabay.com nuotr.

DABAR JAU ŽINOTE, KAD: 

• Subalansuota ir įvairi mityba itin svarbi užtikrinant gerą burnos sveikatą.
• Būtina valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių bei pakankamai baltymų – vištienos, žuvies.
• Vaisius valgykite šviežius, nes visos kitos jų alternatyvos – džiovinti, konservuoti ar sutrinti vaisiai yra ženkliai kenksmingesni dantims.
• Saugokitės pridėtinio cukraus, kurio yra net ir nesaldžiuose produktuose, ypač įvairiuose padažuose, pusfabrikačiuose, duonos produktuose, greitame maiste.
• Dantų sveikatai svarbus saldžių produktų vartojimo dažnis.
• Užkandžiams rinkitės sūrį, daržoves, venkite įvairių miltinių gaminių.
• Net ir šiek tiek saldinti gėrimai (arbata, kava) yra kenksmingi dantims, ypač jei dažnai gurkšnojami.

Tai buvo paskutinis straipsnis mūsų odontologinių ligų profilaktikos mokymuose. Tikimės, kad gautos žinios Jums leis patikimai rūpintis savo ir savo artimųjų burnos sveikata ir išvengti odontologinių problemų! 

The post Maisto produktai – kas naudinga, o kas žalinga jūsų dantims? appeared first on Virtualus odontologas.

Prižiūrėti ne savo, o globojamo asmens dantis dar sunkiau. Dažnai dantų valymas būna apsunkintas, nes neįgalusis neišsižioja, gal net priešinasi. Todėl labai svarbu, kad dantis pradėtumėte valyti kuo ankstesniame amžiuje ir suformuotumėte tinkamus įpročius. Jei to nepadarėte, bet pasiryžote pradėti dantis valyti dabar, paieškokite, kas jums pagelbėtų. Gal neįgaliajam patiktų naujas gražus šepetėlis, o gal net sutiktų išbandyti elektrinį šepetėlį. Daliai neįgalių žmonių patinka pirmiausia naują vibruojantį šepetėlį pasinešioti rankoje, kad priprastų. Kad ir kokį būdą pasirinktumėte, bet kokios pastangos geriau valyti dantis ženkliai prisidės prie jūsų globojamo asmens sveikatos.

Žinokite šias tris taisykles ir išlaikykite dantis sveikus

Mokslas jau seniai įrodė, kad dantų ėduonis – tai gyvenimo būdo liga, kurios įprastai žmogui galima visiškai išvengti. Siekiant užkirsti kelią dantų ėduonies formavimuisi rekomenduojame pagerinti burnos priežiūros įpročius ir laikytis 3 taisyklių:

1. Kokybiškai valyti dantis du kartus per dieną.
2. Riboti cukraus vartojimą.
3. Naudoti fluoridus.

Shutterstock nuotr.

Ar tikrai dantis valote kokybiškai

Valant dantis svarbu atkreipti dėmesį į šias pagrindines taisykles:

• Dantis būtina 2 kartus per dieną valyti dantų šepetėliu ir pasta bei kartą per dieną išvalyti tarpdančius specialiu siūlu ar tarpdančių šepetėliais. Kalbant apie neįgaliųjų burnos priežiūrą svarbu, kad kuo geriau atliktumėte įmanomus burnos priežiūros veiksmus. Gal neįgaliajam labiau patiks jo išsirinktas šepetėlis, o gal bus patogiau naudoti vibruojantį šepetėlį ar bent išbandyti burnos irigatorių.
• Išsivalyti dantis kokybiškai gali trukdyti neįgaliojo motorikos sutrikimai. Jei tokių esama, būtina neįgaliajam padėti ar pasirinkti tinkamas priemones, pavyzdžiui, elektrinį šepetėlį. 
• Ypatingą dėmesį dantų valymui skirkite prieš miegą. Nakties metu sumažėja seilių, saugančių ir stiprinančių dantis, todėl likusių apnašų ant dantų poveikis tampa žalingesnis.
• Dantų valymui rinkitės minkštą dantų šepetėlį. Parduotuvėje ant tokio šepetėlio pakuotės žymima „Soft”.
• Išvalius dantis liežuviu turėtumėte jausti glotnų ir lygų dantų paviršių. Valydami dantis neįgaliajam galite matyti švarų danties paviršių, kuris yra blizgus.
• Pačiam žmogui sunku suprasti, kurie dantų paviršiai yra gerai išvalyti. Visiems, norintiems išmokti tinkamai išsivalyti dantis, galima įsigyti vaistinėse parduodamas dažančias medžiagas. Sukramčius tabletę, ar paskalavus tirpalu, minkštasis dantų apnašas nusidažo ryškia spalva. Tokiu būdu pamatomi neišvalyti dantų paviršiai. Dažanti medžiaga nusivalo naudojant dantų pastą ir šepetėlį. Reikėtų pasižiūrėti, per kiek laiko galima išsivalyti visas dėl esančio minkštojo apnašo nusidažiusias vietas. Tai laikas, reikalingas kaskart tinkamai išsivalyti dantis.

2. Norite sveikų dantų – ribokite cukrų vartojimą

Shutterstock nuotr.

Jei jūsų ar jūsų globojamo asmens mityboje gausu įvairaus pavidalo cukraus, kad ir kaip gerai valytumėte dantis, dantų ėduonies suvaldyti nepavyks.

Dantų ėduonį sukeliantys mikroorganizmai minta ir dauginasi dėl žmogaus vartojamų angliavandenių. Žinoma, labiausiai kenkia saldūs produktai, bet net ir nesaldžiame maiste yra cukraus – duonoje, įvairiuose padažuose ir kt. Sumažinti cukraus vartojimą reikėtų norint pagerinti tiek burnos, tiek bendrą sveikatą. Didelis cukraus kiekio vartojimas siejamas su antsvoriu, nutukimu, virškinimo sutrikimais, širdies ir kraujagyslių ligomis, susilpnėjusia imunine sistema, insultu, diabetu, onkologinėmis ligomis. Plačiau apie sveiką mitybą dantims skaitykite ketvirtame straipsnyje.

3. Stiprinkite danties audinį – rinkitės fluoridus

Schutterstock nuotr.

Fluoridai – įvairūs fluoro junginiai, esantys maiste, vandenyje, dantų ėduonies gydymo priemonėse. Moksliškai įrodyta, kad jie stabdo ėduonies vystymąsi ir sudaro sąlygas jo išvengti. Pirmame mokymų straipsnyje kalbėjome apie tai, jog kol ėduonis yra dėmės stadijoje, jį galima sustabdyti tinkama mityba, higiena ir naudojant fluoridus.

Kuo naudingi fluoridai:

• Fluoridai sumažina bakterijų galimybę išskirti kenksmingas rūgštis ir pažeisti danties audinį.
• Fluoridai stiprina emalio struktūrą, todėl dantis tampa atsparesnis bakterijų išskiriamoms rūgštims.
• Jei danties paviršius jau yra netekęs mineralų (demineralizuotas), fluoridai skatina jo atsistatymą (remineralizaciją). Tai vyksta tol, kol nėra ėduonies ertmės dantyje.

Kur yra fluoridų?

Natūraliai fluoridų yra kai kuriuose maisto produktuose ir vandenyje. 

Didžiausias fluoro kiekis yra burnos priežiūros priemonėse: dantų pastose, geliuose, dantų kremuose, odontologiniuose kabinetuose naudojamose medžiagose. Dantų pastose fluoridų koncentracija arijuoja nuo 240 ppm iki 1500 ppm (ppm nurodo, kiek dalelių fluoro yra milijone dalelių dantų pastos). Suaugęs žmogus turėtų rinktis 1450 ppm fluoridų koncentracijos dantų pastą. Tačiau jūsų gydytojas gali individualiai jums parinkti tinkamą fluoridų kiekį ir vartojimo būdą. Jei neįgalus asmuo yra linkęs nuryti dantų pastą, naudokite itin nedidelį dantų pastos kiekį, tačiau vistiek rinkitės 1450 ppm fluoridų koncentraciją.

Ar naudoti fluoridais papildytas priemones yra saugu?

Fluoridais papildytas burnos priežiūros priemones naudoti yra saugu. Šias priemones naudodami vietiškai, t.y. ant danties, stiprinsite dantų paviršių ir nepakenksite savo sveikatai. Fluoridais papildytų priemonių efektyvumą įrodo ir ilgalaikė kitų šalių patirtis, kur, pasitelkiant įvairias profilaktikos programas ir modelius, ženkliai sumažėjo ėduonies paplitimas.

Žinokite šias taisykles ir išvenkite periodonto ligų

Ne mažiau svarbu nei išvengti dantų ėduonies, yra pasirūpinti, kad neįgalusis nesirgtų periodonto ligomis. Periodonto ligų (gingivito ir periodontito) padeda išvengti šios taisyklės:

• Puiki asmeninė burnos higiena
• Reguliari profesionali burnos higiena
• Tinkamai parinktos burnos priežiūros priemonės
• Visavertė mityba, sveikas gyvenimo būdas

Shutterstock nuotr.

1. Puiki asmeninė burnos higiena – būtina

Užtikrinkite gerą burnos higieną kasdien, kad ant dantų neliktų minkštųjų apnašų – pagrindinės periodonto ligų priežasties. Nepamirškite neįgaliajam kasdien taisyklingai valyti dantis bei tarpdančius dantų siūlu ar tarpdančių šepetėliais (jei įmanoma).

2. Nepraleiskite profesionalios burnos higienos procedūrų

Likęs nenuvalytas apnašas su laiku tampa kietais “akmenimis”, kurie jau nebenuvalomi dantų šepetėliu. Todėl jie turi būti periodiškai nuvalyti gydytojo odontologo kabinete. Jei tik įmanoma, pasirūpinkite, kad jūsų globojamam neįgaliajam būtų reguliariai atliekama ši procedūra.

Shutterstock nuotr.

3. Užtikrinkite pilnavertę mitybą

Šiandien neabejojama, kad mityba turi didžiulės įtakos sveikatai. Turite pasirūpinti subalansuota ir pilnaverte mityba sau ir savo globojamiems asmenims, kuri užtikrins  burnos audinių aprūpinimą reikalingomis medžiagomis bei tinkamą imuninės sistemos funkciją.

4. Taisyklingo dantų valymo patarimai

Dantis globojamam asmeniui dažniausiai valo globėjai ar kiti prižiūrintys asmenys. Pats neįgalusis tai gali daryti, jei jo judesiai gerai koordinuoti ir dantis pavyksta išsivalyti kokybiškai. Vaistinėse galima rasti įvairiausių dantų šepetėlių, tad jei neįgalus asmuo leidžia, drąsiai išbandykite įvairius variantus.

Papasakojome jums, kaip išvengti dantų ėduonies bei periodonto ligų. Toliau šioje straipsnio dalyje aptarsime pagrindines dantų priežiūros priemones ir jų privalumus.

Dantų šepetėlio pasirinkimas

1. Minkštas dantų šepetėlis – tokį turėtumėte rinktis įprastu atveju. Kietas dantų šepetėlis nėra tinkamas dantims, nes galite pažeisti dantų emalį, dantenas. Kietesniu šepetėliu galite valyti išimamas dantų plokšteles ar dantų tiesinimo plokšteles, kapas.
2. Dantų šepetėlio galvutės dydis. Svarbu, kad dantų šepetėlio galvutė nebūtų per didelė. Stebėkite, ar pasiekiate nuvalyti galinius dantis iš visų pusių. Gali būti, kad paskutinio danties nuvalymui teks naudoti dantų šepetėlį mažesne galvute ar specialų vieno danties šepetėlį.
3. Elektrinis ar įprastas? Tinkamai išvalyti dantis galima bet kuriuo iš šių šepetėlių. Pastebime, kad su elektriniu dantų šepetėliu valant dantis negalią turinčiam asmeniui, dažnu atveju pasiekiama geresnė dantų išvalymo kokybė.

Shutterstock nuotrauka

Dantų pasta

Dažnai žiniasklaidoje galima sutikti mokslu neparemtos informacijos, kurią paskaitę žmonės imasi dantų pastas gaminti namie, tam panaudodami aliejus, sodą, citrinos rūgštį ir taip neretai sau pakenkdami. Mes skatiname jus rinktis parduotuvėje parduodamas dantų pastas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

1. Rekomenduojame rinktis dantų pastą su fluoridais. Fluoridai atstato pradėjusį irti danties audinį pradinėje ėduonies stadijoje ir gali sustabdyti šios ligos progresavimą. Žmonės, kurie bijo naudoti dantų pastas su fluoridais dėl jų galimos žalos, turėtų atsiminti, kad fluoridų kiekis dantų pastoje yra saugus sveikatai. Jei nesate tikri, ar jūsų dantų pasta turi fluoridų, tai galite sužinoti pažvelgę į jos sudėtį, Etiketėje rašoma fluoridų koncentracija konkrečiame produkte. Dažniausiai pastose būna 500, 1000 ar 1450 ppm fluoridų. Įprastai suaugęs žmogus turėtų rinktis 1450 ppm fluoridų turinčią dantų pastą.
2. Sudėtinės dalys. Nesant patologinių burnos būklių ar ligų, geriausia rinktis dantų pastas su kuo mažiau sudėtinių dalių. Privalumas, jei dantų pastos sudėtyje nėra parabenų, natrio laurylsulfato (angliškai – sodium lauryl sulfate, SLS). 
3. Rinkitės dantų pastą pagal poreikius. Pavyzdžiui, jei sergama periodontitu, tiks specialios žolelių (šalavijų, medetkų, ramunėlių, mėtos, arnikos) ekstraktais praturtintos dantų pastos. Jei pastebite, kad gausiai kaupiasi kietosios dantų apnašos, „akmenys“, rinkitės pastas, mažinančias dantų apnašų kaupimąsi.
4. Balinančios dantų pastos neturėtų būti naudojamos nuolatos dėl abrazyvumo (šiurkštumo ir didelių dalelių). Šios pastos netiks vaikams bei tiems, kurių dantenos jautrios, sergantiems periodonto ligomis, turintiems virškinamojo trakto ligų.
5. Ekologiška – geresnė? Į Lietuvą atkeliavus naujoms ekologiškumo madoms pastebime, kad neretas mūsų pacientas pasirenka ekologiškas dantų pastas, tačiau tai ne visada yra gerai. Pritariame, kad dantų pasta su mažiau cheminių sudedamųjų dalių yra geriau, tačiau fluoridai jose taip pat turėtų būti. Rinkitės dantų pastas turinčias abiejų šių dantų pastų rūšių privalumus. Pastaruoju metu ekologiškų pastų su tinkamu fluoridų kiekiu vis daugėja.

Tarpdančių valymo priemonės

Tarpdančių valymo priemones naudoti vieną kartą per dieną rekomenduojame visiems savo pacientams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar būklės. Negalią turintiems asmenims šios tarpdančių valymo priemonės yra labai reikalingos. Tik jomis galite kokybiškai išvalyti tarpdančius, efektyviai pašalinti maisto likučius, dantų apnašas juose ir išvengti ėduonies bei periodonto ligų.

Ką rinktis: dantų siūlą ar tarpdančių šepetėlį?

Galite naudoti bet kurią iš šių priemonių pagal tai, kurią naudoti jums patogiau. Jei tarpdančiai siauri – patogiau naudoti siūlą. Jei tarpdančiai platūs – rinkitės tarpdančių šepetėlius. Neretai patogu naudoti skirtingas priemones skirtingiems dantims ar jų grupėms. 

Kaip reikėtų taisyklingai valyti siūlu, galite matyti ir šiame VIDEO (anglų k.).

Siekiant išvengti dantenų pažeidimo tarpdančių siūlu, jį naudoti reikia vadovaujantis šiomis taisyklėmis: valant siūlu jį priglauskite ir traukite palei danties šoninį paviršių tol, kol įeisite šiek tiek po dantenomis, judesį atlikite kelis kartus. Svarbu nenaudoti siūlo grubiai. 

Kaip tinkamai naudoti tarpdančių šepetėlį?

Jei tarpdančiai platesni, patogu juos valyti tarpdančių šepetėliais. Tarpdančių šepetėlio dydį reikia pasirinkti individualiai. Šepetėlis neturi būti per laisvas, nes tokiu atveju gerai neišvalys tarpdančio, tačiau ir ne per didelis, kad jo įvesti nereikėtų didele jėga. Verta turėti kelių skirtingų dydžių šepetėlius, skirtus skirtingo dydžio tarpdančiams. Tokie šepetėliai nėra vienkartiniai, juos galima naudoti keletą kartų. Matant, kad šepetėlis užsilankstė, nusidėvėjo, reikia jį keisti.

Kaip naudotis tarpdančių šepetėliais galite matyti šiame VIDEO (anglų k.)  

shutterstock nuotr.

Kokias papildomas priemones verta turėti vonioje:

1. Vieno danties šepetėlis. Šis šepetėlis padeda išvalyti sunkiai prieinamas vietas už krūminių dantų, esant dantų susigrūdimui. Valymą tokiu šepetėliu derinkite kartu su įprastu šepetėliu.

2. Tarpdančių irigatorius – tai prietaisas, kuris purškia vandenį ar skalavimo skystį į tarpdančius ir juos išvalo. Šio prietaiso privalumas – didelio spaudimo vanduo ne tik plauna tarpdančius, bet ir masažuoja dantenas.

Shutterstock nuotr.

3. Burnos skalavimo priemonės. Geriausia burnos skalavimo priemonė yra vanduo, jis pašalina maisto likučius burnoje, sumažina cukrų koncentraciją seilėse ir taip sumažina ėduonies riziką. Specialios burnos skalavimo priemonės reikalingos tuomet, kai paūmėja ėduonies ar periodonto ligos, sergama burnos gleivinės ligomis, taip pat po chirurginio gydymo. Cheminės burnos skalavimo priemonės ne tik sumažina dantų apnašų kiekį, bet ir sunaikina burnos ligas sukeliančius mikroorganizmus. Prisiminkite, jog pastovus skalavimo skysčių su antimikrobinėmis medžiagomis naudojimas gali pridaryti daugiau žalos, negu duoti naudos. Dėl tikslios skalavimo skysčio naudojimo trukmės jums patars jūsų gydytojas. Jei renkatės šias priemones, ieškokite tokių, kurių sudėtyje nėra alkoholio, sausinančio burnos gleivinę.

Ko nereikėtų naudoti dantų priežiūrai:

• Mediniai krapštukai – jais lengva pažeisti dantenas. Vietoj to rinkitės tarpdančių šepetėlį ar siūlą.
• Siuvimo siūlas. Šiais laikais, kai turime tokį platų priemonių pasirinkimą atrodo keista apie tai kalbėti, bet yra nemažai pacientų, kurie tarpdančių valymui naudoja netinkamas priemones – siuvimo siūlą, arbatos pakelio siūlą. Šiais siūlais galima sužeisti burnos audinius.

Keletas svarbių faktų apie dantų valymą

• • Dantis būtina valyti du kartus per dieną, tačiau dažnesnis valymas nebeefektyvus, o kartais ir žalingas.
  • Svarbiausia dantis švariai išvalyti prieš miegą, nes miego metu sumažėja seilėtekis, o kartu ir apsauginės seilių savybės. Kitą kartą dantis reikia išvalyti ryte prieš ar po pusryčių, ar kitu laiku iki pietų.
  • Kiekvieno danties kiekvieno paviršiaus nuvalymui rekomenduojama atlikti nuo 5 iki 10 judesių. Visų dantų nuvalymui prireiks nuo 2 iki 3 minučių. Papildomai reikės skirti laiko tarpdančių išvalymui siūlu ar tarpdančių šepetėliu.
  • Po kiekvieno valgio dantų valyti nerekomenduojama. Per dažnas valymas gali pažeisti dantenas ir dantis.
  • Po kiekvieno valgio reikėtų išsiskalauti burną vandeniu.
  • Dantų nerekomenduojama valyti horizontaliais judesiais, nes taip pažeidžiate emalį.
  • Išvalius dantis, liečiant liežuviu turėtumėte jausti glotnų ir lygų dantų paviršių.

  Kaip taisyklingai valyti dantis, galite pamatyti šiame VIDEO (anglų k.)

Shutterstock nuotr.

Ar žinojote, kad yra kelios situacijos, kai nevalia valyti dantų?

1. Nevalykite dantų po rūgštaus maisto naudojimo (vaisių ar uogų, įvairių rūgščių padažų, raugintų produktų), rūgštaus ar gazuoto gėrimo (vandens su citrina, gazuoto mineralinio vandens, sulčių, gaiviųjų gėrimų). Po šių produktų vartojimo iki dantų valymo turi praeiti valanda.
2. Negalima valyti dantų ir po vėmimo epizodo. Dantis paveikia skrandžio rūgštis, kuri minkština dantų emalį, todėl valantis emalis gali būti papildomai pažeidžiamas.

DABAR JŪS JAU ŽINOTE, KAD:

• Dantų apnašos yra gelsvos ar gelsvai-žalsvos spalvos, todėl jas sunku matyti plika akimi.
• Dantų valymas yra viena pagrindinių dantų ėduonies ir periodonto ligų profilaktikos priemonių, o likę maisto likučiai turi tiesioginę įtaką šių ligų išsivystymui.
• Dantis nuosekliai valykite 2 kartus per dieną minkštu dantų šepetėliu, dantų pasta su fluoru, valykite tarpus tarp dantų (tarpdančių siūlu ar šepetėliais).
• Sritims, kurias sunkiai pasiekiate, papildomai naudokite vieno danties šepetėlį.
• Naudokite dantų pastas papildytas fluoru, suaugusiam žmogui rekomenduojama dantų pasta su 1450 ppm fluoro.
• Kokybiškai išvalius dantis, turėtumėte liežuviu jausti glotnų, lygų dantų paviršių; neįgalaus asmens, kuriam valote dantis, dantų paviršius turi būti blizgus.
• Po valgio patartina skalauti burną vandeniu, kad pašalintumėte maisto likučius.
• Pavalgius rūgščių produktų nepatartina valyti dantų apie valandą laiko.
• Pasirūpinkite, kad jūsų globojamas neįgalus asmuo reguliariai tikrintųsi dantų sveikatą, būtų atliekama profesionali burnos higiena.

The post Dantų ligų profilaktika. Kaip išsaugoti sveikus dantis? appeared first on Virtualus odontologas.

Kas tos periodonto ligos?

Norint suprasti, kas yra periodonto liga, pirmiausia reikėtų įsivaizduoti dantį, kurio šaknys laikosi kaule, o šias dvi struktūras (danties šaknį ir kaulą) sieja įvairūs periodonto audiniai. Kai burna prižiūrima tinkamai – kokybiškai pašalinamos dantų apnašos, dažniausiai periodonto audiniai sveiki ir pažiūrėjus į  burną, galima pastebėti rausvas, prigludusias prie danties dantenas, kurios nelinkusios kraujuoti vos palietus ir visiškai neskauda.

Tačiau, jei dantys valomi netinkamai ar atsiranda pašalinių dirgiklių (kabantys plombos kraštai, dantų pažeidimai, infekcijos, taip pat pervargus, po didelio streso), gali atsirasti ar paūmėti periodonto ligos, iš kurių dažniausios – gingivitas ir periodontitas. 

Shutterstock nuotr.

Gingivitas – laiku pastebėkite kraujuojančias dantenas

Gingivitas – tai dantenų uždegimas, kuriam būdingi simptomai – dantenų paraudimas, paburkimas ir kraujavimas. Šie simptomai yra pirmas ženklas, kad dantų valymo technika gali būti neteisinga, pritrūkstate laiko ar motyvacijos, o galbūt būtina keisti dantų plombas, protezus. Džiugu tai, kad dantenų uždegimas (gingivitas) yra grįžtama liga ir laiku suklustant galima vėl džiaugtis sveikomis dantenomis.

Gingivito neišgydžius, uždegimas progresuoja į sunkesnę ligos formą, kuri vadinama periodontitu arba visuomenėje žinoma „paradontoze“. Ligos metu nyksta dantį kaule laikančios struktūros, formuojasi gilios kišenės tarp danties ir jį laikančių audinių. Ilgainiui formuojasi didesni tarpai tarp dantų, dantys pradeda klibėti, o vėliau iškrenta.

Shutterstock nuotr.

Periodontitas. Paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų, danties netekimas – tai šios ligos padariniai

Dažnai pacientai kreipiasi su jau pažengusios ligos simptomais: valant dantis kraujuojančiomis dantenomis, „klibančiais“ dantimis, pūliavimu iš dantenų, lyg vėduoklė pradedančiais skleistis dantimis. Tada stabilizuoti šią ligą sunku, o gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti, nėra.

Klaidingai manoma, kad periodonto ligos yra nulemtos genetikos, ir jei artimi giminaičiai sirgo sunkia forma bei neteko dantų, taip nutikti gali ir Jums. Norime pabrėžti, kad būtina kreiptis į odontologą vos pajutus pirmus periodontito simptomus, tada šią ligą stabilizuoti bus lengviau ir galėsite sustabdyti galimą dantų netekimą.

Apie periodonto ligas įspėja ir blogas burnos kvapas, kurio priežastis – nekontroliuojamas specifinių bakterijų dauginimasis. Todėl pajutus, kad burnos kvapas pasikeitė, reikia kreiptis į odontologą.

Būtina žinoti, kad jūsų globojamas asmuo gali turėti net keletą dantenų uždegimo ar periodontito simptomų, kurių negalima ignoruoti. Pirma, ką galite padaryti – skirti daugiau laiko kruopščiam dantų valymui. Net jei dantenos atrodo pažeistos uždegimo, kraujuoja, naudokite minkštą dantų šepetėlį ir pastą, skirtą pacientams, sergantiems dantenų uždegimu ar periodontitu. Puiku, jei kartu pavyksta naudoti tarpdančių siūlą (išbandykite tokį, kuris turi plastikinius laikiklius), tarpdančių šepetėlį ar burnos irigatorių. Antra, pasitarkite su savo gydytoju, kokios profesionalios procedūros galėtų būti atliktos jūsų globotiniui. Pavyzdžiui, gal neįgalusis gali toleruoti įprastą profesionalios burnos higienos procedūrą, kurios metu nuvalomi dantų akmenys. Atliekant šią procedūrą reguliariai savi dantys bus išsaugomi žymiai ilgiau. 

Shutterstock nuotr.

Žalingi įpročiai burnos sveikatai

Rūkymas – dažniausias žalingas įprotis mūsų visuomenėje. Dėl rūkymo atsiranda blogas burnos kvapas, gali pasikeisti dantų spalva, prastėja dantenų sveikata. Žmogaus dantų emalis su amžiumi ne tik dėvisi, mineralizuojasi, bet ir prisigeria pigmentų iš maisto, gėrimų, vaistų, taip pat ir rūkymo. Tai dar viena priežastis, kodėl dantys tamsėja. Nuo tokių pat pigmentų nusidažo ir dantų restauracijų (plombų, vainikėlių) kraštai, dantų vagelės, paviršiai.

Sergant dantenų ligomis rūkymo žala dar ryškiau matoma: tampa sunkiau valdyti dantenų uždegimą, sunkiau gyja gleivinės žaizdos, gali atsirasti opų ar grybelinių ligų.

DABAR JAU ŽINOTE:

• Pagrindinė periodonto ligų priežastis – dantų apnašas, kuris lieka nenuvalytas kasdienių procedūrų metu.
• Pagrindinis gingivito – dantenų uždegimo požymis yra kraujuojančios dantenos, šią būklę galima išgydyti.
• Pagrindiniai periodontito simptomai yra: dantenų kraujavimas valant dantis, paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų. 
• Periodontitą būtina pastebėti ir gydyti kuo anksčiau, kol nėra netekta daug dantį laikančių struktūrų audinių.
• Blogas burnos kvapas – požymis, kurį pajutus reikia kreiptis į gydytoją.
• Rūkymas turi tiesioginę žalą burnos audiniams.
• Norint išsaugoti burnos ir periodonto sveikatą viso gyvenimo metu ypač svarbi:

• Kruopšti individuali burnos higiena;
• Reguliarios dantų apnašų ar akmenų šalinimo procedūros;
• Nuosekli burnos ligų prevencija, profilaktiniai patikrinimai.

The post Periodontitas – anksti netenkamų dantų priežastis appeared first on Virtualus odontologas.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sužinoję daugiau apie burnos ligas, galėsite geriau pasirūpinti savo bei globojamų asmenų burnos sveikata. Kviečiame nuosekliai skaityti mūsų paruoštą keturių paskaitų kursą.

Nors visiems žmonėms dantų ėduonies priežastys yra tos pačios, negalia gali sudaryti papildomas sąlygas, dėl kurių rizika sirgti šia liga padidėja.

Negalia gali sudaryti papildomas sąlygas, dėl kurių rizika sirgti dantų ėduonimi padidėja:

· Daugeliui asmenų sunku ar neįmanoma atlikti koordinuotų rankų judesių, todėl sudėtinga tinkamai išsivalyti dantis, ant jų lieka daugiau apnašo, sukeliančio dantų ėduonį.

· Jei neįgalusis serga lėtinėmis ligomis, dėmesys burnos priežiūrai turi būti dar didesnis. Lėtinės ligos gali paveikti seilių kiekį, jų sudėtį ir imunines reakcijas.

· Jei dėl negalios tenka nuolat vartoti įvairius vaistus, jie gali tiesiogiai skatinti dantų ėduonies ir kitų burnos ligų atsiradimą ar progresavimą.

· Jei reikalinga speciali mityba, taip pat turite būti atidesni. Maistas, kuriame yra gausu cukraus, lipni jo konsistencija, dažnas valgymas mažais kiekiais taip pat gali lemti dantų pažeidimus.

Greta minėtų priežasčių egzistuoja ir kitos, lemiančios itin sunkią daugelio neįgaliųjų būklę. Pavyzdžiui, tėvams ar globėjams sunku susitarti su neįgaliuoju, kad būtų tinkamai išvalyti jo dantys. Tokiu atveju svarbu, kad dantų valymas taptų įpročiu jau ankstyvoje vaikystėje, negąsdintų neįgaliojo. Todėl patartina dantis nuosekliai pradėti valyti vos išdygus pirmajam dantukui. Jei jūs globojate jau suaugusį asmenį ir susiduriate su sunkumais valant dantis, išbandykite naujus valymo būdus. Galite kartu su neįgaliuoju išsirinkti naują dantų šepetėlį ar pasirinkti kitokį nei jau turimą dantų šepetėlio tipą, pavyzdžiui, elektrinį. Jei galvojate, kad elektrinio šepetėlio vibracija trikdys neįgalųjį, leiskite globotiniui kurį laiką jį tiesiog pasinešioti rankoje. Taip pat pirma galite išsirinkti elektrinį vaikišką dantų šepetėlį – jo vibracija bus švelnesnė. Svarbiausia Jūsų užduotis – kad ir kaip jaustumėtės pavargę ar nusivylę, nepasiduokite ir neapleiskite neįgaliojo dantų valymo. Atsiradusios burnos ligos bei jų komplikacijos neabejotinai paveiks visos aplinkos, kurioje gyvena globotinis, gyvenimo kokybę.

Pirmame straipsnyje papasakosime Jums apie dažniausią dantų ligą pasaulyje – dantų ėduonį. Taip pat aptarsime, kas yra dantų erozijos.

Verta gerai suprasti odontologines ligas

Odontologinės ligos yra sudėtingos ir daugialypės. Norėdami jų išvengti, turite suprasti danties sandarą ir esminius dantį ardančius procesus. Kad galėtumėte aiškiai įsivaizduoti, kas vyksta skirtinguose danties sluoksniuose, primename, kad matoma burnoje danties dalis vadinama vainiku, o esanti kaule – šaknimi. Jei dantį perpjautume išilgai taip, jog matytume jo vidų, galėtume išskirti emalį, dentiną ir pulpą, paprastai vadinamą „danties nervu“.

Kas yra ėduonis?

Dantų ėduonis, kariesas, kariozinė dėmė, ertmė, „skylė“ dantyje – visi šie pavadinimai reiškia tą patį. Tai procesas, kai ant dantų likusiose nenuvalytose apnašose veikiantys mikroorganizmai ardo danties audinius.

Dantų ėduonis – tai ne tik aiškiai matomos ertmės dantyje, bet ir įvairių spalvų dėmės – ypač baltos ir šiurkščios. Svarbu žinoti, kad tokia dėmė, atsiradusi ant danties, dažniausiai reiškia aktyviai progresuojantį ėduonį. Kol ši dėmė nepradeda trupėti ir netampa ertme, dažniausiai užtenka tinkamų profilaktikos priemonių ir jos progresavimą galima visiškai sustabdyti. Sustojus ėduonies progresavimui, šios dėmės iš baltų tampa rusvomis, rudomis ar visai juodomis ir tokios gali likti visą žmogaus gyvenimą. Svarbu, kad odontologas reguliariai tikrintų šias dėmes ir įsitikintų, kad jos yra stabilios ir neatsirado ertmės.

Kai danties paviršiuje jau atsiranda ertmė – tai reiškia pažengusį ėduonį, kuriam gydyti būtinas danties plombavimas. Svarbu žinoti, jog nepakeitus dantų valymo įpročių ir mitybos, net ir užplombuotą dantį toliau veiks apnašose esantys mikroorganizmai bei pažeis jį šalia plombų ar dantų protezų.

Kodėl prasideda dantų ėduonis?

Pagrindinės priežastys, kodėl išsivysto dantų ėduonis yra dantį dengiančios nenuvalytos apnašos ir į burną patenkantys angliavandeniai (cukrus ar miltiniai produktai). Net jei valote neįgalaus asmens dantis du kartus per dieną, kai kurios burnos vietos gali būti sunkiai pasiekiamos ir būtent ten gali atsirasti ėduonis. Todėl bendradarbiaukite su savo odontologu bei pasidomėkite, kokiomis priemonėmis šie paviršiai gali būti geriau išvalomi.

Svarbu pabrėžti, kad netgi tie žmonės, kurie mano, kad saldumynų vartoja labai mažai, dažnai gauna didelį kiekį cukraus iš kitų maisto produktų: įvairių padažų, miltinių patiekalų, gėrimų. Neįgaliųjų mitybą tinkamai subalansuoti dar sunkiau, nes dauguma jų turi ypatingų poreikių. Vis dėlto, verta pabandyti, nes galite ženkliai prisidėti prie savo globotinio sveikatos palaikymo.

Daugelis žmonių neteisingai mano, kad dantų ėduonis dažnai atsiranda daugiausiai dėl genetikos ar trūkstamų vitaminų. Prisiminkite, kad svarbiausios šios ligos priežastys – netaisyklingas dantų valymas bei cukrumi gausi mityba.

Kokia yra danties pažeidimo eiga

Ėduonis prasideda danties emalyje ir pradžioje matosi tik dėmė – jokios ertmės dantyje nėra. Tokį pažeidimą dar galima sustabdyti tinkamomis profilaktinėmis priemonėmis.

Jei atsiradus ėduonies dėmei nėra imamasi priemonių ir nekeičiami kasdieniai įpročiai, ši dėmė progresuoja ir prasideda gilesnių audinių (dentino) pažeidimas. Tokį dantį jau tenka gręžti ir plombuoti.

Laiku negydant ėduonies ir pažeidimui dantyje didėjant, galiausiai pažeidžiama ir vidinė danties dalis – pulpa („danties nervas“), kyla uždegimas. Tada prireikia komplikuoto ir brangaus danties kanalų gydymo, kurį atlikti neįgaliesiems yra sudėtinga, juk didelė dalis jų gydosi bendrinėje nejautroje.

Shutterstock nuotr.

Ar skausmas yra patikimas simptomas vertinant dantų būklę?

Shutterstock nuotr.

Ėduonies pažeistą dantį nebūtinai turi skaudėti. Todėl kreiptis į odontologą reikia ne tik tuomet, kai atsiranda simptomai, bet ir profilaktiškai ar matant pakitimus dantų paviršiuose. Net jei neįgalusis netoleruoja ir įprastos profilaktinės apžiūros, praverstų kartu reguliariai atvykti pas odontologą,

pratintis prie supančios aplinkos. Kai kurių procedūrų galima imtis, kai pacientas jau yra susipažinęs su klinika. Net jei viskas nesiklostė kaip tikėtasi, nereikėtų nusiminti – visada galėsite aptarti individualią situaciją ir gauti patarimų, kaip pagerinti burnos sveikatą jums prieinamais būdais.

Dantų erozijos – XXI amžiaus liga

Labai svarbu aptarti ir dar vieną būklę – dantų erozijas. Tai dantų pažeidimas, kai dėl tiesioginio rūgščių poveikio tirpsta danties audinys. Žmogus gali pastebėti, kad jo dantys nudilo, atsirado jautrumas. Dažnai tai būna dantų erozijos, nors tikrąją priežastį gali nustatyti tik gydytojas odontologas. Šie pažeidimai su laiku tampa vis ryškesni, nes dantys nuolat veikiami rūgščių, kramtymo, trinami šepetėliu.

Rūgštys gali pasiekti dantis keliais būdais:

· Esant gastroezofaginiam refliuksui („kylant rūgštims”) ar vemiant, kai dantis pasiekia skrandžio rūgštis;

· Dažnai vartojant rūgščius ar gazuotus produktus. Reikėtų prisiminti, kad rūgštūs produktai gali dirginti ir burnos gleivinę, ypač, jei ji jautresnė, mažiau apsaugoma seilių.

Erozijas sukelia daugybė maisto produktų

Štai dažniausi iš jų:

· vaisių sultys (tiek natūralios, spaustos namuose, tiek įvairiai supakuotos ir pagamintos);

· vanduo su citrina;

· vaisinė arbata;

· įvairūs vaisiai;

· fermentuotos daržovės (pavyzdžiui, rauginti kopūstai, agurkai);

· gazuoti gėrimai;

· sportiniai gėrimai.

Kai kurie produktai, tokie kaip vaisiai ar raugintos daržovės, yra naudingi mūsų organizmui ir neturėtų būti pašalinti iš mitybos raciono. Tačiau turite žinoti, kad po šių produktų vartojimo valandą neturėtumėte valyti dantų, kad nepašalintumėte nuo rūgščių poveikio suminkštėjusių danties audinių. Kitus išvardintus produktus: gazuotus gėrimus, sportinius gėrimus, vandenį su citrina, vaisinę arbatą siūlytume riboti ar keisti žalia arba juoda arbata be cukraus, o geriausia, vandeniu. Įrodyta, kad natūralios sultys nėra tinkamas pasirinkimas siekiant maitintis sveikai.

Gazuoto vandens rūgštingumas yra didesnis nei įprasto vandens, todėl rekomenduojame dažniau rinktis negazuotą paprastą vandenį.

NUO ŠIOL JŪS ŽINOTE, KAD:

· Dantų ėduonis pasireiškia įvairių spalvų dėmėmis ir ertmėmis dantų paviršiuose.

· Dantų apnašos ir netinkama mityba, ypač gausus cukraus vartojimas, yra pagrindinės priežastys, sukeliančios dantų ėduonį.

· Ėduonį gali sukelti ne tik baltas cukrus, bet ir paslėptas cukrus įvairiuose produktuose.

· Žmonės yra linkę pervertinti genetikos, vitaminų trūkumo reikšmę dantų ėduonies išsivystymui.

· Kol ėduonis yra tik emalyje ir nėra ištrupėjusio dantų audinio ertmės, jį galima sustabdyti profilaktinėmis priemonėmis.

· Kai danties paviršiuje atsiranda ertmė, tokį dantį jau būtina gydyti – išvalyti ėduonies pažeistus audinius ir plombuoti.

· Nekeičiant kasdienių mitybos ir dantų valymo įpročių, ėduonis toliau gali vystytis ir jau gydytuose, užplombuotuose ar net suprotezuotuose dantyse.

· Skausmo nebuvimas nėra patikimas rodiklis galvoti, kad dantys yra sveiki.

· Pagrindinės dantų erozijų priežastys yra rūgštus maistas ir skrandžio rūgštis, patenkanti ant dantų.

· Po rūgščių produktų vartojimo valandą nevalykite dantų.

· Dantų erozijų pagrindiniai požymiai: dantų nudilimas ir jautrumas.

The post Dažniausia pasaulio liga: ar žinote, kas ją sukelia appeared first on Virtualus odontologas.

Pixabay nuotr.

Odontologai visiems, kurie klausia koks gėrimas saugiausias dantims, neabejotinai siūlo vandenį. Jei rinksitės vandenį nepagardintą priedais (pavyzdžiui, vaisiais), būsite tikri, kad jis saugus ir labai naudingas jūsų burnos ir bendrai sveikatai. Vanduo mums prieinamas įvairiausiais būdais, kuo jie skiriasi pasakoja prof. R. Stukas.

„Vandeniu iš butelių“ paprastai vadinamas bet koks žmonėms vartoti skirtas vanduo, kuris pramoniniu būdu yra išpilstytas į prekinę tarą, kurią atidaryti gali tik vartotojas. Jeigu butelio etiketėje parašytas prekės pavadinimas yra „Geriamasis vanduo“ ar „Gręžinio vanduo“, reikia suprasti, kad butelyje yra iš esmės toks pat geriamasis vanduo, koks bėga iš viešojo vandentiekio čiaupo. Tiesa, iš tokio vandens kruopščiai pašalinami geležies junginiai, kad jis nebūtų rusvas.

Natūraliu mineraliniu vandeniu ženklinamas vanduo yra paprastai brangesnis. Jau pats jo pavadinimas rodo, kad tai neabejotinai natūralus produktas, t.y., vartotojo nusipirktame butelyje jis yra visai arba beveik visai toks pats, koks yra požeminiame vandeningame sluoksnyje.

Natūralus (geriamasis) mineralinis vanduo – tai neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje aplinkoje susidaręs požeminis vanduo, pasižymintis tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija, biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis, lemiančiomis jo teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms.

Bendra ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija turi būti ne didesnė kaip 8 g/l. Jeigu natūraliame mineraliniame vandenyje fluorido yra daugiau kaip 2 mg/l, etiketėje turi būti aiškiai parašyta šalies, kurioje vanduo bus parduodamas, kalba fluorido koncentracija ir kad dėl padidinto fluorido kiekio vanduo netinkamas vartoti kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus.

Etiketėse ženklinamas „šaltinio vandeniu“ irgi yra neužterštoje aplinkoje susidaręs požeminis vanduo, tačiau jam keliami ne tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui.

Geriamasis šaltinio vanduo  – tai neužterštoje aplinkoje susidaręs originalios cheminės sudėties požeminis vanduo, kuris nėra oficialiai pripažintas natūraliu geriamuoju mineraliniu vandeniu. Nuo natūralaus mineralinio vandens jis skiriasi tik tuo, kad neatitinka vienos ar daugiau natūralaus mineralinio vandens charakteristikų arba dėl kitų priežasčių jis nėra oficialiai pripažintas natūraliu mineraliniu vandeniu.

Šaltinio ir mineralizuoto vandens, prisotinto anglies dvideginiu, ženklinimą etiketėje reikia papildyti nuoroda “prisotintas anglies dvideginiu”.

 Mineralizuotas (geriamasis) vanduo – tai naudojant įvairių rūšių vandenį ir mineralines medžiagas pagamintas vanduo arba praskiestas geriamuoju vandeniu natūralus mineralinis vanduo, pasižymintis troškulį mažinančiomis, gaivinamomis savybėmis. Šis iš esmės dirbtinis mineralinis vanduo žinomas kaip „stalo vanduo“ . Tokio geriamojo mineralinio vandens etiketėse gamintojas nurodo įdėtus į jį komponentus. 

Mineralizuotas vanduo gaminamas iš natūralaus mineralinio vandens, skiedžiant jį geriamuoju vandeniu arba šaltinio vandeniu tokiomis proporcijomis, kurios užtikrintų jo geras juslines ir gaivinamąsias savybes. Vietoj natūralaus mineralinio vandens galima vartoti jo koncentratą, gaunamą išgarinimo būdu.

Mineralizuotas vanduo, kuriame yra ne mažiau kaip 570 mg/l natrio hidrokarbonato ir yra prisotintas anglies dvideginiu, gali būti ženklinamas: “Sodos vanduo”.

The post Vanduo iš butelių – ką reikėtų žinoti? appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Kodėl kraujuoja dantenos?

 Jei valant dantis dantenos kraujuoja, reiškia, kad trūkinėja dantenų kraujagyslės. Retai jos kraujuoja dėl dantų valymo ar nekokybiškų protezų traumos, ypač retai – dėl kraujo krešėjimo sutrikimų, vitaminų C ir K trūkumo, kraujo ligų. Kraujuoja valant dantis dažniausiai dėl to, kad mikrobinės kilmės uždegimas pažeidė smulkių kraujagyslių sieneles. Šiais atvejais mikroorganizmų šalinimas dantis valant šepetėliu ir dantenų masažas ženkliai pagerina dantenų sveikatą.

Kodėl svarbus dantenų masažas?

Tinkamai rūpinantis burnos sveikata, reikėtų ne tik nuvalyti visus dantų paviršius ir išvalyti tarpudančius, bet ir sukamaisiais dantų šepetėlio judesiais masažuoti dantenas. Pradėjus masažuoti uždegimines dantenas, dėl trapių dantenų kraujagyslių, kraujavimas iš dantenų gali būti gausus. Nereikėtų išsigąsti, toliau tęskite masažą kasdien. Sustiprėjus kraujagyslėms, dantenų kraujavimas palaipsniui sumažės ir visai išnyks. Todėl reikėtų žinoti, kad vos pasirodžius kraujui valant dantis, reikia ne mažiau valyti ir stengtis neliesti tos vietos, kur kraujuoja, bet atvirkščiai – nebijokite, dantenų švelniai masažuodami nesužeisite. Kuo geriau valysime dantis ir ilgiau švelniai masažuosime dantenas, tuo mažiau sirgsime periodonto ligomis.

Dantų apnašų ties dantenų kakleliu ir dantenų kraštu nuvalymas, kraštinės dantenos masažas ir dantenų vagelės išvalymas vieno danties šepetėliu yra svarbus tiek siekiant išlaikyti sveikas dantenas, tiek kaip efektyvi priemonė jau sergant gingivitu – dantenų uždegimu ar periodontitu – visų periodonto audinių uždegimu. Kasdieninis individualus dėmesys – valymas nedideliu vieno danties šepetėliu,  po kurio laiko leidžia džiaugtis ligos stabilizacija.

Kaip atlikti dantenų masažą?

Ruošiantis dantenų masažui reikėtų išsirinkti minkštų šerelių dantų šepetėlį ir įprastą dantų pastą. Vidutinio kietumo dantų šepetėlių šereliai įprastai nėra rekomenduojami. Kad nenubrėžtumėte dantų kietųjų audinių ir nesužeistumėte dantenų, geriausia dantis valyti, o po to ir masažuoti dantenas naudojant nedidelę riešo jėgą. Masažą atlikite sukamaisiais judesiais, du kartus per dieną.

Informaciją parengė: prof. A. Pūrienė

The post Kraujuoja dantenos – imkitės jų masažo appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Dantų skausmas yra viena dažniausių priežasčių, kuri atveja pacientus į mūsų kabinetą. Štai, ką verta žinoti apie jį:

• Ėduonies pažeistas dantis nebūtinai turi skaudėti, todėl kreiptis į gydytoją reikia ne tik tuomet, kai atsiranda simptomai, bet ir profilaktiškai ar matant pakitimus dantų paviršiuose.
• Danties pažeidimo pradžioje žmogus dažniausiai nieko nejaučia.
• Skausmas valgant saldų maistą dažniausiai praneša apie progresuojantį ėduonį. Suskubkite kreiptis, jei tokį jaučiate!
• Dantų ėduonis gali progresuoti ir apskritai be jokių simptomų ir taip klaidingai galima manyti, kad žmogaus dantys yra sveiki, nors pažeidimas nesustodamas progresuoja.
• Pasikartojantis, ūmus, plintantis skausmas, ypač išprovokuojamas šalto maisto ar gėrimo, sustiprėjantis naktį rodo, kad greičiausiai jūsų danties nervas jau yra pažeistas, tad bus reikalingas sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis endodontinis gydymas.
• Dažna būklė yra ir perikoronaritas – minkštųjų audinių uždegimas apie dygstantį, dažniausiai „protinį” dantį. Jam būdingas stiprus skausmas galinių dantų srityje, būtinai kreipkitės į gydytoją, jei darosi sunku išsižioti, ryti maistą, pakyla temperatūra ar atsiranda tinimas.
• Nereguliarus skausmas, vis pasikartojantis jums peršalus ir lokalizuojamas ties dantų šaknimis labai dažnai išduoda įvairias komplikacijas, atsirandančias apie dantų šaknų viršūnes, taip dažnai nutinka ir dantims su gydytais dantų kanalais. Papasakokite apie šiuos skausmus savo gydytojui.
• Daugelio dantų jautrumas gali įspėti apie dantų erozijas. Plačiau apie jas galite skaityti ČIA.
• Maudžiantis skausmas kelių dantų srityje, ypač lydimas paburkusių, kraujuojančių ar net pūliuojančių dantenų neretai praneša apie pažengusį periodontitą.

Svarbu, kad net jei nėra jokių nusiskundimų ir simptomų jūsų dantis reguliariai tikrintų gydytojas odontologas, kuris įvertintų dantų ėduonies požymius ir spręstų, ar jums reikalingas odontologinis gydymas, konkrečios profilaktinės procedūros, atkreiptų dėmesį, kuriose vietose lieka neišvalyto dantų apnašo, o gal tiesiog pasveikintų jus puikiai prižiūrint savo burną.

Informaciją parengė:

prof. A. Pūrienė

dr. Rūta Bendinskaitė

gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Dantų skausmas – ką jis išduoda? appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Džiaugėmės, kad mūsų organizuojamuose odontologinio švietimo mokymuose dalyvauja ir neįgalieji. Tikime, kad tai puiki proga gauti sveikatos palaikymui reikiamų žinių ir tuo pačiu tai gera galimybė mums, gydytojams, suprasti, ko nežinote ir suteikti šiomis temomis daugiau informacijos. Neįgalūs mūsų mokymo programos  dalyviai atskleidė, kad jiems trūksta žinių šiais klausimais:

Ėduonis – tai ne tik akimi matomos ertmės, bet ir įvairios dėmės. Konsultuodama savo pacientus dažnai juokauju, kad diagnozė yra vienu žingsniu sunkesnė nei sau yra nusistatęs pacientas. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad jei pacientas skundžiasi „skyle“ dantyje, kurią reikia paprasčiausiai užplombuoti, dažnai prireikia ne tik šios procedūros, bet ir sudėtingo endodontinio gydymo. Tuo tarpu, jei pacientas pats jaučia, kad jo dantų būklė yra „prastoka“, juos kartais tenka net šalinti. Mažai kam užkliūva baltos matinės dėmės danties paviršiuje, kurios nekelia jokių simptomų, tačiau į jas tikrai reikėtų atkreipti dėmesį, nes tai dažniausiai ir yra ėduonies pradžia, kai jį dar galima sustabdyti ir be brangių procedūrų, o tiesiog koreguojant įpročius. Aišku, pats žmogus negali žinoti, kokios kilmės yra ant danties atsiradusios dėmės, todėl turėtų kreiptis į gydytoją. Itin svarbu, kad pacientai tai darytų ir profilaktiškai, nes tuomet, kai danties pažeidimai randami anksti, besimptomiai, jų gydymas yra paprastesnis, pigesnis, keliantis mažiau diskomforto.

Mityba – itin svarbi burnos sveikatai. Tik mažiau nei pusė mūsų tyrime dalyvavusių neįgaliųjų žino, kad netaisyklinga mityba yra vienas svarbiausių veiksnių vystytis ėduoniui. Noriu pabrėžti, kad įvairaus pavidalo cukrus, gaunamas su maistu ir nepakankamas valymas yra du svarbiausi dalykai, kodėl pažeidžiami dantys. Neįgalieji privalo apie tai žinoti, nes esant neįgalumui, dažnai atsiranda papildomų maitinimosi ypatumų, pavyzdžiui, reikia valgyti dažniau ar racionas tampa siauresnis, renkamasi lengviau kramtomą maistą, todėl gali didėti odontologinių ligų rizika. Būtina akcentuoti tai, kad dantims gali pakenkti ne tik grynas cukrus, kurį patys pridedame į įvairius patiekalus, bet ir visokie jau paruošti gaminiai su paslėptu cukrumi, pavyzdžiui, padažai, greitas maistas, saldinti pieno gaminiai, pusryčių dribsniai, miltiniai gaminiai, jau nekalbant apie desertus ar saldžius gėrimus. Be to, atsiminkite, kad itin svarbus tokių produktų vartojimo dažnis, jei atsigėrėte saldintos kavos ar arbatos, jau turite praskalauti burną vandeniu ir nieko nevalgyti bent 3 valandas, kad dantys turėtų galimybę atsistatyti.

Būtina dantis valyti taisyklingai. Tam, kad dantys liktų sveiki, būtina juos ne tik valyti, bet ir tai daryti taisyklingai. Jūsų dantų valymas privalo trukti ne trumpiau 2 minučių, 2 kartus per dieną, o kartą per dieną būtina išsivalyti ir tarpdančius. Net 74 proc. neįgaliųjų mano, kad dantų valymui reikia rinktis vidutinio kietumo šepetėlius, tačiau tai yra netiesa. Odontologai rekomenduoja minkštų šerelių šepetukus, tai dažnai anglų kalba ant pakuotės žymima „Soft“, toks šepetėlis efektyviai nuvalo apnašą, bet tuo pačiu nepažeidžiamos jautrios dantenos, rečiau išdėvimi danties audiniai, nes nemažai žmonių šepetėlį spaudžia per stipriai ar valo netaisyklingais judesiais. Tai, kaip taisyklingai valyti dantis, informacijos rasite mūsų svetainėje.

Rekomenduojama rinktis dantų pastą su fluoru.  Tik 35 proc. neįgaliųjų žino, kad rekomenduojame naudoti dantų pastą su fluoru, dar mažiau jų žino, kiek fluoro jose turi būti. Neįgalieji dėl savo sveikatos būklės patenka į didesnės odontologinių ligų rizikos grupę, tad ypač atsakingai turėtų rūpintis burnos sveikata. Reikia žinoti, kad fluoras, esantis dantų pastoje yra ta veiklioji medžiaga, kuri stiprina danties audinius, padeda atsistatyti pradiniams pažeidimams. Žinoma, svarbu, kad prieš tai dantis būtų švariai nuvalytas. Paprastai, suaugusiems rekomenduojame dantų pastą su 1450 ppm fluoro, ši informaciją dažniausiai būna parašyta ant dantų pastos nugarėlės prie sudėtinių dalių.

Rūkimas blogina periodonto būklę. Mažiau nei pusė mūsų programos dalyvių žino, kad rūkymas blogina burnos sveikatos būklę. Būtina žinoti, kad rūkymas yra siejamas ne tik su burnos vėžiniais susirgimais, bet ir su itin dažna burnos sveikatos būkle – periodontitu. Tai liga, kuomet nyksta dantį laikančios struktūros, tad dantų šaknys apsinuogina, keičiasi jų padėtis, didėja tarpai tarp dantų, dantys tampa paslankūs, o vėliau jų visai netenkama. Kartais dėl šios ligos galima netekti net tų dantų, kurie atrodo visiškai sveiki. Šią ligą taip pat lydi tokie simptomai, kaip blogas burnos kvapas, kraujavimas iš dantenų, kartais atsiranda ir maudimas tarpdančiuose ar ties dantų šaknimis, pūliavimas iš dantenų vagelių. Kad šios ligos išvengtumėte ar bent ją pristabdytumėte, rekomenduojame atsisakyti rūkymo, periodiškai atlikti profesionalios burnos higienos procedūras bei kasdien atlikti kruopštų dantų valymą namie.

Informaciją parengė:

Gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Lietuvos neįgalieji turėtų geriau žinoti apie šiuos rizikos veiksnius appeared first on Virtualus odontologas.

Kodėl atsiranda blogas burnos kvapas?

Nemalonaus kvapo priežastis dažnai randama burnoje. Dažniausiai tai bloga burnos higiena, periodonto ligos, didelės  ėduonies ertmės, rečiau: pūliavimas iš burnos audinių, burnos sausumas, maisto susikaupimas tarpdančiuose, netinkamai uždėtos plombos, nenuvalyti protezai, nekontroliuojamas mikroorganizmų susikaupimas ant liežuvio nugarėlės, gerklės infekcijos, burnos vėžiniai susirgimai, dieta. Dėl įvairių priežasčių sumažėjus seilėtekiui, atsiranda geresnės sąlygos mikroorganizmų kaupimuisi ant dantų, minkštųjų audinių, protezų, tuo pačiu specifinio burnos kvapo atsiradimui.

Periodonto ligoms blogas burnos kvapas ypač būdingas

Periodonto ligas visada lydi blogas burnos kvapas, kurio priežastis – nekontroliuojamas  specifinių mikroorganizmų dauginimasis ir kraujo ląstelių yrimas. Tada išsiskiria dvokūs sieros junginiai. Paūmėjus periodonto patologijai, didėja lakių sieros junginių išsiskyrimas. Sergant periodontitu, dantenų skystyje randami sieros vandenilis, aromatiniai aminai, amoniakas, šlapalas. Įrodyta, kad dvokių junginių buvimas seilėse yra periodonto ligos aktyvumo rodiklis. Progresuojant periodonto ligoms, didėja periodonto kišenių gylis, tuo pačiu gerėja sąlygos mikroorganizmų dauginimuisi bedeguoninėje aplinkoje. Ypač nemalonus specifinis burnos kvapas atsiranda pūliuojant iš periodonto kišenių ar sergant nekrozine periodonto liga. Specifinis kvapas burnoje atsiranda kai be periodonto ligos sergama ir sisteminėmis ligomis.

Blogas burnos kvapas gali įspėti apie bendros sveikatos būkles

Lakios organinės medžiagos iškvepiamos per burną gali suteikti informaciją apie normalias ar pakitusias organizmo funkcijas. Kvapas iš burnos padeda diagnozuoti eilę susirgimų tokių kaip sifilis, karcinomos, diabetas, kepenų ligos, sinusitai. Sergant vėžiniais susirgimais, jiems išopėjus, ar prasidėjus antrinei infekcijai atsiranda blogas kvapas. Dažni nusiskundimai būna po radioterapijos, chemoterapijos, imunosupresinio gydymo, esant audinių pažeidimams po spindulinio gydymo. Dėl sisteminės patologijos atsiranda burnos sausumas, audinių nekrozė, bendras nusilpimas, bloga burnos ir viso kūno higiena ir blogas kvapas iš burnos. Žinomas fetor hepaticus – dėl kepenų detoksikacijos funkcijos pakitimų, ureminis kvėpavimas – žuvies kvapas – dėl šlapalo skylimo seilėse, acetoninis kvėpavimas būdingas sergantiems cukralige.

Blogą burnos kvapą sukelia ir kiti veiksniai

Medikamentai gali sukelti būkles, lemiančias blogo kvapo atsiradimą. Pacientams, naudojantiems fenotoiną, ciklosporinus, kalcio blokatorius (nefedipiną) gali vystytis dantenų hiperplazija, dėl ko pasidaro labai sunku palaikyti gerą burnos ertmės higieną, vystosi uždegimas ir nemalonus kvapas iš burnos. Ilgalaikis gydymas sulfanilamidais ir sierą turinčiais, hipoglikeminiais preparatais taip pat sukelia nemalonų kvapą iš burnos.

Su amžiumi nemalonus kvapas iš burnos didėja, tai siejama su seilėtekio sumažėjimu bei burnos mikroorganizmų amžiniais pakitimais. Alkoholis, rūkymas, pastovus kvėpavimas per burną taip pat turi įtakos nemalonaus kvapo didėjimui.

Kaip atsikratyti blogo burnos kvapo?

Nemalonaus kvapo gydymas turėtų prasidėti nuo geros burnos priežiūros: Taisyklingo burnos audinių valymo, nuvalant visų dantų visus paviršius, neužmirštant tarpdančių išvalymo tarpdančių šepetėliais ir siūlais, pastovaus tiek neišimamų, tiek išimamų protezų valymo. Reikia nuvalyti ne tik dantis, dantenas, bet ir mikroorganizmų sankaupas tarp liežuvio sienelių, periodonto kišenėse. Vaikų, jaunų, sveikų žmonių geriausias burnos skalavimo skystis yra vanduo.

Taip pat galima naudoti kramtomąją gumą be cukraus, burną dezodoruojančias pastiles, tačiau visų skalavimų tirpalų ir pastilių, dezodorantų poveikis nėra ilgalaikis. Būtina, jei įmanoma, šalinti priežastį, sukėlusią nemalonų kvapą iš burnos. Žinotina, kad bet koks gydymas didinantis seilėtekį, liežuvio judesius, mažina blogą kvapą iš burnos.

Informaciją parengė:

Prof. Alina Pūrienė

The post Blogas burnos kvapas – kaip jo išvengti appeared first on Virtualus odontologas.

Pixabay nuotr.

Dantenų erozijos – apie jas žinoma per mažai

Kai pas mus į kabinetą atkeliauja pacientai, besiskundžiantys daugelio dantų jautrumu, net nepažvelgę į burną mes, odontologai, pirmiausia įtariame dantų erozijas. Dantų erozijos – tai dantų pažeidimai, sukeliami rūgščių, pavyzdžiui, patenkančių su maistu ar su skrandžio turiniu (jei pacientas dažnai vemia ar kenčia dėl gastroezofaginio refliukso), dėl kurių tirpsta danties audiniai. Kartais šių pažeidimų randame ir pacientams, kurie niekuo nesiskundžia, bet jų nepastebėjus ir progresuojant, anksčiau ar vėliau susiduriama su problemomis. Tokie defektai gali pakenkti ir dantų estetikai – kartais būtent šis faktas padeda mūsų pacientams sėkmingiau koreguoti žalingus įpročius.

Šie produktai yra dažniausia erozijų priežastis

Dantų erozijas sukelia daug maisto produktų, kurie žmonėms atrodo visai nekalti. Vienas dažniausių pavyzdžių – vanduo su citrina. Matome daugybę pavyzdžių, kai žmogus galvoja, kad tokiu vandeniu pradėti dieną yra labai sveika ir šios taisyklės laikosi nuolat, po kurio laiko ant tokio paciento dantų pradedame matyti ryškias erozines žymes, kurios yra negrįžtamos, joms progresuojant gali prireikti ir odontologinių procedūrų. Kartais pacientai piktnaudžiauja ir dar agresyvesniais, tariamai sveikatinančiais produktais, pavyzdžiui, siekdami išsigydyti sveikatos problemas ar sulieknėti, geria acto ir vandens tirpalą ar grynas citrinų sultis, po tokių net ir sąlyginai neilgai trunkančių atvejų, dantys gali būti pažeisti labai smarkiai. Žinoma, dantų erozijas sukelia ir ne tokie agresyvūs, bet visuomenėje itin mėgstami gėrimai: įvairūs limonadai, buteliuose išpilstytos arbatos. Dažnai žmonės apsigauna ir vartodami sultis. Kartais jos, ypač apelsinų ir kitų citrusinių vaisių, yra dar agresyvesnės dantims nei kai kurie vaisvandeniai. Ir nesvarbu, ar jos spaustos šviežiai, ar parduodamos pakeliais – tai nėra tinkamas pasirinkimas, verčiau, siekiant teigiamo poveikio sveikatai, rinktis niekaip neparuoštus vaisius.

Būkite atsargūs su tam tikromis gėrimų rūšimis

Nors daugeliui žmonių puikiai žinoma, kad įvairūs limonadai nėra sveiki, nemaža dalis jų nenumano apie pavojus, tykančius vartojant sportinius ar energinius gėrimus. Apie jų poveikį sveikatai taip pat reikėtų kalbėti, tačiau analizuojant žalą dantims, pastebėta, kad būtent šie gėrimai gali turėti dar stipresnį erozinį poveikį nei paprasti vaisvandeniai. Neretai, kai mūsų kabinete apsilanko iš pažiūros sveikos mitybos besilaikantys sportiški pacientai ir jiems randame ženklius erozinius pažeidimus dantyse, kalti būna būtent šie gėrimai.

Ar dantį pažeis ženkliai lemia keletas veiksnių

Nors daugelis žmonių vartoja įvairius vaisvandenius ar sultis, jų dantys yra nevienodai pažeisti, taip yra dėl keleto dalykų. Pirma, vartojimo dažnis. Jei „pavojingus“ gėrimus naudosite nedažnai, kad ir kartą per savaitę, jų poveikis nebus ženkliai juntamas, tačiau jei elgsitės atvirkščiai, pavyzdžiui juos vartosite kasdien ar prailgintais epizodais, siurbčiosite nuolat dirbdami ir panašiai, kontaktas su dantimi jau bus pernelyg intensyvus ir žalingas. Nemažai įtakos turi ir jūsų fiziologinės savybės. Jei dėl kokių nors priežasčių: streso, lėtinių ligų, vartojamų vaistų ar kitų priežasčių patiriate burnos sausumą, t.y. jums skiriasi per mažai seilių, šių gėrimų poveikis bus taip pat žalingesnis nei žmogui neturinčiam tokių bėdų. Taigi, norėdami išvengti dantų erozijų, šiuos gėrimus vartokite rečiau, trumpiau, stengdamiesi, kad danties ir gėrimo kontaktas būtų kuo trumpesnis, po jų vartojimo praskalaukite burną vandeniu bei stenkitės išlaikyti kuo geresnę bendrą sveikatą, kad turėtumėte kuo geresnes fiziologines galimybes kovoti su žalingu jų poveikiu.

Mitybos įpročiai gali lemti ir odontologinio gydymo sėkmę

Tyrimas, atliktas laboratorijoje atskleidė, kad įvairūs vaisvadeniai gali turėtų poveikį ne tik jūsų dantims tiesiogiai, bet net ir neigiamai paveikti odontologinių procedūrų sėkmę. Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu dantų mėginius pamerkė į skirtingų rūšių vaisvandenius, tame tarpe ir tuos, kurie buvo becukriai, saldinti saldikliais („Zero Coke“), vėliau pavyzdžius ištraukė ir pamerkė į dirbtines seiles. Po kurio laiko buvo atlikta plombavimo procedūra šiems mėginiams. Paaiškėjo, kad visi mėginiai, kurie kontaktavo su vaisvandeniais buvo neigiamai paveikti ir plombavimo kokybė juose buvo prastesnė nei tų mėginių, kurie nekontaktavo su gėrimais.

Informaciją parengė:

Gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Būkite atsargūs vartodami šiuos gėrimus appeared first on Virtualus odontologas.