Shutterstock nuotr.

Praėjusioje paskaitoje kalbėjome apie danties plombavimą. Kartais vien tik danties plombavimo nepakanka. Tada reikalingas visiems girdėtas, bet ne visada iki galo suprantamas dantų šaknų kanalų (endodontinis) gydymas. Kasdienėje kalboje galime susidurti su tokiomis sąvokomis kaip „traukti nervą“, „negyvas dantis“ ir pan. Visi šie terminai ir kalba apie dantų kanalų gydymą.

Antrojoje paskaitoje kalbėjome apie danties anatomiją ir ėduonies vystymąsi. Išsiaiškinome, kad infekcijai pasiekus pulpą (danties nervą), reikalingas danties kanalų (endodontinis) gydymas. Jo tikslas – pašalinti visus pulpos audinius, kurie jau yra pažeisti, iš kanalų. Po to kanalus užpildyti specialia medžiaga, kad liktų sandarūs.

Galimos kelios situacijos, kada pradedamas endodontinis gydymas. Gana dažnai toks gydymas pradedamas pacientui atvykus dėl stipraus danties skausmo, kai ėduonies pažeidimas ir infekcija išplito iki pulpos ir sukėlė uždegimines reakcijas. Infekcijos užkrėstoje pulpoje susiformuoja uždegimas ir pulpoje esančios kraujagyslės tarsi patinsta ir pradeda spausti šaknų kanaluose esančius nervus. Todėl jaučiamas stiprus, pulsuojantis skausmas. Taigi diagnozė Pulpitas (danties vidinių audinių, pulpos, uždegimas) dabar turėtų būti aiškesnė, kalbama būtent apie šią situaciją. Vienintelis būdas pagydyti tokį dantį – pašalinti visus infekcijos pažeistus pulpos audinius, kartu su nervais ir kraujagyslėmis iš danties šaknies kanalų, t. y. „traukti nervą“. Nesijaudinkite, nors toks pasakymas skamba išties nemaloniai, stipriai traukti nervo gydytojui tikrai nereikia.

Shutterstock nuotr.

Bet ne visada dantų kanalų gydymas prasideda stipriu skausmu. Kartais uždegimas vyksta iš lėto, nesukeldamas didelio skausmo. Arba prasideda su trumpu skausmu, o jam praėjus, ilgą laiką galime nejausti jokių simptomų. Tačiau tai nereiškia, kad dantis sugijo ir kanalų gydymas nereikalingas. Lėtinio uždegimo metu pulpoje esantys nervai vis tiek pažeidžiami, jie apmiršta (todėl nejaučiame ne tik skausmo, bet ir bet kokios danties reakcijos į šaltį), o infekcija toliau plinta danties audiniais, kol pasiekia už danties šaknies esantį kaulą, kurį pradeda ardyti. Tuomet gydytojas įvardins tokius terminus kaip „pūlinys“, „uždegiminis židinys“ ar „destrukcija“, o pati diagnozė bus Periodontitas (aplink dantį esančių audinių uždegimas). Kartais tokie pūlinukai gali nesukelti jokių simptomų, bet dažnai pacientai kreipiasi pajutę, kad danties vietoje patino ir prasidėjo stiprus skausmas, ypač kramtant.

Gana dažnai su kanalų gydymu tenka susidurti, kai dantis jau yra plombuotas, o pati plomba yra didelė, t. y. arti pulpos. Tiek pati plomba, tiek į plyšelį tarp danties ir plombos patekusi infekcija gali dirginti nervą ir sukelti pulpos audinių uždegimą. Kartais tenka gydyti ir jau gydytus endodontiškai („negyvus“) dantis, kai infekcija kanaluose atsinaujina. Bet kokiu atveju, vienintelis kelias tokį pažeistą dantį sugydyti – išvalyti ir dezinfekuoti dantų šaknų kanalus, kad juose neliktų infekcijos.

Kanalų valymas

Prieš kanalų gydymą, jei yra poreikis, atliekamas nuskausminimas ir uždedama koferdamo sistema. Po to pašalinama sena plomba ir ėduonies pažeisti danties audiniai, t. y. dantis gręžiamas. Apie šias procedūras ir būdus kontroliuoti nerimą jau kalbėjome praėjusioje mokymų dalyje. Toliau atliekamas kanalų valymas ir dezinfekcija. Dantų kanalų valymui naudojami specialūs ilgi ir ploni į adatėles panašūs instrumentai kartu danties kanalus plaunant antiseptiniais medikamentais. Siekiant teisingai nustatyti dantų kanalų ilgį atliekamos danties rentgeno nuotraukos. Taip pat ilgio patikslinimui naudojami ir specialūs aparatai, kurių pypsėjimą galite girdėti atliekamo gydymo metu. Priklausomai nuo situacijos, kanalų gydymas dažniausiai būna kelių etapų procedūra, kuriai reikalingi keli vizitai. Dažnai medikamentai skirti kanalų dezinfekcijai turi būti paliekami kanaluose ilgesniam laikui. Taigi, jei jaučiamas didelis nerimas, nebūtina viską atlikti vieno vizito metu. Pakalbėkite ir pasitarkite su gydytoju, kurias procedūras norite atlikti šio vizito metu, kurias atidėti kitam kartui.

Kanalų gydymas – kelių etapų procedūra, kuriai reikalingi keli vizitai, o tarp vizitų vainike paliekamas laikinas užpildas – baltos spalvos plomba, kuri kito vizito metu galėtų būti lengviau ir greičiau išimama. Paskutiniame endodontinio gydymo etape dantų kanalai išsausinami ir užpildomi specialia medžiaga. Šiandien naudojama didelė įvairovė užpildų ir metodikų pildyti kanalus. Paprašykite savo gydytojo supažindinti ir papasakoti apie jo naudojamą metodiką, tam, kad tiek garsai, tiek kvapai, kanalų pildymo metu nekeltų nerimo. Pildymui gali būti naudojamas spaudimas, užpildas gali būti kaitinamas ir pan., taigi nežinant ir nesuprantant, kas vyksta, tikrai gali būti neramu.

Nors procedūra ir instrumentai – adatėlės galbūt atrodo bauginančiai, tačiau dažniausiai pacientai nejaučia jokio skausmo, nes prieš tai yra atliekamas nuskausminimas. Jeigu vis tiek skauda ar jaučiate didesnį diskomfortą, nepamirškite parodyti gydytojui sutartinių ženklų, paprašyti daugiau nuskausminančių vaistų ar pertraukėlių. Dėl sudėtingos danties šaknų kanalų anatomijos, endodontinis gydymas gali užtrukti ilgai (nuo 30 minučių iki 1 valandos ir ilgiau), tačiau procedūrą galime sustabdyti bet kuriuo metu ir atidėti kitam kartui uždėjus vaistų ir laikiną užpildą. Prieš vizitą pasiruoškite ir patys. Pagalvokite, kas padėtų nukreipti dėmesį ir mažinti nerimą procedūros metu. Čia tikrai pagelbėtų ausinukas su audio knyga ar mėgstama tinklalaide.

Shutterstock nuotr.

Vaizdinę medžiagą apie dantų kanalų gydymą rasite ČIA ir ČIA:

Namų darbai: 

Pamėginkite įsivaizduoti apsilankymą pas odontologą. Prisiminkite visas procedūras, nuskausminimą, ėduonies valymą, plombavimą ir pan. Kai viską prisiminsite, išrikiuokite procedūras pagal baisumą, nuo mažiausiai gąsdinančios. Pradėkite analizuoti kiekvieną procedūrą. Galbūt pavyks surasti ir vaizdinės medžiagos mūsų mokymuose ar internete, kurie padėtų geriau ją įsivaizduoti. Stebėkite, kaip jaučiatės galvodami apie procedūras. Apmąstykite, kas jus gąsdina labiausiai. Skirkite laiko kiekvienai procedūrai apgalvoti. Jei galvodami pradėsite jausti nerimą, pritaikykite mūsų nurodytas metodikas, kad sumažintumėte nerimą. Kai nurimsite, keliaukite prie kitos, labiau gąsdinančios procedūros. Taip pamažu mokykitės kontroliuoti nerimą ir baimę namuose, o išmoktas strategijas nerimui valdyti panaudokite gydymo metu.

The post Atsikratykite mitų apie šį gydymo metodą appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Jau susipažinome su profesionalios burnos higienos procedūra bei svarbiausiais principais, kaip išlaikyti dantys sveikus. Vis dėlto, jei dantų sveikų išsaugoti nepavyko, jiems bus reikalingas gydymas. Suprantame, kad šiuose mokymuose dalyvaujate, nes būtent tai jums kelia nerimą ir baimę. Šios paskaitos metu mėginsime supažindinti jus su pagrindiniais kiekvieno gydymo etapais, naudojamais instrumentais ir medžiagomis. Tikimės, kad po paskaitos žinosite daugiau ir jausitės daug drąsiau gydymo metu, kai suprasite, kaip viskas vyksta.

Nuskausminimas

Tikrai esame girdėję pacientų istorijų apie gydymą vaikystėje, kuris taip traumavo, kad iki šiol verčia vengti lankymosi pas odontologą. Šiandien kalbame apie odontologiją be skausmo. Jau turėtume pamiršti visus nemalonius prisiminus iš vaikystės. Visa tai – dėka efektyvaus nuskausminimo, kuris neatsiejama šiuolaikinio odontologinio gydymo dalis. Ir ne tik dėl to, kad galime išvengti bet kokio pobūdžio skausmo, bet ir dėl to, jog pacientai jaučiasi ramiau žinodami, kad jiems neskaudės. Ką daryti, jei pati nuskausminimo procedūra kelia baimę? Kaip ir minėjome ankstesnėse paskaitose, pirmiausia turime išanalizuoti, kodėl bijome ir bandyti palengva tvarkytis su baimėmis. Jei bijote adatų – nežiūrėkite nuskausminimo metu ir nukreipkite dėmesį kitur. Jei baisus skausmas – yra priemonių tvarkytis ir su juo. Paprašykite savo odontologo, kad prieš atliekant nuskausminimą pateptų gleivinę vietiškai veikiančiu nuskausminančiu geliu, kuris padarys patį dūrį malonesniu. Bijote, kad nuskausminimas nesuveiks? Prieš vizitą išgerkite vaistų nuo skausmo. Įrodyta, kad papildomai išgerti vaistai nuo skausmo sustiprina vietinio anestetiko poveikį. Ir svarbiausia, nuskausminimo metu giliai kvėpuokite ir nukreipkite mintis. Įrodyta, kad nuskausminimas sukelia mažiausią diskomfortą, kai atliekamas lėtai. Taigi, neskubėkite bei išmokite nusiraminti šios procedūros metu ir visas likęs gydymas bus lengvesnis.

Procedūros trukmė: 1-2 min.

Kaip palengvinti procedūrą: tai bene trumpiausia procedūra, taigi patiriamas diskomfortas bus trumpas. Procedūros metu motyvuokite ir raminkite save, kad po to bus tik geriau ir visas likęs gydymas bus lengvesnis. Nepamirškite, jog reikės palaukti, kol nuskausminimas suveiks, taigi po nuskausminimo procedūros laukia pertrauka, kurios metu galėsite atsipūsti.

Koferdamo sistema

Dar viena procedūra, kuri gali išgąsdinti mūsų pacientus – danties izoliavimas koferdamo sistema. Viena iš svarbiausių odontologo užduočių – užtikrinti drėgmės kontrolę gydymo metu. Drėgmė ir seilėse esantys mikroorganizmai sumažina odontologijoje naudojamų medžiagų kokybišką veikimą. Išvengti seilių patekimo ant danties kai kuriais gydymo atvejais padeda koferdamo sistema. Principas čia paprastas, naudojama speciali guma, kurioje padaromos viena ar kelios skylutės, pro kurias guma užmaunama ant dantų. Kad nenuslystų, guma fiksuojama specialiu žiedu, kuris prisispaudžia prie danties ir išlaiko gumą. Kas dažniausiai gąsdina mūsų pacientus? Žiedą gydytojas užmauna su specialiomis replėmis, kurios gali atrodyti nemaloniai. Užfiksavus žiedą ant danties vainiko, galite jausti nedidelį maudimą ar spaudimą toje vietoje. Dažnai pacientai jaučiasi nesaugiai, tarsi negalėtų kvėpuoti uždėjus koferdamo gumą. Bet izoliuojama tik burnos ertmė, pacientas toliau gali kvėpuoti pro nosį, o seiles ryti pats. Guma izoliuos ne tik dantį nuo seilių, bet ir jūsų burną nuo visų medikamentų, kuriuos gydytojas naudoja. Dėl to turėtumėte jaustis dar saugiau.

Skamba sudėtingai? Viską paprasčiau įsivaizduoti padės ŠIS vaizdo įrašas.

Procedūros trukmė: 1-2 min.

Kaip palengvinti procedūrą: tai dar viena trumpa procedūra. Atidžiai su ja susipažinkite, žinokite, kas po ko atliekama. Pamėginkite mintyse nuspėti atliekamus žingsnius. Žinodami veiksmų seką, geriau įsivaizduosite, kiek dar liko, o apgalvodami žingsnius nukreipsite dėmesį ir neleisite sau nerimauti.

Ėduonies, senos plombos valymas

Turbūt nerasime žmogaus, kuriam danties gręžimas būtų malonus. Priešingai, didžioji dalis pacientų vien nuo gręžimo garso pašiurpsta, gali jausti baimę procedūrai. Visgi, kitaip išvalyti ėduonies pažeistų audinių ar pašalinti seno užpildo (plombos) negalime. Odontologo kabinete galite rasti dviejų rūšių grąžtus –greitaeigius ir lėtaeigius, priklausomai nuo apsisukimų skaičiaus. Su pirmaisiais valomi kietesni danties audiniai, pvz., emalis ar vėlesniuose etapuose atliekama plombos apdaila. Būtent šie grąžtai ir skleidžia tą aukštą, šaižų, „zvimbiantį“ garsą. Praktiškai visada šie grąžtai aušinami vandeniu. Jais atliekamas pirmasis ėduonies pažeisto danties valymo etapas, šalinamas sena nekokybiška ar laikina plomba. Vėliau, gilesni danties sluoksniai išvalomi su lėtaeigiu grąžtu. Šis gręžimas sukelia didesnę vibraciją, kurią gali jausti pacientas. Ėduonies pažeistų audinių valymas gali būti baigiamas rankiniais instrumentais, kurie tarsi šaukštelis išgremžia visus likusius minkštus ėduonies suardytus danties audinius.

Shutterstock nuotr.

Kaip tai atrodo galite pamatyti ČIA:

Procedūros trukmė: 10-15 min.

Kaip palengvinti procedūrą: šios procedūros metu galite panaudoti kelias iš anksčiau minėtų metodikų. Su nerimu kovoti padės dėmesio nukreipimas, kvėpavimas ir reguliarios pertraukos. Jei su nerimu tvarkytis nepavyksta, nepamirškite, bet kada galite nutraukti procedūrą ir pratęsti ją kito vizito metu. Dabar jau žinote, kokie instrumentai naudojami atliekant ėduonies valymą. Pamėginkite identifikuoti, su kokiu instrumentu, greitaeigiu ar lėtaeigiu, atliekamas danties valymas. Po procedūros pakalbėkite su gydytoju, nurodykite, kuris instrumentas sukelia daugiau diskomforto, galbūt gydytojui pavyks kitą kartą atsižvelgti į jūsų pageidavimus ir vieną ar kitą instrumentą naudoti daugiau ar mažiau.  Susipažinote su danties anatomija bei ėduonies vystymosi eiga. Galbūt dabar norėtumėte panaudoti šias žinias? Pasikalbėkite su gydytoju, galbūt galėsite pertraukų metu stebėti ėduonies valymo ir danties plombavimo eigą. Nežinomybė – vienas iš dažniausių veiksnių keliančių nerimą. Suprasdami ir žinodami procedūros eigą, jausitės labiau motyvuoti atlikti gydymą, o gal ir visai pamiršite nerimą.

Plombavimas

Pašalinus visus pažeistus danties audinius, dantyje esančią ertmę būtina atstatyti. Dažniausiai ertmei užpildyti naudojama plomba, kuri sukietėja pašvietus su specialia lempa. Tokio užpildo sukietėjimui būtina mėlyna šviesa, kurią turbūt jau esate pastebėję odontologo kabinete. Danties atstatymas vyksta nedideliais gabalėliais sluoksniuojant minkštą plombinę medžiagą ir kiekvieną sluoksnį kietinant lempa. Tai turbūt lengviausiai paciento toleruojama gydymo procedūra, kuri gali užtrukti nuo 10 minučių, jei pažeidimas nedidelis, ar 30 minučių ir ilgiau, jei „skylutė“ buvo didesnė. Prieš plombavimą danties paviršius turi būti paruošiamas, kad plomba liptų prie danties. Todėl nenustebkite, jei išgirsite gydytoją prašantį asistento paduoti rūgštį ir „bondą“. Tai speciali mėlynos spalvos rūgštis, kuri pašiurkština danties paviršių, o „bondas“ atstoja klijus. Jei ertmė yra tarpdantyje (o čia dažniausiai ir prasideda ėduonies pažeidimas), tai tokio danties plombavimui reikalingos specialios plastmasinės ar metalinės juostelės. Jos atkartoja danties formą ir padeda gydytojui atstatyti danties vainiką. Toliau seka naujos plombos apdaila. Gydytojas įsitikina, kad pacientui ji netrukdo kramtyti, o sukandus nesijaučia plombos „kalnelių“ ar paviršiaus šiurkštumas braukiant liežuviu. Šie etapai atliekami švelniais grąžteliais ir guminiais polyrais liečiant tik plombos, bet ne danties paviršių, todėl didesnio diskomforto ar skausmo pacientas dažniausiai nejaučia. Jeigu vis tiek jaučiatės nemaloniai, praneškite tai gydytojui, o jis pasistengs apdailinimą atlikti švelniau, galbūt suleis papildomo nuskausminimo ar atidės šią procedūros dalį kitam kartui.

Shutterstock nuotr.

Kaip tai atrodo gyvai pažiūrėkite ČIA ir ČIA.

Procedūros trukmė: 15-20 min.

Kaip palengvinti procedūrą: danties plombavimas – viena lengviausiai toleruojamų procedūrų. Dabar bijoti nėra ko. Tačiau prisiminkite, pati procedūra užtruks. Jei pavargote ankstesnių procedūrų metu – informuokite gydytoją. Dabar tinkamas metas įdėti laikiną užpildą ir perkelti procedūrą kitam kartui. Visgi, sunkioji dalis jau įveikta. Jei viskas gerai, galite atsipalaiduoti ir pradėti galvoti, kaip praleisite likusią dienos dalį ir kaip apdovanosite save po atlikto gydymo. Jei turėjote pasiruošę ausinuką su atpalaiduojančia muzika ar audio knyga, pats metas jį išsitraukti. Dabar atsipalaiduoti netrukdys odontologinių grąžtų zvimbimas.

Namų darbai:

Viena iš baimės priežasčių – nerimas, kad ne jūs kontroliuojate situaciją, nesuprantate, kas atliekama, bijote, kad kažkas bus atlikta ne taip. Susipažinote su dantų anatomija ir taisyklingos dantų higienos principais. Kito dantų valymosi metu dar kartą kruopščiai apžiūrėkite kiekvieną dantį. Pamėginkite suskaičiuoti, kiek jūsų burnoje plombų. O gal pastebėjote, kad ant dantų atsirado patamsėjimų ar kurių nors dantų vainikai tamsesni? Ar visus tarpdančius pavyksta išsivalyti? Galbūt kažkur nepavyksta prieiti, o tarpdančių siūlas plyšta valant? Pamėginkite įsiminti kuo daugiau faktų, o vėliau juos aptarti su gydytoju. Kalbėdami apie gydymo planą, paminėkite, ką pastebėjote jūs, o savo žinias papildykite gydytojo pastabomis. Geriau pažindami burną ir suprasdami, dėl kokių priežasčių atliekamas vienas ar kitas gydymas, jausitės drąsiau. Matydami vieno ar kito gydymo rezultatus, labiau pasitikėsite gydytoju ir patikimiau jausitės gydymo metu.

The post Prisijaukinkite dažniausią odontologinę procedūrą appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Profesionalia burnos higienos procedūra dažniausiai pradedamas odontologinis gydymas. Tik ją atlikus galima užtikrinti tolimesnių procedūrų kokybiškumą ir sumažinti komplikacijų riziką gydymo metu. Nors dažnai sulaukiame pacientų pasiteisinimų, kad jie vengia profesionalios burnos higienos, nes tai kelia diskomfortą ar tiki tuo, kad jų metu pakenkiama dantims, norime įspėti, kad kietosios dantų apnašos – „akmenys“ yra nenuvalomi įprastu dantų šepetėliu ir turi būti periodiškai nuvalyti gydytojo. Taigi, tai turėtų būti dažniausiai atliekama odontologinio gydymo procedūra. Kaip prižiūrėti dantis namie jau aptarėme ankstesnių mokymų metu, dabar metas susipažinti su profesionalios burnos higienos atlikimo etapais. Suprantame, kad ši procedūra gali būti nemaloni ir kelti nerimą, todėl labai svarbu žinoti visus šio gydymo etapus ir kiekvienam iš jų pasiruošti.

1. Apžiūra ir ištyrimas. 

Kalbėjome, kad pagrindinė periodonto ligų (tame tarpe ir „paradontozės“) priežastis – virš ir po dantenomis besikaupiantis dantų apnašas – gelsvos ar gelsvai-žalsvos sankaupos ant dantų paviršių. Profesionalios burnos higienos vizitas prasideda nuo kruopštaus ištyrimo, kurio metu įvertinama burnos higiena, minkšto ir kieto apnašo kiekis ant dantų ir svarbiausia – išmatuojamos dantenų kišenės. Ant dantų liekantis apnašas skatina aplinkinių audinių uždegiminius procesus, todėl prasideda kaulo tirpimas ir aplink dantį formuojasi kišenės. Priklausomai nuo kišenių gylio sunkėja ir jų išvalymas, taigi nuoseklus kišenių gylio matavimas padeda planuoti tolimesnį gydymą. Akmenys, esantys virš dantenų, yra matomi ir plika akimi, tuo tarpu esančius po dantenomis pamatyti ar pajausti braukiant per danties šaknies paviršių gali tik odontologas, naudodamas specialius odontologinius instrumentus . Taip pat svarbu nustatyti ir sunkiau išvalomas vietas, kur minkšto apnašo lieka daugiausiai. Sužinoję apie jas, šių vietų kruopštesniam išsivalymui galėsite skirti daugiau laiko kasdienio valymo metu.

Procedūros trukmė: iki 5 min.

Kaip palengvinti procedūrą: nusiteikite, kad šis etapas ilgai netruks. Gali būti, kad atliekamo ištyrimo ir  visai nepastebėsite. Jei visgi jaustumėte diskomfortą, susidoroti su nerimu padės gilus kvėpavimas ir dėmesio nukreipimas procedūros metu. Taip pat nepamirškite, kad atlikus kišenių matavimą galite paprašyti pertraukos ir pailsėti.

2. Dantų akmenų valymas ultragarsiniais ir rankiniais instrumentais. 

Dantų akmenys odontologo kabinete valomi garso ar ultragarso, instrumentais. Dėl aukšto dažnio virpesių ir nuolatinės vandens srovės šie prietaisai gali nuvalyti tiek minkštą, tiek kietą apnašą nuo dantų. Taip pat jie pasiekia ir išvalo gilias kišenes. Įprastai ši procedūra pacientui didelio diskomforto nesukelia, o jei skausmas visgi jaučiamas, visada galima atlikti nuskausminimo procedūras. Didžiausias nemalonus pojūtis – pačio aparato skleidžiamas garsas. Pasijusti lengviau padės ir žinojimas, kad toks prietaisas dantų ar akmenų negręžia, o tik skleidžia virpesius ir vandens srovę. Po valymo  ultragarsiniu instrumentu, dažnai papildomai naudojami specialūs rankiniai instrumentai, kuriais pašalinami likę kieto apnašo likučiai bei nulyginami dantų paviršiai. Ši procedūra dažnai neskausminga, tačiau jei akmenų susikaupę daugiau ar yra didelis dantenų uždegimas bei gilios periodontinės kišenės – tam tikrų vietų valymas gali būti nemalonus. Tokiu atveju padeda įprastas nuskausminimas ir burnos higienos procedūrą galima atlikti kelių vizitų metų. Normalu, jei jausite diskomfortą ar nerimą procedūros metu. Nepamirškite, kad gydytojas stengsis kuo atsargiau ir komfortiškiau atlikti profesionalią burnos higieną, bet svarbu komunikuoti sutartais ženklais, paprašyti pertraukėlių ar atidėti procedūrą kitam kartui.

Shutterstock nuotr.

Kaip atliekamas kietų danties apnašų valymas galite susipažinti ČIA.

Procedūros trukmė: 20-40 min.

Kaip palengvinti procedūrą: kaip ir aptarėme anksčiau, išvengti nemalonių garsų galime pas gydytoją atvykę su ausinuku, o komunikacijai su gydytoju naudodami sutartus ženklus rankomis. Prašykite gydytojo sustoti ir daryti pertraukas, pavyzdžiui, nuvalius tam tikrą dalį dantų.

3. Dantų poliravimas

Po apnašo pašalinimo dantų paviršius reikia nupoliruoti. Labai svarbu žinoti, kad jei burnos higienos nepavyko atlikti vieno vizito metu ir dantų poliravimas atidėtas, būtina atvykti užbaigti procedūras, nes prie nepoliruotų paviršių apnašas kaupiasi greičiau. Dantų poliravimui naudojamos įvairios priemonės. Viena iš jų – poliravimas oro abrazijos (Air-flow) metodu. Jo metu naudojama stipri oro, vandens ir poliravimo miltelių srovė pašalina pigmentinį apnašą ir nulygina danties paviršių. Kadangi poliravimo metu naudojami poliravimo milteliai, kurie lengvai pasklinda ore, paciento veidas yra uždengiamas, kad dalelių nepakliūtų ant veido, ypač į akis ar nosį. Vėliau besisukančiu guminiu šepetėliu ir poliravimo pasta nuvalomi visi dantų paviršiai. Dantų poliravimas nėra skausminga ar jautri dantims procedūra, dažniausiai atliekama be nuskausminimo ir primena dantų valymą namuose, o po jos galite džiaugtis švariais, glotniais ir netgi natūraliai baltesniais dantimis

Shutterstock nuotr.

Dantų poliravimas oro abrazijos metodu ČIA
Dantų poliravimas pasta ir šepetėliu ČIA

Procedūros trukmė: 10-15 min.

Kaip palengvinti procedūrą: prisiminkite, jog tai paskutinis burnos higienos etapas. Dabar galite pradėti galvoti apie tai, ką veiksite palikę odontologo kabinetą. Turėkite pasiruošę save džiuginančios veiklos. Vienas iš apdovanojimų – žinojimas, kad po šios, galbūt ir nelabai malonios, procedūros turėsite švaresnius ir sveikesnius dantis!

Išvardinome pagrindinius profesionalios burnos higienos procedūros žingsnius. Etapai gali skirtis priklausomai nuo klinikinės situacijos. Esant gilesnėms kišenėms gali būti papildomai naudojami įvairūs antiseptiniai praplovimai kišenėms. Jei nėra poreikio atlikti poliravimą oro abrazijos metodu, pvz., nėra pigmentinio apnašo, ši procedūra gali būti praleidžiama. Kaip ir minėjome, atsižvelgiant į situaciją, profesionali burnos higiena gali būti atliekama kelių vizitų metu. Tiek tarp vizitų, tiek ir po atliktos higienos, gali būti skiriami specialūs skalavimai antiseptiniais skalavimo skysčiais. Svarbu laikytis gydytojo paskirtų rekomendacijų, neskalauti ilgiau nei paskirta, naudoti skalavimo skystį pagal nurodytas indikacijas, jei reikia – praskiesti, neskalauti iškart išsivalius dantis ir panašiai. Vienas iš skalavimo priemonių poveikių – uždegimo mažinimas. Dėl to sumažėja diskomfortas procedūrų metu, o dantenos nustoja kraujuoti, taigi ir valymas namie pasidaro lengvesnis. Prisiminkite, jei dantis valysite kokybiškiau, kruopščiau, kiekviena sekanti reguliariai atliekama profesionalios higienos procedūra kels vis mažiau diskomforto.

Visų procedūrų santrauką galite pažiūrėti šiuose vaizdo įrašuose: ČIA ir ČIA.  

Namų darbai:

Kalbėjome, kad vienas iš būdų įveikti nerimą – savęs motyvavimas apdovanojimais. Įvertinkite savo baimę, kiek galėtumėte išbūti gydytojo kabinete, kurias procedūras atliekant jaučiate didžiausią nerimą. Nusistatykite sau tikslą, ko siekiate ateinančių vizitų metų. Ar planuojate atlikti pilną danties gydymą, o gal pasiekimas bus, jei pavyks atlikti nuskausminimą ir pradėti danties valymą. Turėdami planą, sugalvokite, kaip save apdovanosite. Galbūt paskirsite likusį vakarą atsipalaidavimui kine ar namuose su knyga arba įsigysite pirkinį, kurio labai norite? Galbūt atlikus paskutinio danties gydymą išvyksite visam savaitgaliui pailsėti? Skirkite laiko ir sugalvokite tikslus su atitinkamais apdovanojimais. Ir žinoma, nepamirškite jų kito apsilankymo pas gydytoją metu.

The post Procedūra, nuo kurios turėtų prasidėti kiekvieno gydymas appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Ankstesnių mokymų metu susipažinote su danties sandara, pagrindinėmis ligomis ir gydymo principais. Visgi norėtųsi, kad dantų gydyti nereikėtų visai. Mokslas jau seniai įrodė, kad dantų ėduonis – tai gyvenimo būdo liga, kurios įprastam žmogui galima visiškai išvengti. Nors ir sunku tuo patikėti, tačiau būtent nuo jūsų priklauso, ar pakeisite savo kasdienius įpročius, lemiančius ligos išsivystymą ir išvengsite naujų dantų ėduonies atvejų. Žinoma, profilaktinių apsilankymų pas odontologą neišvengsite, bet tikrai eisite pasitikrinti drąsiau žinodami, kad šį kartą nieko gydyti nereikės. Šių mokymų metu apžvelgsime pagrindinius principus, kurie padės dantis išlaikyti sveikus. 

Ar tikrai dantis valote kokybiškai?

Nors yra pacientų, kurie patys pripažįsta, kad dantis valo rečiau nei du kartus per dieną ar nevalo išvis, tačiau net ir tie, kurie mano, kad tinkamai rūpinasi savo burnos higiena, dažnai daro klaidų. Gydytojai odontologai sutiks, kad tik mažą dalį gydymo įstaigas aplankančių žmonių galėtume priskirti tiems, kuriuos tikrindami profilaktiškai galėtume pagirti už puikiai prižiūrimus dantis. Apie teisingą dantų valymą kalbėsime toliau, bet pirmiausia susipažinkime su tinkamomis valymo priemonėmis 

Dantų šepetėlis

Turbūt tai vienintelė burnos priežiūros priemonė dėl kurios reikalingumo nei vienas mūsų pacientas neabejoja. O štai, kokį pasirinkti, sklando daug mitų. Renkantis dantų šepetėlį, patariame atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:

1. Minkštas dantų šepetėlis – ant pakuotės žymimas “soft”, būtent tokį turėtumėte rinktis įprastu atveju. Kietas – nėra tinkamas jūsų dantims, nes juo galite lengviau pažeisti tiek dantų emalį, tiek jautrias dantenas, ypač jei valant naudosite stipresnę valymo jėgą. Beje, tokiu atveju galite rinktis dantų šepetėlį su lanksčiu koteliu, kuris neleis valant šepetėliu spausti per stipriai.
2. Dantų šepetėlio galvutės dydis. Svarbu, kad dantų šepetėlio galvutė nebūtų per didelė, stebėkite, ar pasiekiate nuvalyti krūminius dantis iš visų pusių. Gali būti, kad paskutinio danties nuvalymui teks naudoti dantų šepetėlį mažesne galvute ar specialų vieno danties šepetėlį.
3. Elektrinis ar įprastas? Tinkamai išvalyti dantis galima bet kuriuo iš šių šepetėlių, tačiau, jei trūkstate motyvacijos arba kyla fizinių sunkumų valant dantis, tikrai galite rinktis ir elektrinį dantų šepetėlį.

Dantų pasta su fluoridais

Dažnai populiariojoje žiniasklaidoje galima sutikti nepatikrintos, mokslu neparemtos informacijos, kurią paskaitę žmonės imasi dantų pastas gaminti namie, tam panaudodami aliejus, sodą, citrinos rūgštį ir taip neretai sau pakenkdami. Mes skatiname jus rinktis tradicines dantų pastas atsižvelgiant į pagrindinę dantų pastos sudedamąją dalį – fluoridus.

Kadangi ėduonies paplitimas tarp Lietuvos gyventojų yra arti 100 procentų, rekomenduojama rinktis dantų pastą su fluoridais, jei burnoje yra likęs nors vienas dantis. Būtent fluoras yra ta sudėtinė dalis, kuri atstato pradėjusį irti danties audinį pradinėje ėduonies stadijoje ir gali sustabdyti šios ligos progresavimą. Fluoridai stiprina emalio struktūrą, todėl dantis tampa atsparesnis mikroorganizmų išskiriamoms rūgštims bei sumažina mikroorganizmų galimybę išskirti kenksmingas rūgštis ir pakenkti danties audiniui. Žmonės, kurie bijo naudoti dantų pastas su fluoridais dėl jų galimos žalos, turėtų atsiminti, kad fluoridų kiekis dantų pastoje yra saugus sveikatai, tuo tarpu danties pažeidimas mažesnę ar didesnę įtaką burnos ir bendrai žmogaus sveikatai tikrai turės. Aišku, dantų pastos jokiu būdu negalima ryti, nes tokiu atveju fluoridų kiekis galėtų viršyti saugų kiekį ir sukelti nepageidaujamus reiškinius. Jei nesate tikri, ar jūsų dantų pasta turi fluoridų, tai galite sužinoti pažvelgę į jos sudėtį, kurioje rašoma fluoridų koncentracija konkrečiame produkte, dažniausiai 500, 1000 ar 1450 ppm fluoridų. Įprastas suaugęs žmogus turėtų rinktis pastarąją – 1450 ppm fluoridų turinčią dantų pastą.

Jei dar abejojate ir kyla klausimų apie fluoridus ir dantų pastos pasirinkimą, pamėginkite atsakymų paieškoti ČIA:

Tarpdančių valymo priemonės.

Galite naudoti tarpdančių siūlą ar tarpdančių šepetėlį pagal tai, kurią priemonę naudoti jums patogiau. Jei jūsų tarpdančiai siauri, tamprūs – patogiau naudoti siūlą, kuris yra siauresnis. Jei jūsų tarpdančiai platūs – rinkitės tarpdančių šepetėlius. Neretai patogu naudoti skirtingas priemones skirtingiems dantims ar jų grupėms. Reikia atminti, kad dantų siūlas gerai išvalo susisliečiančius dantų šonus, o tarpdančių šepetėliai – tarpą tarp dantų ties dantenomis. Jeigu įprastą dantų siūlą naudoti nepatogu, sunku pasiekti krūminius dantis, galite rinktis dantų siūlą su specialiu plastikiniu laikikliu, tokiu naudotis dažnam yra žymiai lengviau.

Kaip išsirinkti ir tinkamai naudoti dantų siūlą?

shutterstock nuotr.

Atkreipkite dėmesį, kad itin svarbu ne tik naudotis siūlu, bet tai daryti teisingai, nes kitaip lengva pažeisti dantenas. Įsitikinkite, kad valant siūlu jį priglaustumėte ir trauktumėte palei danties kontaktinį paviršių tol, kol įeisite šiek tiek po dantenomis, judesį atlikite kelis kartus, svarbu nenaudoti siūlo grubiai, kitokiais nei rekomenduojama judesiais. Skausmas ir diskomfortas taip pat gali rodyti, kad juo naudojatės neteisingai. Tuo tarpu, nedidelis kraujavimas gali rodyti, kad tam tikroje vietoje atsirado dantenų uždegimas ir būtent šioje vietoje reikalingas kruopštus valymas visomis priemonėmis. Beje, šioje situacijoje reikėtų apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris išsiaiškins tikrąsias dantenų kraujavimo priežastis. Į dantų gydytoją reikėtų kreiptis ir tuo atveju, jei valant tarpdančius siūlu jis „kimba”, pleišėja.

Kaip reikėtų taisyklingai valyti siūlu, galite matyti ir šiame VIDEO (anglų k.).

Kaip tinkamai naudoti tarpdančių šepetėlį?

Shutterstock nuotr.

Jei jūsų tarpdančiai platesni (taip dažnai būna sergant periodontitu) ar jei burnoje yra protezuotų dantų, labai patogu juos valyti tarpdančių šepetėliais. Svarbu žinoti, kad tarpdančių šepetėlio dydį turite prisitaikyti individualiai: šepetėlis neturi būti per laisvas, nes tokiu atveju gerai neišvalys tarpdančio, tačiau ir ne per didelis, kad jo įvesti nereikėtų didele jėga. Verta turėti kelių skirtingų dydžių šepetėlius skirtingo dydžio tarpdančiams. Tokie šepetėliai nėra vienkartiniai, juos galima naudoti keletą kartų, tačiau matant, kad šepetėlis užsilankstė, nusidėvėjo, jau verta jį keisti.

Kaip naudotis tarpdančių šepetėliais galite matyti šiame VIDEO (anglų k.)  

 Kokias papildomas priemones dažnam verta turėti savo vonioje:

1. Vieno danties šepetėlis. Pastebime, kad didelė dalis pacientų nesugeba kai kurių vietų išvalyti kokybiškai. Tai dažniausiai būna krūminiai dantys, kuriuos pasiekti išvalyti įmanoma tik vieno danties šepetėliu. Kartais jis reikalingas ir tais atvejais, kai pacientą pykina valant kai kurias sritis. Valymą tokiu šepetėliu derinkite kartu su įprastu šepetėliu.
2. Tarpdančių irigatorius – tai prietaisas, kuris purškia vandenį ar chemines priemones į tarpdančius ir juos išvalo. Jo privalumas tai, kad tarpdančius išvalo greičiau ir patogiau nei kitos tarpdančių priemonės, tačiau jo kaina ne visiems prieinama. Tokio prietaiso privalumas ir tai, kad didelio spaudimo vanduo ne tik plauna tarpdančius, bet ir masažuoja dantenas.
3. Burnos skalavimo priemonės. Geriausia burnos skalavimo priemonė yra vanduo, jis pašalina maisto likučius burnoje, sumažina cukraus koncentraciją seilėse ir taip sumažina ėduonies riziką. Skalauti burną vandeniu kaskart po valgio verta tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tuo tarpu, specialios burnos skalavimo priemonės reikalingos tuomet, kai paūmėja ėduonies ar periodonto ligos, sergama burnos gleivinės ligomis, taip pat po chirurginio gydymo. Tačiau dėl šių priemonių nuolatinio naudojimo turėtumėte konsultuotis su savo gydytoju, nes pastovus skalavimo skysčių su antimikrobinėmis medžiagomis ar alkoholiu naudojimas gali pridaryti daugiau žalos, negu duoti naudos.

Kokybiškas dantų valymas

Daugeliui mūsų pacientų atrodo, kad jie savo dantis valo gerai, o gydytojui patikrinus, sužinoma, kad dantų valymas blogas ar tik patenkinamas. Pamirštama, kad kiekvienas dantis turi penkis paviršius: kandamąjį/kramtomąjį, du šoninius, liežuvinį/gomurinį (vidinį) ir išorinį, kuriuos visus reikia išvalyti. Būtina ir sukamaisiais judesiais masažuoti dantenas.

Dažniausiai daugumai žmonių trūksta kruopštumo, apvalomi tik gerai matomi priekiniai dantų paviršiai, o visų kitų paviršių – niekas nemato. Ypač pamirštamos vietos yra: tarpdančiai už galinių dantų, apatinio žandikaulio priekinių dantų liežuvinis paviršius ir ties krūminiais dantimis, kur neretai dar ir liežuvis trukdo gerai išsivalyti.

Keletas svarbių faktų apie dantų valymą:

• Dantis būtina valyti du kartus per dieną, tačiau dažnesnis valymas jau nebeefektyvus, o kartais ir žalingas.
• Svarbiausia dantis švariai išsivalyti prieš miegą, nes miego metu sumažėja seilėtekis, o kartu ir apsauginės seilių savybės. Kitą kartą dantis reikia išvalyti ryte prieš ar po pusryčių, ar kitu laiku iki pietų.
• Kiekvieno danties kiekvieno paviršiaus (lūpos ar žando pusės, liežuvio ar gomurio pusės bei kramtomojo paviršiaus) nuvalymui rekomenduojama atlikti nuo 5 iki 10 judesių. Visų dantų nuvalymui prireiks nuo 2 iki 3 minučių. Papildomai reikės skirti laiko tarpdančių išvalymui siūlu ar tarpdančių šepetėliu.
• Po kiekvieno valgio dantų valyti nerekomenduojama. Per dažnas valymas gali pažeisti dantenas ir dantis.
• Po kiekvieno valgio reikėtų išsiskalauti burną vandeniu.
• Dantų nerekomenduojama valyti horizontaliais judesiais, nes taip pažeidžiate emalį dantų žandiniuose paviršiuose.
• Išvalius dantis, liečiant liežuviu turėtumėte jausti glotnų ir lygų dantų paviršių.

Kokią dantų valymo techniką rinktis?

Shutterstock nuotr.

Kaip taisyklingai valyti dantis, galite pamatyti šiame VIDEO (anglų k.)

Taisyklinga mityba

Kad ir kaip gerai valytumėte savo dantis, naudotumėte brangiausias ir moderniausias burnos priežiūros priemones ir tam skirtumėte daug dėmesio, jei jūsų mityba nėra subalansuota, dantų ėduonies suvaldyti nepavyks. Vengdami žalingų dantims maisto produktų ir pakeitę kelis mitybos įpročius sumažinsite ėduonies vystymąsi. O žinodami, kurie maisto produktai ar mikroelementai naudingi dantų ir burnos sveikatai, jausitės saugesni ir ramesni dėl savo burnos sveikatos. 

Norite sveikų dantų – ribokite cukrų vartojimą

Dantų ėduonį sukeliantys mikroorganizmai negalėtų pažeisti danties audinio, jei negautų angliavandenių. Žinoma, labiausiai kenkia saldūs produktai, bet net ir nesaldžiame maiste yra cukrų, apie kuriuos neretai nepagalvojate.

Įsiminkite:

• Šviežius vaisius ir uogas, kurie turi natūralaus cukraus, bet kartu ir daug naudingų sveikatai medžiagų, valgykite kasdien, tačiau patartina juos vartoti natūraliu pavidalu, o ne apdorotus, konservuotus ar sutrintus į įvairius kokteilius ar glotnučius.
• Produktus, turinčius pridėtinio cukraus, reikėtų valgyti ne kiekvieną dieną. 
• Jei nesaldžių produktų etiketėse randate šiuos ingredientus: dekstrozę, kukurūzų sirupą, melasą, agavos sirupą, invertuotą cukrų, maltodekstriną, tokius produktus vartokite saikingai, nes jie visi skatina ėduonies išsivystymą. Šios sudėtinės dalys dažnos įvairiuose pusfabrikačiuose, padažuose, greitame maiste.
• Net ir nedideli cukrų kiekiai yra kenksmingi dantims, jei vartojami dažnai. Pavyzdžiui, net tik šiek tiek saldinta kava ar arbata, jau nekalbant apie gaiviuosius gėrimus, yra kenksminga dantims.
• Norint išvengti dantų ėduonies, svarbiausia yra ne tiek cukrų vartojimo kiekis, kiek dažnis. Itin kenksminga, jei cukraus turintis maistas, kad ir nedideliais kiekiais, į burną periodiškai patenka ne kartą per dieną, pavyzdžiui, mėgstant užkandžiauti ar vis gurkšnoti saldintą arbatą, kavą. Štai kodėl tarp valgių rekomenduojame daryti maždaug 3 valandų pertraukas, taigi, dantų sveikatos atžvilgiu saugu valgyti ne dažniau kaip 5-6 kartus per dieną.
• Saugiau vagyti cukrų turintį maistą kartu su kitais maisto produktais. Pavyzdžiui, rinktis desertą iškart po pagrindinio patiekalo yra geriau nei jį valgyti atskirai.
• Užkandžiams nevertėtų rinktis angliavandenių turinčio, lipnaus maisto, pavyzdžiui, įvairių duoniukų, trapučių, riestainių, kitų miltinių gaminių.
• Užkandžiams verta rinktis: sūrį – jis padeda stiprinti danties audinį, daržovių lazdeles, riešutus.

Ar yra dantims tinkamų produktų – tikrai taip!

Žinoma, rūgštys ir cukrus dantims kenkia. Nekenkia daržovės, vaisiai, riešutai, žalia ir juoda nesaldinta arbata, mėsa, žuvis, kiaušiniai, nesaldūs pieno produktai, sėklos. Sūris – vienas idealiausių produktų dantims, jis gali net paskatinti danties audinius remineralizuotis, „sveikti“. Vanduo – taip pat būtinas burnos sveikatai palaikyti: jis apvalo dantis, praskiedžia jiems kenksmingus cukrus, gausina seilių išsiskyrimą, tad svarbu jo gerti pakankamai. Daržovės –  puikus pasirinkimas: jos savo rupia tekstūra taip pat prisideda prie natūralaus dantų apsivalymo.

Užtikrinkite pilnavertę mitybą

Kalbant apie periodonto ligas, turite žinoti, kad siekiant užkirsti kelią joms, turite pasirūpinti subalansuota ir pilnaverte mityba, kuri užtikrins periodonto audinių aprūpinimą reikalingomis medžiagomis bei tinkamą imuninės sistemos funkciją.

Įvairus ir visavertis maistas gali aprūpinti organizmą būtinosiomis maistinėmis ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Tyrimai rodo, kad daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai maitinasi nevisaverčiu maistu, per mažai valgo šviežių daržovių bei vaisių. Šiandieninės maisto gamybos technologijos bei sintetinių konservantų ir kitų maisto priedų panaudojimas leidžia gaminti įvairius maisto produktus, kurie išsilaiko nesugedę pakankamai ilgą laiką. Tačiau taip produktai dirbtinai pasendinami, ir jų biologinė vertė sumažėja. Pastoviai valgant tokį maistą, anksčiau ar vėliau galima pajusti organizmui ar atskirų organų veiklai būtinų medžiagų stygiaus simptomų. Įvairiuose mokslo šaltiniuose teigiama, kad būtent vitaminai bei mineralai, kurie yra neatsiejama subalansuotos mitybos dalis, gali lemti ir periodonto – dantenų ir kitų dantį palaikančių struktūrų – sveikatos būklę.

Vitaminai

Moksliniais tyrimais nustatyta, jog B grupės vitaminai, o taip pat C, D ir E vitaminai ne tik stiprina žmogaus imuninę sistemą, kuri atlieka svarbų vaidmenį kovojant su dantų apnašose esančiais mikroorganizmais, bet taip pat yra būtina pažeistų burnos audinių gijimui ir atsinaujinimui, pavyzdžiui, kolageno sintezei, kuris įeina į dantį palaikančių struktūrų sandarą.

Pixabay.com nuotr.

Mineralinės medžiagos

Žmogaus organizmui svarbios ir būtinos visos mineralinės medžiagos. Siekiant išvengti periodonto ligų, būtina palaikyti optimalią imuninės sistemos būklę, o tam būtinas pakankamas kiekis kalcio, magnio, cinko, vario, geležies. Jei šių medžiagų trūksta, silpnėja imuninis atsakas nukreiptas prieš mikroorganizmus, esančius dantų apnašose ir skatinančius periodonto audinių uždegimą bei pažeidimą. Pats organizmas mineralinių medžiagų negamina, paprastai mineralines medžiagas gauname valgydami įvairų maistą. Pavyzdžiui, kalcio šaltiniai yra pienas ir pieno produktai, pagrindinis magnio šaltinis – augaliniai maisto produktai, ypač žali, o  cinko elementų gausu mėsoje, kepenyse, žuvyje, kiaušiniuose, žemės riešutuose.

Namų darbai:

Susipažinote su burnos sveikatai palankios mitybos principais. Pabandykite atkreipti dėmesį, kokį maistą vartojote šią savaitę – ar jis buvo pakankamai įvairus, gausus mineralinių medžiagų ir vitaminų, ar dažnai užkandžiaujate, galbūt galite atsisakyti cukraus arbatoje ar kavoje. Perskaitykite vartojamo maisto produktų etiketes, paskaičiuokite kiek pridėtinio cukraus juose yra. Pritaikydami sveikos mitybos žinias kasdieniniame gyvenime, pagerinsite ne tik savo organizmo imuninę sistemą, bendrą savijautą, bet galbūt ir jausitės ramesni dėl savo burnos sveikatos kitą kartą lankydamiesi pas gydytoją odontologą.

The post Vadovaukitės šiais principais ir jums reikės paprastesnių odontologinių procedūrų appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Jei dalyvaujate mūsų odontologinių mokymų programoje, neabejojame, kad jums pravers sužinoti daugiau apie dantis ir odontologinį gydymą. Kadangi nežinia ir skausmas yra pagrindinės priežastys dėl kurių bijoma odontologinio gydymo, svarbu suprasti, iš kur skausmas atsiranda ir kaip jį galime suvaldyti. Turbūt visi supranta, kad skausmą sukelia dantis, tačiau ne visi galėtų paaiškinti, dėl ko taip atsitinka ir ar visada esant danties pažeidimui skaudės. Ne visi supranta ir pačio gydymo eigą, juk odontologinis gydymas ne vien tik adatos ir grąžtai. Mūsų šešių paskaitų kursas padės jums sužinoti daug naudingų dalykų apie jūsų odontologinę sveikatą, gydymą, o pritaikyti nauji įpročiai kasdienybėje leis be baimės lankytis pas odontologą.  

Danties sandara

Odontologinės ligos yra sudėtingos ir daugialypės, o kad jų išvengtumėte, svarbu suprasti esminius dantį ardančius procesus. Kad galėtumėte aiškiai įsivaizduoti, kas vyksta skirtinguose danties sluoksniuose, primename, kad matoma danties dalis vadinama vainiku, o esanti kaule – šaknimi. Tuo tarpu, jei dantį perpjautume vertikaliai taip, kad matytume visas jo dalis, galėtume išskirti emalį, dentiną ir pulpą, dažnai populiariai vadinama tiesiog „nervu“.

Būtent pulpoje esantys nervai ir kraujagyslės yra pagrindinė skausmo priežastis. Bet koks pulpos dirginimas gali sukelti skausmą. Bet, kol viršutinis danties sluoksnis, emalis, yra sveikas, tol dantis išlieka neskausmingas. Atsiradus pažeidimui emalyje, tai yra, susiformavus ertmei, kuri tiesiogiai kontaktuoja su dentinu, jau galime jausti skausmą. Taip atsitinka dėl dentine esančių kanalėlių, kurie turi kontaktą su pulpa. Pažeidimui progresuojant toliau, ertmei didėjant ir susiliejant su pulpa skausmo dažniausiai neišvengiame. Būtent dėl to turėtume stabdyti ėduonies vystymąsi dar pačioje pradžioje, kol dantis visai neskausmingas.

Jei norite sužinoti daugiau praktinių patarimų, kas svarbu išsaugant danties anatomiją, skaitykite ČIA 

Shutterstock nuotr.

Tai kas gi tas ėduonis ir kokia danties pažeidimo eiga?

Dantų ėduonis, kariesas, kariozinė dėmė, ertmė ar tiesiog skylė dantyje – visi šie pavadinimai, nors dažnai klaidina mūsų pacientus, reiškia tą patį – procesą, kurio metu, veikiant mikroorganizmams, gyvenantiems ant danties likusiose apnašose, suyra danties audiniai.

Dantų ėduonis – tai ne tik matomos ertmės dantyje, kurios neretai sukelia skausmą. Ėduonies vystymasis prasideda danties emalyje, pradžioje matosi tik balta, šiurkšti dėmė – jokios ertmės dantyje nėra. Kol ši dėmė neištrupa ir netampa ertme, dažniausiai užtenka tik intensyvių profilaktikos priemonių ir jos progresavimą galima visiškai sustabdyti, išvengiant danties gręžimo ir plombavimo. Štai, kodėl taip svarbu lankytis profilaktiniams patikrinimams! Neretai, jei danties ėduonies procesas sustoja, šios dėmės iš baltų tampa rusvomis, rudomis ar visai juodomis ir tokios gali likti visą žmogaus gyvenimą, tačiau svarbu, kad gydytojas reguliariai jas apžiūrėtų ir įsitikintų, kad šios dėmės yra „sandarios“, be ertmių.

Jei papildomų profilaktikos priemonių nėra imamasi ir nekeičiami kasdieniai įpročiai, pradinė balta, šiurkšti dėmė progresuoja ir tirpsta ne tik emalis, bet prasideda ir gilesnių audinių pažeidimas. Kai danties paviršiuje atsiranda ertmė – tai jau pažengusi ir uždelsta būklė, kuriai būtinas gydymas plombuojant dantį, bet net ir tokį sugydytą dantį, jei nekeisite savo mitybos ir dantų valymo įpročių, toliau veiks nepalankūs veiksniai ir dantų ėduonis toliau pažeis audinius šalia plombuotų paviršių ar net suprotezuotuose dantyse.

Laiku negydant danties ir ertmei dantyje didėjant, galiausiai pažeidžiama ir vidinė danties dalis – pulpa, o tada jau prireikia sudėtingo ir brangaus danties šaknų kanalų gydymo.

Shutterstock nuotr.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA

Kas tos periodonto ligos?

Esame įpratę, kad visuomenėje “parodontoze” vadinama liga siejama su vyresniais pacientais ir dažnai į ją numojama ranka. Tačiau pasireikšdama tikrai nemaloniais požymiais – dantenų kraujavimu ar pūliavimu, blogu kvapu ar judančiais dantimis, ši liga gąsdina ne vieną pacientą, todėl labai svarbu suprasti periodontito vystymosi eigą ir laiku pradėti su juo kovoti. 

Norint suprasti, kas tai yra periodonto liga, pirmiausia reikėtų įsivaizduoti dantį, kurio šaknys laikosi kaule, o šias dvi struktūras (danties šaknį ir kaulą) sieja įvairūs periodonto audiniai: dantenos, periodonto raištis, danties šaknies cementas. Kai burna prižiūrima tinkamai – kokybiškai pašalinamos dantų apnašos, dažniausiai periodonto audiniai yra sveiki ir kiekvienas žmogus, pažiūrėjęs į savo burną, gali pastebėti rausvas, prigludusias prie danties dantenas, kurios nelinkusios kraujuoti vos palietus ir visiškai neskauda. Tačiau, jei dantys nevalomi tinkamai ar atsiranda pašalinių dirgiklių (netikslūs plombos kraštai, dantų pažeidimai, infekcijos, nėštumas, taip pat pervargus, po didelio streso), gali atsirasti ar paūmėti periodonto ligos, iš kurių dažniausios – gingivitas ir periodontitas. Klaidingai manoma, kad periodonto ligos – tai senų žmonių problema, nes dantenų uždegimas paliečia jau vaikus, o periodontitas – sunkiai valdoma ir gydoma liga savo paplitimo visuomenėje piką pasiekia 40-mečių tarpe.

Shutterstock nuotr.

Gingivitas – laiku pastebėkite kraujuojančias dantenas

Daugeliui pacientų žinomas terminas – dantenų uždegimas, tačiau ne visi pacientai atkreipia dėmesį į jam būdingus simptomus – dantenų paraudimą, paburkimą ir kraujavimą, kurie ir yra pirmieji ženklai, skatinantys apsilankyti pas gydytoją, galintį padėti išsiaiškinti, kodėl tokia būklė išsivystė. Kai kada tai gali būti pirmas ženklas, kad jūsų dantų valymo technika nėra teisinga ar pritrūkstate jai laiko bei motyvacijos, o gal tai simptomai, kad būtina koreguoti ar keisti dantų „plombas“, protezus. Žinokite, kad laiku pašalinus gingivito priežastis, dantenos gali pilnai pasveikti, o jūs išvengsite sudėtingų procedūrų.

Periodontitas. Paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų, danties netekimas – tai šios ligos padariniai

Dantenų uždegimas (gingivitas) yra grįžtama liga ir, laiku pradėjus gydymą, galima vėl džiaugtis sveikomis dantenomis, tačiau nepradėjus geriau valyti dantų ir masažuoti dantenų, dantenų uždegimas progresuoja ir pereina į sunkesnę ligą – periodontitą. Tuomet nyksta dantį laikančios struktūros, formuojasi gilios kišenės tarp danties ir jį laikančių audinių, ilgainiui formuojasi didesni tarpai tarp dantų, dantys pradeda „klibėti“, o vėliau iškrenta. Liūdna, kad pacientai kreipiasi jau su pažengusios ligos simptomais: kraujuojančiomis valant dantis dantenomis, „klibančiais“ dantimis, pūliavimu iš dantenų vagelės, lyg vėduokle pradedančiais skleistis dantimis. Tada stabilizuoti ligą sunku, o gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti, išvis nėra.

Shutterstock nuotr.

Daugiau informacijos apie periodontitą galite rasti ČIA.

Kodėl prasideda dantų ėduonis ir periodonto ligos?

Kalbant apie danties ir periodonto ligų kilmę, reikia pabrėžti, kad pagrindinė priežastis yra dantų apnašas – gelsvos ar gelsvai-žalsvos sankaupos ant dantų paviršių. Nors beveik kiekvienas mūsų pacientas įvardina, kad jis stengiasi valyti savo dantis, mes, gydytojai, pastebime tipines vietas, kurios nepasiekiamos valant dantų šepetėliu ir įvairias kitas valymo klaidas, kuriomis su jumis pasidalinsime tolesnių mokymų metu.

Dėl periodonto ligų rekomenduojama ir reguliariai (kartą ar du per metus) atlikti profesionalias burnos higienos procedūras, kurių metu pašalinamos susikaupusios mineralizuotos dantų apnašos – „dantų akmenys“, tai, kaip prevencinė priemonė, svarbu ir tiems žmonėms, kurie neserga periodontitu. Kai kuriems pacientams rekomenduojama dažnesnė profilaktinė priežiūra.

Dažnai pastebime klaidą, kurią daro didelė dalis mūsų pacientų: jei pastebimas kraujavimas iš dantenų, jos paburksta, parausta, žmonės stengiasi tokios vietos neliesti ir nevalyti dantų, tuo dar labiau pablogindami tiek dantų, tiek dantenų būklę, mat taip uždegimas plinta į gilesnius audinius, tarsi pakliūvama į užburtą ratą. Kuo daugiau dantenos kraujuoja valant ar valgant, tuo ilgiau, kruopščiau, jas reikia valyti, masažuoti. Tik nedarykite to šiurkščiai, rinkitės minkštą dantų šepetėlį.

Kalbant apie dantims kenksmingą cukrų, reikia pabrėžti, kad net ir tie žmonės, kurie mano, kad saldumynų vartoja visai nedaug, jų gauna su kaupu – įvairių padažų, miltinių patiekalų, gėrimų pavidalu. Apie paslėptą cukrų ar mitybos įpročius padedančius išvengti ėduonies kalbėsime kitoje mokymų dalyje. 

Tuo tarpu, kalbant apie genetikos, vitaminų trūkumo ar nėštumo reikšmę dantų sveikatai, žmonės jų poveikį dažnai pervertina ir svarbiausios priežastys visgi lieka neteisingas dantų valymas ir mityba. Klaidingai manoma, kad periodonto ligos yra nulemtos genetiškai ir, jei artimi giminaičiai sirgo sunkia jos forma ir anksti neteko dantų, taip nutikti gali ir jums. Norime pabrėžti, kad būtina kreiptis į odontologą vos pajutus pirmus ligos simptomus, tada periodonto ligą stabilizuoti bus žymiai lengviau, tai netaps nuosprendžiu netekti dantų.

Jei norite apie ėduonies vystymosi procesą sužinoti daugiau ir pamatyti Jums paruoštą vaizdinę medžiagą, spauskite ČIA 

Dantų erozijos – šio amžiaus liga

Nors dar visai neseniai dantų ėduonis ir periodontitas buvo dažniausios temos, apie kurias diskutuodavome su savo pacientais, šiai dienai jau turime aptarti ir dar vieną būklę – dantų erozijas. Tai dantų pažeidimas, kuomet dėl tiesioginio rūgščių poveikio tirpsta danties audiniai. Žmogus gali pastebėti, kad jo dantys nudilo, atsirado dantų jautrumas. Dažnai tai būna dantų erozijos, nors tikrąją priežastį gali nustatyti tik gydytojas odontologas.

Rūgštys gali pasiekti dantis keliais būdais: esant gastroezofaginiam refliuksui ar vemiant, kai dantis pasiekia skrandžio rūgštis bei vartojant rūgščius ar gazuotus produktus.

Shutterstock nuotr.

Erozijas sukelia daugybė maisto produktų

Įdomu sužinoti, kurie produktai sukelia dantų erozinius pažeidimus? Štai dažniausi iš jų: vaisių sultys (tiek natūralios, ką tik spaustos, tiek įvairiai supakuotos ir pagamintos), vanduo su citrina, vaisinė arbata, įvairūs vaisiai, fermentuotos daržovės (pavyzdžiui, rauginti kopūstai, agurkai), gazuoti gėrimai. Kai kurių šių produktų, pavyzdžiui, vaisių, fermentuotų daržovių, tikrai nepatariame atsisakyti, nes jie teikia žmogaus organizmui naudą, tačiau turite žinoti, kad po tokių produktų vartojimo valandą laiko neturėtumėte valyti dantų, kad nepašalintumėte suminkštėjusių danties audinių. Įrodyta, kad natūralios sultys, kitaip nei neapdoroti vaisiai, nėra tinkamas pasirinkimas siekiant maitintis sveikai, tad jas taip pat siūlome keisti alternatyvomis, siekiant išlaikyti gerą burnos ir bendrą sveikatą.

Namų darbai:

Pagalvokite, kuriuos iš paminėtų simptomų patiriate, galbūt pats metas profilaktiškai pasitikrinti dantis ir dantenų būklę? Sužinoję apie dažniausiai pasitaikančias odontologines ligas ir jų priežastis, pabandykite sugalvoti kelis klausimus savo gydytojui: galbūt ne viskas jums buvo aišku, o gal norėsite daugiau sužinoti apie profilaktikos priemones, tinkamas būtent jūsų situacijai ir padėsiančias išvengti rimtų odontologinių susirgimų. Žinokite, kad domėjimasis savo burnos sveikata taip pat gali padėti užmegzti stipresnį abipusį ryšį su jus gydančiu gydytoju.  

Taip pat prisiminkite praėjusioje paskaitoje aptartas nusiraminimo metodikas. Viena iš jų – dėmesio nukreipimas. Pabandykite sugalvoti, kaip galėtumėte nukreipti dėmesį gydymo metu. Galbūt pamėginti mintyse išvardinti tam tikrų valstybių sostines, ar prisiminti pagrindinius vakaro žinių reportažus. Arba jau išmoktą danties anatomiją. Galite pamėginti sugalvoti vietą, kur jaučiatės saugus. Dar geriau, jei pavyktų atrasti daiktą, kvapą ar muzikinį kūrinį, kuris taip pat jus nuramintų ir galėtumėte atsinešti pas gydytoją odontologą. Sugalvokite kelis variantus ir išbandykite juos. Stebėkite, kuri metodika padėjo labiausiai.

The post Dantų anatomija ir ligos. Žinojimas teikia ramybę. appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Kadangi pasirinkote pradėti šiuos mokymus, nesuklysime sakydami, kad odontologinis nerimas jums pažįstamas. Turbūt nenustebins ir tai, kad nerimas dėl odontologinio gydymo labai dažnas. Jei tiksliau, su juo susiduria iki 40% žmonių, o 5% visuomenės patiria labai stiprią odontologinių procedūrų baimę. Nerimą ar baimę patiriančius pacientus nesunku atpažinti:  jie dažnai praleidžia vizitus pas gydytoją, įvardija, kad bijo specifinių procedūrų (pvz. danties kanalų gydymo) ar bet kokio dantų gydymo, dažnai pasižymi didesniu jautrumu skausmui. Pastebime, kad tokie pacientai pasižymi ir prastesne burnos higiena, turi nepagydytų ėduonies pažeidimų, prarastų dantų ar serga periodonto ligomis. Dėl prastos burnos būklės nukenčia pasitikėjimas savimi, o tai atsiliepia darbe ir kasdieniniame gyvenime. Apleista burnos būklė ir baimė, kad dabar gydymas bus dar sudėtingesnis verčia apsilankymą pas odontologą atidėlioti ir toliau. Atpažįstate save? Nesijaudinkite, šių mokymų tikslas – jums padėti. 

Kaip atpažinti odontologinį nerimą?

Baimę odontologinių procedūrų metu gali išprovokuoti adatos, gydymo garsai, odontologinių medikamentų ar preparuojamo danties kvapas, vibracija gręžimo metu. Įprastai odontologinis nerimas prasideda dar prieš įžengiant į odontologo kabinetą. Visa tai gali būti asociacijos su nemaloniu gydymu praeityje, pažįstamų pasakojimais ar vaizduotės sukeltais vaizdiniais. Organizmas reaguoja taip, tarsi ruoštųsi pavojui, su kuriuo reikės susidurti. Pagrindinės kūno reakcijos: padažnėjęs širdies plakimas, šaltas prakaitas, drebulys, burnos džiūvimas, galvos svaigimas ar pykinimas. Kodėl apie tai kalbame? Kiekvieno žmogaus reakcija į nerimą skirtinga. Todėl svarbu atpažinti, kaip kiekvienas iš mūsų reaguoja į nerimą ir žinoti situacijas, kuriose bijome labiausiai. Žinodami procedūras ir tikslius veiksmus, kurie kelia baimę, galime joms pasiruošti ir stengtis baimę suvaldyti.

Odontologinės baimės priežastys

Norėdami kovoti su baime, turėtume ją atpažinti ir ieškoti priežasčių, kodėl bijome. Sužinojus priežastis,  tikslingai bandyti su baime kovoti. Baimės priežastys yra įvairios, tačiau viską apibendrinant išskiriamos šios pagrindinės: 

• Skausmas gydymo metu. Asociacijos su ankstesne skausminga gydymo patirtimi ar mintys, kad gydymo metu jaus skausmą, sukelia nemalonius pojūčius ne vienam pacientui. Pastebėta, kad neramūs pacientai yra jautresni skausmui, dėl to tokių pacientų gydymo baimė dar labiau didėja.
• Nemaloni patirtis gydymo metu. Tokios procedūros kaip nuskausminimas ir po jo liekantis nutirpimas, baimė užspringti, ar kraujo vaizdiniai sukelia nemalonius pojūčius, kurių nesinori patirti. 
• Kontrolės stoka. Odontologinė kėdė tikrai ne ta vieta, kur jaučiamės saugūs. Nemalonūs garsai, kvapai, gulima padėtis, personalas su medicinine apranga ir svarbiausia – negalėjimas kalbėti. Dažnas pacientas šioje situacijoje jaučiasi bejėgis. Juk gydymas vyksta burnoje, tai kiekvieno žmogaus asmeninė erdvė. Jei burnos būklė apleista, kartais gydymo vengiama, nes bijoma, kad odontologo kabinete būsite pažeminti ar sumenkinti. 
• Nenuspėjama gydymo eiga. Odontologinio gydymo metu negalime matyti savo burnos, nežinome, kas ten vyksta. Procedūros, naudojamos medžiagos ir atliekami veiksmai nepažįstami, dėl to galime tik įsivaizduoti, kokius pojūčius tai gali sukelti. Šiuo atveju vaizduotė negelbėja ir siunčia pačius nemaloniausius scenarijus.
• Nepasitikėjimas gydytoju. Dažnai atrodo, kad gydytojas tik skuba atlikti gydymą, neišklauso ir neįsigilina į problemą. Todėl manome, kad odontologas nesupranta paciento baimių, nepriima jų rimtai. Dažnai ir didelės odontologinio gydymo kainos gali sukelti nepasitikėjimą, tarsi gydytojas taikė netinkamą gydymą norėdamas pasipelnyti. 

Shutterstock nuotr.

Kaip galime susitvarkyti su baime? 

Norėdami suvaldyti baimę, turime žinoti svarbiausius principus, kaip tai padaryti. Nerimo kilmė daugialypė, todėl gali reikėti skirtingų priemonių jam įveikti. Pateiksime pagrindinius principus, kaip tai atlikti: 

• Išsamus susipažinimas su atliekamu gydymu arba  „sakau – rodau – darau“ metodika. „Sakau – rodau – darau“ metodika bene populiariausia gydant mažuosius mūsų pacientus, tačiau taip pat veiksminga ir suaugusiems. Principas paprastas – gydytojas paaiškina procedūrą („sakau“), kurią ruošiasi atlikti, papasakoja etapus, žingsnius, kas po ko vyksta. Po to parodo („rodau“), kaip ši procedūra atliekama, supažindina su naudojamais instrumentais ir medžiagomis. Galiausiai procedūra atliekama („darau“). Jau išsiaiškinome, kad viena iš priežasčių, kodėl bijome – nežinojimas, kas bus toliau.  Dėl paaiškinimų ir susipažinimo dingsta nežinomybė, o su ja ir įsivaizdavimas, kad atliekamas gydymas gali būti skausmingas ir baisus. Dar vienas iš būdų susipažinti  – pamatyti kaip atliekamas gydymas vaizdo įraše ar nuotraukose. Taip stebint procedūras iš šono ir pačiam ten nedalyvaujant bei nepatiriant visko fiziškai, galima palengva valdyti kylantį nerimą ir nemalonius pojūčius. Šiam baimės valdymo metodui skirsime daugiausiai dėmesio kitų mokymų metu.  
• Pertraukos gydymo metu. Kalbėjome, kad buvimas odontologo kėdėje nėra malonus. To priežastis – negalėjimas kalbėti ir kontroliuoti situacijos. Vienas iš būdų pradėti jaustis saugiau gydymo metu, tai pertraukų įtraukimas į gydymo procesą. Periodiškai prašomos pertraukos suteikia kontrolę pacientui. Taip pat pastebime, kad dažnai pacientai nori kuo greičiau pabaigti gydymą, todėl kenčia neatsižvelgdami į savo būseną. Dėl to, pabaigus gydymą jaučiasi dar blogiau, o nusiraminti būna labai sunku. Variantų, kaip sustoti gydymo metu, galima sugalvoti įvairių. Pertraukos gydymo metu galima prašyti iškart pajutus, kad situacija darosi nemaloni, kyla baimė ar nerimas, arba darbo ir poilsio intervalus galima susiplanuoti dar prieš gydymą, pvz., 5 minutes dirbsime, 1 minutę ilsėsimės. Sekant laikrodį procedūros pasidaro lengvesnės, nes suprantama, kad vėl bus pertrauka, per kurią galima pailsėti, nusiraminti. Žinant, kokios procedūros laukia vizito metu, galima susitarti atlikti pertraukas po tam tikrų procedūrų, pvz., sustosime atlikę nuskausminimą, išgręžus dalį ėduonies pažeistų audinių ir pan. Svarbu suprasti ir tai, kad bet kuriuo gydymo metu galima sustoti visai ir gydymą atidėti kitam kartui. 
• Signalai gydymo metu. Paprasčiausias būdas kontroliuoti gydymą ir bendrauti su odontologu procedūrų metu  – rankų judesiai. Vienas paprasčiausių – rankos pakėlimas norint sustoti ir pailsėti. Taip pat galima susitarti su gydytoju ir panaudoti daugiau signalų, pvz., kai reikia pasiurbti seiles, pajutus kažkokį nemalonų skonį burnoje, kai svaigsta galva ar darosi silpna. Svarbiausia identifikuoti visas būsenas, kurios sukelia baimę gydymo metu ir aptarti sugalvotus signalus iš anksto su gydytoju. Juk kiekvieno paciento pojūčiai individualūs ir gydytojas gali tiesiog nesuprasti, kada pacientui darosi nemalonu ir nejauku. O ir pacientas nesijaus saugus, kai nežinos, kaip pasakyti ką nors gydytojui, kai kalbėti tiesiog negali. 
• Kvėpavimas. Nesuklysime sakydami, kad tai populiariausias būdas tvarkantis su bet kokio pobūdžio baime ar stresu. Ir ne be reikalo, jo veiksmingumo negalima nuginčyti. Juk negalime vienu metu būti ir stipriai įsitempę, ir giliai kvėpuoti. O stresinėse situacijose kaip tik esame įpratę nekvėpuoti ir sulaikyti kvėpavimą. Jei kvėpavimo techniką naudosime teisingai ir kruopščiai, išvengsime nerimo daugelyje situacijų. Paprasčiausias algoritmas, kurį galime panaudoti: giliai įkvėpti, sulaikyti kvėpavimą 5 sekundes, ir iškvėpti. Tokie kvėpavimo pratimai atliekami 2 – 4 minutes gali nuraminti tiek prieš vizitą, tiek gydymo metu. 
• Dėmesio nukreipimas. Siekiant pabėgti nuo nemalonių potyrių galima naudoti įvairias dėmesio nukreipimo metodikas. Žinoma, ne visose klinikose rasime prie kėdės pritvirtintą ekraną, kuriame galime žiūrėti mėgstamą filmą. Tačiau atsinešti ausines ir gydymo metu klausytis muzikos ar įdomios tinklalaidės galime kiekvienas. Taip pat dėmesį galime nukreipti ir stebėdami bei analizuodami aplinkos detales. Turbūt pastebėjote ant gydytojo sienos iškabintus įvairius sertifikatus ir diplomus, bet ar bandėte juos suskaičiuoti? Arba suskaičiuoti, iš kiek plokščių sudarytos kabineto lubos ar kiek juostų yra kabineto žaliuzėse? Ar tiesiog pabandyti prisiminti neseniai stebėtų varžybų rezultatą ir komandų vietas bendroje įskaitoje? Visi šie uždaviniai nukreipia ir sukoncentruoja dėmesį į visai kitus dalykus, dėl to odontologinės procedūros pasidaro lengvesnės. O galbūt užtektų tik nemalonios procedūros metu nukelti save mintimis ten, kur malonu. Visi turime vietą, kur jaučiamės gerai ir saugūs. Ar tai patogus krėslas šiltuose namuose, ar gultas saulėtame paplūdimyje. Malonių ir saugių vietų vaizdiniai padeda nusiraminti, jaustis geriau. Papildomos asociacijos aplinkoje, kvapai, garsai ar daiktai, kurie primena tas vietas, taip pat turėtų padėti. 

• Apdovanojimas už atliktą gydymą. Galbūt jau seniai planuojate palepinti save atpalaiduojančiu masažu, bet niekaip nerandate tam laiko? Ar planuojate įsigyti pirkinį, kurio labai norite jau kurį laiką. Suderinkite šiuos dalykus su vizitu pas odontologą. Nuspręskite, kad iškart po vizito pas gydytoją važiuosite į SPA ar prekybos centrą. Mintys apie laukiamą apdovanojimą palengvins vizitą, o ir ateinančio gydymo lauksite ramiau, kai žinosite, jog po jo laukia malonus pasilepinimas. 

• Progresyvusis raumenų atsipalaidavimas. Nustatyta, kad stipriai įtempus raumenį, jis atsipalaiduoja dar labiau, nei buvo prieš įtempimą. Šiuo principu pagrįsta ir nusiraminimo metodika. Yra įvairių būdų kaip tai atlikti, bet pagrindiniai principai šie: susikoncentruoti ir sutraukti atitinkamą raumenų grupę, pvz., kojų raumenis, palaikyti įtempus 5-10 s., ir atsipalaiduoti. Toliau keliauti prie kitos raumenų grupės, taip atpalaiduojant visą kūną. Galima rasti daugybę audio gidų, kurie padeda susikoncentruoti ir teisingai atlikti šią metodiką. Pasirinkto audio gido galima klausytis ir vizito pas odontologą metu. Pavyzdį, kaip atrodo treniruotė, rasite čia.
• Aromaterapija. Atliekama nemažai tyrimų, kurių metu įrodomas ir tokios paprastos priemonės kaip levandų aliejaus raminimo efektyvumas. Levandų aliejus yra vienas efektyviausių iš eterinių aliejų, kalbant apie jo raminančias savybes. Jis pasižymi sedacinėmis savybėmis, stimuliuoja parasimpatinę sistemą ir mažina kraujospūdį. Skatindamas išsiskirti hormonus, kurie sukelia malonius pojūčius, jis padeda nusiraminti ir netgi sumažina skausmo pojūtį. Nusiraminimui užtektų 3-5 min prieš procedūrą ramiai pakvėpuoti šio eterinio aliejaus. Nerimui mažinti galite rinktis ir kitus jums malonius kvapus ar kitas priemones, kurias, pasitarus su jūsų gydytoju, galėtumėte naudoti gydymo metu.
• Gydytojas, kuriuo pasitikite. Tam, kad jaustumėtės saugus, labai svarbus ir ryšys su gydymo įstaigos personalu. Skirkite laiko, kad rastumėte personalą, su kuriuo jums malonu bendrauti, kuriuo pasitikite. Jei gydymo metu nuolat galvosite apie tai, ar gydytojas jums pasiūlė reikiamas paslaugas, ar jo kompetencijos pakankamos, tikrai negalėsite jaustis ramus. Išsiaiškinti, ar gydymo personalas atitinka jūsų poreikius, galite ir profilaktinės apžiūros metu, kuomet papasakokite gydytojui apie savo nerimą, technikas, kurias norėtumėte naudoti gydymo metu ar priemones, kurias norėtumėte atsinešti į kliniką, pavyzdžiui, jūsų mėgstamą raminančią muziką.

                                                                                                                                   * * * * *

           Apžvelgėme pagrindinius būdus, kaip susitvarkyti su baime odontologinio gydymo metu. Galima išsirinkti vieną iš jų, tačiau rekomenduojame kombinuoti kelis. Pavyzdžiui, susipažinti su planuojamu gydymu prieš vizitą, gydymo metu klausytis ausinuku atsipalaidavimo metodikų, daryti suplanuotas pertraukas, kurių metu bandoma nusiraminti atliekant kvėpavimo pratimus. Žinoma, visos šios metodikos turėtų būti aptartos su gydytoju. Tokiam vizitui turėtų būti paskirta daugiau laiko, aptarti sutartiniai ženklai ir taisyklės. Nereiktų pamiršti, kad jei odontologinio gydymo baimė susijusi su skausmu, paprasčiausias būdas jį nugalėti – nuskausminimas. Pritaikius vieną iš nurodytų metodikų ir atlikus nuskausminimą išvengsite skausmo gydymo metu. Labai svarbu, kad po kiekvieno vizito būtų įvertintas jau atliktas procesas, o ne galvojama, kiek dar vizitų ir procedūrų liko. Jei pavyko atlikti nors viena procedūra daugiau nei praėjusį kartą, puiku, jums pavyko. Jei bijojote, bet vis tiek jautėtės geriau nei prieš tai – sveikiname. Su baime susitvarkyti nepavyks vieno vizito metu. Tačiau bandant įvairius metodus ir palengva pratinantis prie procedūrų, odontologinis gydymas tikrai pasidarys įmanomas. 

Namų darbai:

Nieko neišmoksime vien tik perskaitę. Svarbu įgytas žinias išmėginti ir praktiškai. Mūsų išvardintoms metodikoms taip pat prireiks treniruočių. Išsirinkite vieną, o galbūt ir kelias metodikas, pabandykite jas atlikti namuose. Atlikite kvėpavimo pratimus, susiraskite audio gidą raumenų atsipalaidavimo pratimams, apmąstykite, kurių procedūrų metu norėtumėte sustoti ir pagalvokite, kokius ženklus parodysite gydytojui norėdami tai atlikti.

The post SOS: Padėkite suvaldyti odontologinių procedūrų baimę! appeared first on Virtualus odontologas.

Jei jaučiate, kad patiriate nerimą ar nedidelę baimę galvodami apie odontologinį gydymą, kviečiame dalyvauti interaktyviuose mokymuose. Jų metu gausite naudingos ir patikimos informacijos, kuri, tikimės, padės jums susidoroti su kylančiomis emocijomis. Jei norite dalyvauti mokymuose, registruokitės adresu mokymai@virtualusodontologas.lt

The post Patiriate nerimą susijusį su dantų gydymu – verta dalyvauti mokymuose appeared first on Virtualus odontologas.