Shutterstock nuotr.

Vieniems profesionalios burnos higienos procedūros yra savaime suprantamas dalykas, tuo tarpu, kitiems dar kyla nemažai klausimų, kodėl jų reikia ir kaip tai atliekama.

Kaip susidaro dantų akmenys?

Burnoje randami dantų akmenys – tai didėjančios ir kalcifikavusios minkšto apnašo sankaupos, žalingos dantims ir dantenoms. Didžiausios dantų akmenų sankaupos burnoje randamos ties seilių išvedamaisiais latakais. Seilėse yra įvairių mineralinių junginių (kalcio, magnio, kalio, geležies), kurie kaupiasi minkštajame apnaše ir jį sukietina. Taip formuojasi dantų akmenys. Porėtuose dantų akmenyse be kalcio druskų randama maisto likučių, apmirusių burnos audinių ląstelių, įvairių mikroorganizmų, fosforo ir geležies druskų, fermentų ir kitų medžiagų. Ir kvapus gaminančios bakterijos ir dvokūs kvapai sėkmingai „gyvena“ porėtuose dantų akmenyse. Dažnai dėl to nesinori bendrauti su žmogumi iš kurio burnos sklinda nemalonus kvapas. 

Kaip šalinami dantų akmenys?

Dantų akmenys, esantys virš dantenų, matomi plika akimi. Jie nuvalomi rankiniais ir mašininiais instrumentais. Po to dantis nupoliruojamas specialia pasta, kad neliktų sunkiai akiai matomų dantų akmenų sankaupų. Akmenis, susiformavusius po dantenomis, pamatyti ar pajausti braukiant per danties šaknies paviršių, gali tik odontologas, naudodamas specialius odontologinius instrumentus.

Po dantenomis dantų akmenys valomi rankiniais instrumentais, garso ir ultragarso aparatūra. Jei periodonto kišenės labai gilios, per kartą visus akmenis nuvalyti nepasiseka. Tam reikalingi keli apsilankymai pas odontologą.

Kada prireikia sudėtingesnių procedūrų?

Po dantų akmenų šalinimo procedūrų likusias gilesnes kaip 6 mm periodonto kišenes rekomenduojama gydyti chirurginiu būdu. Gydytojai nuskausmina, atidalina dantenas, išvalo likusius dantų akmenis, dėl uždegimo priaugusius audinius (granuliacijas), koreguoja dantenas, alveolės kaulą ir vėl užsiuva. Pagal būklę burnoje chirurginių periodonto operacijų gali būti įvairių, bet visų šių chirurginių procedūrų tikslas yra sustabdyti periodonto ligų progresavimą.

Shutterstock nuotr.

Ar šios procedūros efektyvios?

Jei pacientas laikosi visų pooperacinės priežiūros nurodymų, gydymo rezultatas visada būna geras. Įprastai, pacientai po ikichirurginių ir chirurginių intervencijų mobilizuojasi, sau skiria daugiau dėmesio, kruopščiau valo dantis, masažuoja dantenas, reguliariai atvyksta pas gydytojus pasitikrinti. Kai kada, kai neskauda, viskas pagerėjo ir vėl užsimirštama, kad tik kasdienė dėmesinga dantenų ir dantų priežiūra apsaugo nuo periodonto ligos, liga gali vėl atsinaujinti. Ligos atsinaujinimo požymiai menki, dažniausiai pacientai į tai nekreipia dėmesio ir vėl po kurio laiko sugrįžta tik su dar sunkesne ligos forma. Reikia žinoti, kad periodonto ligos yra besimptomės ir savaime neišgyjančios.

Kaip pašalinamos pigmentinės dėmės ant dantų?

Mikroorganizmų veiklos, vyno, tabako ar kitų produktų paveiktas ir susidaręs rudas dantų pigmentas dažniausiai yra tik kosmetinė problema ir nesunkiai pašalinima oro abrazijos būdu. Šiam dantų apnašų valymo etapui naudojama stipri sodos miltelių ir vandens srovė.

The post Tai, ko dažniausiai teiraujamasi apie dantų akmenis appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Dantų ir dantenų ligos yra ypač paplitusios, tad karantino laikotarpiu daug žmonių susidūrė su jų paūmėjimu, stipriu skausmu, įvairiomis komplikacijomis. Ar tikrai šios ligos yra neišvengiamos, ar, vis dėlto, jas galima suvaldyti?

Sakykite, kaip vertintumėte Lietuvos žmonių burnos būklę?

Visai nesenai, 2017-2018 m. vykdytas Nacionalinis burnos sveikatos tyrimas, kurio metu lankėme Lietuvos gyventojus ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, gyvenvietėse, atskleidė tai, kad mūsų žmonių burnos būklė yra prasta. Juos kamuoja tiek ėduonis, tiek periodonto ligos, daugelis jų kasdien patiria diskomfortą, susijusį su dantimis, dantenomis. Blogiausia tai, kad didžioji dalis žmonių, kurie apsilankė mūsų organizuojamoje nemokamoje patikroje, nežinojo, kaip iš tikrųjų jie turėtų prižiūrėti savo burną, turėjo daugybę klausimų. Pastebėjome, kad jie dažnai nedrįsta, bijo paklausti savo gydytojo apie tai, kaip turėtų naudoti tam tikras priemones, o kartais, tiesiog juo nepasitiki, ypač mažesniuose miesteliuose, kur ne visada galima specialistą pasirinkti.

Ar tikrai yra taip, kad odontologinės ligos yra nulemtos genetiškai?

Tikrai ne, nors genetinis polinkis tam tikriems su odontologinėmis ligomis susijusiems veiksniams yra, jo įtaka yra žymiai mažiau reikšminga nei kasdieniai žmogaus įpročiai. Tai, kaip kruopščiai dantys valomi  ir tai, ką valgoma – yra svarbiausi dalykai, nulemiantys dažniausius odontologinius susirgimus. Pavyzdžiui, nagrinėjant vilniečių duomenis, suskaičiavome, kad tik 49 proc. jų dantis valosi du kartus per dieną. Valyti dantis tik kartą per dieną ar dar rečiau tikrai neužtenka, nes ant danties ilgiau likus minkštam apnašui, prasideda tiek ėduonies, tiek periodontito (kitaip vadinamo „paradontoze“) procesai, kurie pradinėse stadijose, jei žmogus laiku susiima, gali būti grįžtami, o vėliau – jau ne. Žmonėms dažnai sunku suprasti, kodėl kai kurie dalykai, kuriuos jam rekomenduoja gydytojas yra tokie svarbūs, tad visuomenę reikia nuolatos šviesti, paraginti, pamotyvuoti, kad jie kruopščiau ir atsakingiau rūpintųsi savo burnos sveikata. Moksliniai tyrimai rodo, kad jei žmogus laikosi tam tikrų taisyklių, daugumos odontologinių ligų galima  išvengti beveik 100 procentų.

Kalbant apie mitybą, ar tam, kad išlaikytume dantis sveikus, reikia vengti tik saldumynų?

Žinoma, kalbant apie burnos sveikatą, labai svarbus cukrus. Net nedideli jo kiekiai kavoje ar arbatoje, gali nulemti, kad dantį pažeis ėduonis, o dantenos bus linkusios kraujuoti. Pavojingiausia – dažnas užkandžiavimas cukraus turinčiais produktais, įskaitant saldintus pieno produktus (jogurtus, sūrelius, varškės gaminius), saldžių gėrimų gurkšnojimas, padažų, baltų miltų produktų vartojimas. Tačiau, kalbėti turime ne tik apie saldžius produktus, bet ir apie kitas produktų grupes. Pavyzdžiui, mažai kas žino, kad rūgštūs produktai, tokie kaip sultys, kad ir natūralios obuolių, apelsinų, taip pat vanduo su citrina bei įvairūs vaisvandeniai, energetiniai gėrimai yra labai rūgštūs ir sukelia dantų erozijas – pažeidimus, kurie pasireiškia dantų nusidėvėjimu, jautrumu, pakitusia estetika. Labai svarbu laikytis tinkamų mitybos įpročių, kurie užtikrintų pakankamą kiekį mineralų, vitaminų, tinkamą imuninės sistemos ir kitų organizme vykstančių procesų veiklą, kurie visi yra vienaip ar kitaip susiję.  Žmonės, sergantys įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, vartojantys įvairius vaistus, susiduria su ženkliai daugiau burnos sveikatos problemų. Tinkama, įvairi mityba prisidėtų tiek  prie burnos, tiek prie  bendros sveikatos gerinimo.

Kas dar svarbu geros burnos sveikatos palaikymui?

Itin svarbu motyvacija ir noras domėtis savo bendra ir burnos sveikata, žinoti, kas yra naudinga, o kas atvirkščiai – kenkia. Kai ieškote patarimo, žinių, labai rekomenduoju rinktis tą informaciją, kurią jums teikia gydytojas. 

Į klausimus atsakė gyd. odontologė Indrė Stankevičienė

The post Šie kasdieniai įpročiai ypač svarbūs burnos sveikatai appeared first on Virtualus odontologas.

Pixabay nuotr.

Žmonės, kurie nepatiria nuolatinio burnos džiūvimo jausmo, sunkiai gali įsivaizduoti, koks didelis diskomfortas tai yra. Blogiausia tai, kad toks burnos sausumas gali būti ne tik nepatogumas, bet ir rimta grėsmė jūsų burnos sveikatai.

Seilės turi „gydančią“ funkciją

Iš pirmo žvilgsnio, tokia problema galėtų atrodyti visiškai nereikšminga, juk kasdien daugybė žmonių susiduria su, atrodytų, ženkliai sudėtingesnėmis burnos sveikatos bėdomis: įvairiais dantų pažeidimais, kuriems prireikia ilgų, varginančių ir brangių procedūrų. Tačiau, svarbu žinoti, kad būtent burnos sausumas gali būti įvairiausių dantų ir greta esančių audinių pažeidimų pradžia. Seilės, galima sakyti, turi gydančių ir atstatančių savybių: jos padengia burnos paviršių, dantis, juos natūraliai apiplauna, skatina pradinių dantų pažeidimų atsistatymą, gleivinės atsinaujinimą, dėl seilių sudėtyje esančių komponentų, jos tvirtina danties paviršių, taip pat veikia prieš bakterijas, virusus, grybelius. Ir tai dar ne visas sąrašas, kodėl žmogui svarbu, kad burna būtų nuolat drėgna.

Trūksta seilių – galite susidurti su sudėtingomis problemomis

Natūralu, kad jei seilių dėl kokių nors priežasčių gaminasi mažiau, žmogus gali susidurti su daugybe komplikacijų. Pirma jų – dantų ėduonis, jis, esant burnos sausumui, vystosi greitai ir agresyviai. Dar blogiau tai, kad tokie pažeidimai yra netipinėse vietose, kurias gali būti sudėtingiau gydyti ir prižiūrėti. Antra – tokius žmones dažniau vargina burnos gleivinės pažeidimai, pavyzdžiui, burnos grybelis. Taip pat, esant sausesnei burnos gleivinei paprasta ją susibraižyti, susižeisti kad ir kietesniu maistu. Jei žmogui trūksta seilių, labai tikėtina, kad jam bus sunkiau nešioti išimamą plokštelę, ji dažniau pritrins žaizdeles, tinkamai nesilaikys. O sunkesniais atvejais, žmogui gali tapti sunkiau ryti maistą, kalbėti, kartais net sutrinka miegas ar darbinė veikla, socialinis funkcionavimas.

Kodėl atsiranda burnos sausumas

Nors burnos sausumo priežasčių yra daugybė, dažniausiai tokia problema ištinka vyresnius žmones, taip pat kaltos gali būti lėtinės ligos ir dėl jų vartojami vaistai, onkologinės ligos, psichikos ligos. Kartais priežastis gali būti ir nesusijusi su ligomis, pavyzdžiui, patiriamas stiprus stresas, per mažas vandens vartojimas, tai ypač aktualu vasarą, netaisyklingas kvėpavimas per burną. Savaime suprantama, tam, kad išvengtumėte nemalonių komplikacijų, būtina koreguoti burnos sausumą sukeliančias priežastis.

Ar reikia sunerimti?

Nors seilių išsiskyrimo sutrikimai dažniausiai nelaikomi itin pavojingu sveikatos sutrikimu, visgi, į juos dėmesį atkreipti reikėtų kuo anksčiau. Pirmiausia, tam, kad išvengtumėte su laiku atsirandančių komplikacijų. Antra, kad kuo anksčiau pradėtumėte kokybiškai valdyti sausumą keliančią situaciją. Trečia, burnos sausumas gali būti pirmas ženklas tam tikrų rimtų susirgimų. Visais atvejais, nesvarbu, kad burnos džiūvimas nėra stiprus, pasakykite apie jį savo gydytojui odontologui ir šis padės pasirinkti reikiamas profilaktikos priemones, o jei burnos sausumą patiriate itin stiprų ir nuolat, o dar jei kartu pasireiškia ir akių sausumas, būtina pasikalbėti ir su šeimos gydytoju, kuris paskirs reikiamas kitų specialistų konsultacijas.

Ar yra kas nors, ko galiu imtis pats?

Nors būtina pasitarti su jus prižiūrinčia gydytojo odontologo ir šeimos gydytojo komanda, yra keletas dalykų, kurių galite imtis pats, pastebėjęs burnos džiūvimą. Pirmiausia, stebėkite save, ar šie simptomai jus lydi nuolat, ar tam tikroje situacijoje, pavyzdžiui, patiriant intensyvesnį stresą ar paūmėjus lėtinėms ligoms, tarkim, cukriniam diabetui. Jei kaltas stresas, neapsieisite be jo kontroliavimo, gali prireikti ir jį suvaldyti padėsiančių specialistų. Stenkitės rinktis sveiką gyvenimo būdą, tinkamą mitybą bei sportinį aktyvumą, kad išvengtumėte bendros sveikatos susirgimų, o jei jau tenka vartoti vaistus, pasitarkite su jus prižiūrinčiu gydytoju dėl optimalios vaisto dozės, papasakojant jam apie patiriamus simptomus. Aišku, stenkitės gerti pakankamai paprasto vandens, rinkitės rūpesnės konsistencijos, kramtomą maistą, tai taip padės suaktyvinti seilių liaukų veiklą. Nepamirškite, kad patiriant burnos džiūvimą, būtina dar atidžiau nei įprastai rūpintis savo dantimis, jų valymu bei tinkama mityba.

The post Džiūsta burna – tai rimtesnė problema nei atrodo appeared first on Virtualus odontologas.

Pixabay nuotr.

Dantų erozijos pacientus vargina vis dažniau, štai, kodėl jos atsiranda

Danties emalis yra kiečiausias žmogaus organizmo audinys, tačiau jis yra tirpus. Jeigu dėl rūgštaus gėrimo ar valgio arba dėl skrandžio problemų rūgštingumas burnoje didėja, danties emalis pradeda tirpti.  Įprastu atveju, seilės neutralizuoja rūgštis, patenkančias į burną tiek iš išorės, tiek iš skrandžio, o seilėse esantys mineralai atstato pažeistą emalį, todėl mūsų dantys nuo rūgštaus maisto iš karto neištirpsta. Tačiau, jei padidėjęs rūgštingumas burnoje trunka ilgesnį laiką ar nuolat kartojasi, seilės nebegali užkirsti kelio emalio tirpimui – erozijų susidarymui. Erozijų pažeisti dantys yra jautresni, pakitusios formos, nelygaus paviršiaus, kuris dažnai pasidengia rudomis apnašomis.

Dantims sveikiau valgyti vaisius ir uogas, o ne gerti jų sultis ar trintus kokteilius. Iš sutaiškytų vaisių ir uogų išsiskiria daugiau rūgščių, negu kramtant juos dantimis. Skysta konsistencija arčiau ir plačiau kontaktuoja su dantimis, nei kramtomi vaisių ar uogų gabaliukai. Sutrintų vaisių ir uogų nereikia kramtyti, todėl neskatinamas seilių išskyrimas. Dažnai vartojamos vaisių ir uogų sultys ar kokteliai sukelia dantų erozijas.

Greipfrutų ar apelsinų dietos žaloja dantų emalį. Citrusiniuose vaisiuose yra gausu citrinų rūgšties. Retas citrusinių vaisių vartojimas dantims žalos nepadaro. Tačiau kasdienis ir/ar gausus vartojimas sukelia dantų erozijas.

Vandenį gerkite kasdien, o citrinomis gardinkite tik kartais, jei norite turėti erozijų nepažeistus dantis. Citrinos sultys dantų erozijas sukelia, jei mėgstate kasdien čiulpti citrinos skiltelę, kasdien geriate vandenį su citinos sultimis. Žemas citrinų sulčių pH garantuoja danties emalio tirpimą.

Dažnas vėmimas skatina danties erozijų atsiradimą. Dantų emalio erozijos visuomet randamos dantų liežuviniuose ir gomuriniuose paviršiuose pacientams, kurie serga valgymo sutrikimais. Tyčia sukeltas kasdienis vėmimas dėl ypač stipraus skrandžio sulčių rūgštingumo agresyviai tirpdo dantų emalį. Vienintelė pagalba yra valgymo sutrikimų gydymas.

Nuolat į burną patenkančios skrandžio rūgštys yra danties emalio erozijų priežastis. Sutrikus stemplės apatinės dalies vožtuvo veiklai, skrandžio turinys nuolat patenka į stemplę ir burną. Skrandžio sulčių pagrindinė dalis yra druskos rūgštis. Tai yra labai stipri rūgštis. Skrandžio sulčių pH yra apie 1,5, tad toks rūgštingumas lemia intensyvų emalio tirpimą. Nustačius danties emalio erozijas krūminių dantų srityje, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją ar pagalbos prašykite gydytojo gastroenterologo.

The post Šie „rūgštūs įpročiai“ gali sukelti rimtus dantų pažeidimus appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Dantų pastų pasirinkimas rinkoje  yra toks didelis, kad pasimesti renkantis dantų pastą yra labai lengva. Mūsų, odontologų, pacientai dažnai paklausia, kokia dantų pasta yra geriausia, tačiau vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Dantų pastos turi pagrindines sudėtines dalis, be kurių dantų pasta iš viso nebūtų dantų pasta, ir veikliąsias sudėtines dalis, pagal kurias dantų pastas galima priskirti vienai ar kitai dantų pastų grupei pagal naudojimo tikslą. Pagal šį tikslą ir kiekvieno žmogaus būklę ir reikia rinktis dantų pastas. Be to, visada prisiminkite, kad:

1. Dantų pasta neturi būti brangi, kad būtų efektyvi.
2. Dantų pastos dantų ligų negydo, bet padeda jų išvengti ar jas kontroliuoti.
3. Dantų apnašas pašalina ne dantų pasta, o kruopštus mechaninis valymas dantų šepetėliu, siūlu ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis.
4. Rinkdamiesi dantų pastą, skirkite laiko paskaityti dantų pastos sudėtines dalis.

Pagrindinės dantų pastų dalys:

Vanduo.  Jis sudaro 20-40 procentų dantų pastos sudėtinių dalių ir skirtas tam, kad pasta būtų drėgna.

Abrazyvai. Jie sudaro apie 50 procentų dantų pastos. Dažniausiai kaip abrazyvas yra dedamas specialiai apdorotas silicio oksidas. Abrazyvai skirti padėti nutrinti nuo dantų paviršių apnašas. Geriausiai rinktis mažesnio abrazyvumo dantų pastas, kur pažymėtas RDA (reliatyvus dentino abrazyvumas) iki 50-70.

Detergentai skirti sukelti putojimą, tolygiai paskirstyti dantų pastą ant dantų. Dažniausiai, bet ne visuomet dedamas natrio laurylsulfatas. Šios medžiagos reikėtų vengti, jeigu skilinėja burnos kampučiai ar burnos gleivinėje dažnai atsiranda opelių.

Drėkinanti  medžiaga dantų pastoje yra glicerolis ar sorbitolis. Ši medžiaga reikalinga, kad dantų pasta liktų pastos konsistencijos.

Dantų pastoje yra skonį suteikiančių medžiagų, tirštinančių pastą medžiagų,  dažų, konservantų neleidžiančių daugintis mikroorganizmams dantų pastoje, saldiklių, buferinių medžiagų, palaikančių tinkamą pastos pH.

Veikliosios dantų pastų sudėtinės dalys:

Pagal dantų pastų veikliąsias medžiagas ir reikia rinktis dantų pastą. Žmonėms, kurie aktyviai serga ėduonimi rekomenduojama kruopščiai valyti dantis ne trumpiau 2 minučių pastomis, kuriose yra 1450ppm fluoridų. Ėduonies profilaktai dantų pastose gali būti dar hidroksiapatitų, kalcio gliukonato ar kitokių kalcio junginių, ksilitolio. Nuo periodonto ligų saugo kokybiškas dantų valymas  bei priešuždegiminės ir antibakterinės dantų pastos su vaistinių augalų ekstraktais, alavo fluoridu, cinko citratu, pirofosfatais, įvairiomis kitomis priešuždegiminėmis ir antibakterinėmis medžiagomis. Jautriems dantiems skirtos dantų pastos yra su kalio junginiais, alavo fluoridu, stroncio cloridu. Jas rekomenduojama naudoti nuolat, kad nujautrinimo efektas išliktų. Yra dantis balinančių dantų pastų grupė. Tokiomis reikėtų nepiktnaudžiauti, nes jos dažnai yra abrazyvesnės, negu rekomenduojamas RDA. Rinkoje yra ir mažai abrazyvių dantų pastų su vandenilio ar karbamido peroksidu, pigmentus skaidančiais fermentais, pigmentams prie danties prikibti neleidžiančiais junginiais, mėlio kristalais, sukeliančiais optinį baltumo efektą. Bet nė viena iš šių dantų pastų pačios danties struktūros nebalina.

Prisiminkite: kiekvienas žmogus turi rinktis dantų pastą pagal savo burnos būklę, atsižvelgdamas į tinkamą kainą, skonį, natūralumą, ekologiškumą ir kitas kiekvienam individualiai svarbias savybes.

The post Kokia dantų pasta geriausia – klausimas, į kurį atsakome kasdien appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Kas yra periodonto ligos ir kodėl jos tokios svarbios kiekvieno žmogaus kokybiškam gyvenimui, žino tik labai nedidelė mūsų pacientų dalis. Mūsų neseniai atlikto tyrimo duomenimis, apie periodonto ligas įspėjančius simptomus žino tik vidutiniškai 58 procentų lietuvių, o apie jas sukeliančius pagrindinius veiksnius dar mažiau, vos 56 procentai žmonių.

Kas tos periodonto ligos?

Norint suprasti, kas tai yra periodonto liga, pirmiausia reikėtų įsivaizduoti dantį, kurio šaknys laikosi kaule, o šias dvi struktūras (danties šaknį ir kaulą) sieja įvairūs periodonto audiniai: dantenos, periodonto raištis, danties šaknies cementas. Kai burna prižiūrima tinkamai – kokybiškai pašalinamos dantų apnašos, dažniausiai periodonto audiniai sveiki ir kiekvienas žmogus, pažiūrėjęs į savo burną, gali pastebėti rausvas, prigludusias prie danties dantenas, kurios nelinkusios kraujuoti vos palietus ir visiškai neskauda. Tačiau, jei dantys nevalomi tinkami ar atsiranda pašalinių dirgiklių (kabantys plombos kraštai, dantų pažeidimai, infekcijos, nėštumas, taip pat pervargus, po didelio streso), gali atsirasti ar paūmėti periodonto ligos, iš kurių dažniausios – gingivitas (dantenų uždegimas)  ir periodontitas. Klaidingai manoma, kad periodonto ligos – tai senų žmonių problema, nes dantenų uždegimas paliečia jau vaikus, o periodontitas – sunkiai valdoma ir gydoma liga savo paplitimo visuomenėje piką pasiekia 40-mečių tarpe.

Shutterstock nuotr.

Gingivitas – laiku pastebėkite kraujuojančias dantenas

Daugeliui pacientų žinomas terminas – dantenų uždegimas, tačiau ne visi pacientai atkreipia dėmesį į jam būdingus simptomus – dantenų paraudimą, paburkimą ir kraujavimą, kurie ir yra pirmieji ženklai, skatinantys apsilankyti pas gydytoją, galintį padėti išsiaiškinti, kodėl tokia būklė išsivystė. Kai kada tai gali būti pirmas ženklas, kad jūsų dantų valymo technika nėra teisinga ar pritrūkstate jai laiko bei motyvacijos, o gal tai simptomai, kad būtina koreguoti ar keisti dantų „plombas“, protezus. Žinokite, kad laiku pašalinus gingivito priežastis, dantenos gali pilnai pasveikti ir atvirkščiai – nesiėmus priemonių, ši būklė pereina į daug sudėtingesnę.

Shutterstock nuotr.

Periodontitas. Paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų, danties netekimas – tai šios ligos padariniai

Dantenų uždegimas (gingivitas) yra grįžtama liga ir, laiku pradėjus gydymą, galima vėl džiaugtis sveikomis dantenomis, tačiau, nepradėjus geriau valyti dantų ir masažuoti dantenų, dantenų uždegimas progresuoja ir pereina į sunkesnę ligą – periodontitą, visuomenėje dažnai žinomą „paradontozės“ pavadinimu. Tuomet nyksta dantį laikančios struktūros, formuojasi gilios kišenės tarp danties ir jį laikančių audinių, ilgainiui formuojasi didesni tarpai tarp dantų, dantys pradeda „klibėti“, o vėliau iškrenta. Liūdna, kad pacientai kreipiasi jau su pažengusios ligos simptomais: kraujuojančiomis valant dantis dantenomis, „klibančiais“ dantimis, pūliavimu iš dantenų vagelės, lyg vėduokle bepradedančiais skleistis dantimis. Tada stabilizuoti ligą sunku, o gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti, išvis nėra.

Kodėl vystosi šios ligos

Kalbant apie periodonto ligų kilmę, reikia pabrėžti, kad pagrindinė priežastis yra dantų apnašas. Tai reiškia, kad jį du kartus per dieną nuo visų dantų ir dantenų reikia nuvalyti. Rekomenduojama ir reguliariai (kartą ar du per metus) atlikti profesionalias burnos higienos procedūras, kurių metu pašalinamos susikaupusios mineralizuotos dantų apnašos – „dantų akmenys“, tai, kaip prevencinė priemonė, svarbu ir tiems žmonėms, kurie neserga periodontitu. Kai kuriems pacientams rekomenduojama ir dažnesnė profilaktinė priežiūra.

Shutterstock nuotr.

Svarbu nedaryti šių klaidų

Dažnai pastebime klaidą, kurią daro didelė dalis mūsų pacientų: jei pastebimas kraujavimas iš dantenų, jos paburksta, parausta, žmonės stengiasi tokios vietos „neliesti ir nevalyti dantų, tuo dar labiau pablogindami tiek dantų, tiek dantenų būklę, mat taip uždegimas plinta į gilesnius audinius, tarsi pakliūvama į užburtą ratą. Kuo daugiau dantenos kraujuoja valant ar valgant, tuo ilgiau, kruopščiau, jas reikia valyti, masažuoti. Tik nedarykite to šiurkščiai, rinkitės minkštą dantų šepetėlį. Pastoviai masažuojant dantenas dėl sutvirtėjusių dantenų kraujagyslių, palaipsniui kraujavimas sumažėja.

Svarbu pastebėti gingivitą, periodontitą ne tik dėl to, kad, laiku pradėjus gydymą, galima gauti žymiai geresnius rezultatus, išvengti diskomforto ir estetinių, finansinių problemų netenkant dantų, bet ir dėl to, jog ši liga turi įtaką ir bendrai žmogaus sveikatai. Pastebima, kad sergantiems periodontitu dažniau diagnozuojamos reumatinės ligos, pablogėja cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų būklė. Yra ir atvirkštinis ryšys – žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, dažniau bei sunkiau serga ir periodonto ligomis, tad jiems reikalinga atidesnė burnos higiena ir dažnesni profilaktiniai vizitai.

Klaidingai manoma, kad periodonto ligos yra nulemtos genetiškai ir, jei artimi giminaičiai sirgo sunkia jos forma ir anksti neteko dantų, taip nutikti gali ir jums. Norime pabrėžti, kad būtina kreiptis į odontologą vos pajutus pirmus ligos simptomus, tada periodonto ligą stabilizuoti bus žymiai lengviau, tai netaps nuosprendžiu netekti dantų.

Apie periodonto ligas įspėja ir blogas burnos kvapas, kurio priežastis – nekontroliuojamas specifinių mikroorganizmų dauginimasis ir kraujo ląstelių irimas, todėl pajutus, kad burnos kvapas pasikeitė, būtina kreiptis į odontologą.

The post Periodonto ligos – apie jas pakankamai žino tik kas antras lietuvis appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Ar žinote tai, kad cukrinis diabetas itin glaudžiai susijęs su burnos sveikata? Jei kontroliuoti diabetą sekasi prasčiau, didėja ir odontologinių ligų riziką bei atvirkščiai, jei tinkamai nesirūpinate burnos sveikata, sunkiau suvaldyti ir diabetą. Sergant šia liga, itin didėja ir ėduonies bei burnos infekcijų rizika.

Seilės itin svarbios išsaugant dantis ir sveiką gleivinę

Nors tai retai akcentuojama, seilės yra itin svarbios burnos sveikatai. Jei pasikeičia jų struktūra ar išskiriamas nepakankamas kiekis, prasideda bėdos, susijusios su dantimis ir burnos gleivine. Yra žinoma, kad pacientai, sergantys diabetu itin dažnai patiria burnos sausumą, gaila, kad apie jį retai prasitaria šeimos gydytojui ar dar rečiau odontologui. Nuolatinis burnos sausumas dirgina minkštuosius burnos audinius, gleivinę, sukelia jos uždegimą, skausmą. Negana to, tokia gleivinė lengviau pažeidžiama kad ir kietesniu maistu, o žaizdos gyja sunkiau nei nesergant diabetu. Tokie pacientai, kuriems pakinta seilėtekis, skundžiasi dažnesniu ėduonimi,  grybelinėmis ligomis, opelėmis, jiems sunku, o kartais ir neįmanoma nešioti išimamų burnos protezų – plokštelių.

Pajutę burnos sausumą, kreipkitės į gydytoją

Labai svarbu, kad apie burnos sausumą pacientai papasakotų kuo anksčiau, nelauktų kol būklė taps vis sunkiau valdoma. Toks burnos sausumas gali atsirasti ir dėl seilių sudėties pakitimų esant cukraus kiekio kraujyje pakitimams, bet gali būti ir dėl medikamentų vartojimo, pastaruoju atveju, šeimos gydytojas ar endokrinologas gali bandyti koreguoti vaistų dozes ar parinkti kitus medikamentus. Siekiant paskatinti seilėtekį, labai svarbu vartoti pakankamai skysčių, taip pat vaistinėje galima įsigyti nereceptinių preparatų burnos sausumui koreguoti, pavyzdžiui, prie gleivinės klijuojamų tablečių, kurios padeda šiek tiek valdyti simptomus. Patariama ir dažniau pakramtyti becukrę kramtomą gumą, dažniau rinktis kietesnį maistą, pavyzdžiui, daržoves, nes intensyvesni kramtymo judesiai skatina seilių skyrimąsi. Žinoma, tais atvejais, kai pasireiškia burnos sausumas  padidėja burnos ligų rizika, būtina dar atidžiau rūpintis burnos higiena, dažniau apsilankyti profilaktiniams vizitams, kurių metu gali būti pasiūloma stiprinti dantis specialiais preparatais.

Diabetu sergančiuosius vargina burnos audinių infekcijos

Dažnai, kai susideda keletas veiksnių, pavyzdžiui, diabetas, burnos sausumas, rūkymas, vyresnis amžius, įvairiausi medikamentai, prasideda įvairios burnos infekcijos. Itin dažnai tai – grybelinės infekcijos. Gali būti pažeidžiama tiek burnos gleivinė, liežuvis, tiek lūpų kampučiai ar pačios lūpos, tad jei pastebite bent menkiausius pakitimus, būtinai kreipkitės į gydytoją, kol jie neįsibujojo, tuo labiau, kad juos reikia diferencijuoti ir nuo kitų galimų pakitimų. Pacientus dažniau puola ne tik grybelinės, bet ir bakterinės infekcijos, o žaizdos prasčiau gyja. Kad ir kokia būtų infekcija, neišsiversite be geros burnos higienos, kuri smarkiai lemia, kaip ligą seksis valdyti, ir bendradarbiavimo su gydytoju. Pastebėta, kad tokios infekcijos yra susijusios ir su patiriamu stresu, todėl be fizinės sveikatos nepamirškite pasirūpinti ir savo psichine sveikata, apie kurios svarbą vis dažniau kalbama tiek mokslinėje literatūroje, tiek ir visuomenėje.

Išvenkite dantų ėduonies

Dantų ėduonis yra dažna būklė, kuri vargina cukriniu diabetu sergančius žmones. Tai, greičiausiai, itin stipriai susiję su sutrikusiu seilėtekiu. Vienos iš pagrindinių seilių funkcijų yra natūraliai apiplauti dantis, jose esančios medžiagos stiprina danties paviršių, galima sakyti, „gydo“ pradinius danties pažeidimus, tad pakitus jų kiekiui ar sudėčiai, danties pažeidimai atsiranda greičiau, yra agresyvesni, lokalizuojasi netipinėse vietose, tad juos tampa sunkiau gydyti, kontroliuoti. Suvaldyti ėduonį  galima tik užtikrinant puikią burnos higieną ir subalansuotą mitybą. Naktį seilių natūraliai dar sumažėja, todėl labai svarbu, kad mūsų pacientai nepraleistų nei vieno dantų valymo, ypač vakarinių. Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad tarp Vilniaus gyventojų tik 49 proc. dantis valo du kartus per dieną, tad mums, gydytojams, tenka vėl ir vėl akcentuoti šią būtinybę, net jei visuomenei ir atsibostame. Būtina ne tik valyti dantis šepetėliu, bet ir kartą per dieną išsivalyti tarpdančius, nes itin dažnai ėduonies pažeidimai vystosi būtent čia. Nors vyrauja ekologiškumo mados, visgi, reikėtų, kad tie pacientai, kurių odontologinių ligų rizika yra didesnė, rinktųsi dantų pastas su fluoru, nes tik taip dantis yra pastiprinamas, tampa atsparesnis. Svarbu ir tinkama mityba, tikime, kad pacientai, sergantys diabetu jai tikrai skiria pakankamai dėmesio.

The post Sergate diabetu – saugokitės dantų ėduonies ir burnos infekcijų appeared first on Virtualus odontologas.

Nuotr. Shutterstock

Ar fluoridai yra kenksmingi – dažnas klausimas, dėl kurio vyksta aršios diskusijos visuomenėje ir ypač internete. Kad galėtumėt rinktis motyvuotai ir stiprinti savo burnos sveikatą, atsakome į dažniausius klausimus apie fluoridus.

Kuo skiriasi fluoras ir fluoridai, kurie iš jų randami dantų pastoje?

Fluoras yra vienas iš daugelio cheminių elementų. Grynas fluoras yra dujos, jos yra nuodingos, bet gamtoje fluoras būna tik junginiuose. Todėl mes susiduriame jau ne su fluoru, o su fluoridais. Tuomet jau kalbame fluoridų vartojimo būdą ir dozes. Fluoridų kiekiai ir vietinis vartojimo būdas (dantų pastose, specialiuose kremuose, dantų skalavimo skysčiuose), rekomenduojamas odontologų, pakenkti negali.

Ar fluoridų įprastai gauname tik su dantų priežiūros priemonėmis?

Fluoridai nedideliais kiekiais organizme yra natūraliai. Daugiausia jų yra kauluose ir dantyse. Fluoridų mes gauname ir su maistu bei vandeniu. Maistą mes renkamės patys, o vandenį mums tiekia vandenvietės, gręžiniai ar šuliniai. Geriamajame vandenyje optimalus sveikatai kiekis yra 0,7mg/l, todėl labai svarbu žinoti, koks yra fluoridų kiekis vartojamame vandenyje, kad sau nepakenktume.

Ar galima pakenkti sveikatai dėl fluoridų, esančių aplinkoje?

Perdozuoti fluoridų valgant ir geriant neužterštą vandenį neįmanoma. Tinkamą fluoridų kiekį mes gauname su daugeliu įprastų maisto produktų ir gėrimų: arbata, kopūstais, vištiena, ryžiais bei kitais grūdais, šparagais, lęšiais, vynuogėmis (razinomis, vynuogių sultimis, vynu), žuvimis ir kitais jūros produktais (krabai, krevetės, jūros kopūstai).  Fluoridų kiekis gėrimuose labai priklauso ir nuo fluoridų kiekio vandenyje, iš kurio gėrimas paruoštas, tačiau fluoridų papildų gerti į vidų nereikia (anksčiau tokie papildai būdavo rekomeduojami dantų stiprinimui).

Ar sveikatai gali pakenkti fluoridai, esantys dantų priežiūros priemonėse?

Kol dantys formuojasi ir mineralizuojasi, per didelis prarytas fluoridų kiekis gali tai sutrikdyti. Tuomet dantis išdygsta pažeistas. Pavojingas laikas gauti per daug fluoridų yra tik vaikystė iki 10-12 metų. Kuo vaikas mažesnis, tuo pavojingiau. Todėl mažiems vaikams skirtos dantų pastos turi mažesnę fluoridų koncentraciją, o vartojamą dantų pastos su fluoridais kiekį reikia kontroliuoti.  

Kodėl svarbu, kad dantų pasta ar kitos dantų priežiūros priemonės būtų papildytos fluoridais?

Dantys yra sudaryti iš junginių, vadinamų hidroksiapatitais: kalcio, fosfato, deguonies, vandenilio. Hidroksiapatitai labai kieti ir tvirti, todėl ir mūsų dantys kieti ir tvirti. Jie lūžta ir dėvisi, kai dantis veikia atinkamai stipri ar ilgalaikė jėga. Tačiau hidroksiapatitai yra tirpūs. Todėl, kai burnoje atsiranda rūgščių (maistas, gėrimai, mikroorganizmų apykaitos produktai), dantis pradeda tirpti. Fluoridai esantys burnoje neleidžia dančiui tirpti, skatina mineralus grįžti į dantį, nedidelis jų kiekis jungiasi į dantį ir daro jį atsparesniu rūgštims. Todėl labai svarbu, kad dantų aplinkoje nuolat būtų nedidelė koncentracija fluoridų, o tai pasiekiama naudojant dantų pastas ir kitas priemones papildytas fluoridais.

Kas svarbu naudojant fluoridais papildytas dantų priežiūros priemones?

Fluoridai dantų pastose yra paprasčiausias būdas du kartus per dieną nedaug padidinti fluoridų koncentraciją burnoje. Švariai nuvalyti dantys, fluoridų turinčių seilių aplinkoje, turi daugiausia galimybių išlikti sveiki. Todėl neatsisakykite dantų pastų su fluoridais, o vaikams naudokite tinkamą pagal amžių koncentraciją bei kontroliuokite pastos kiekį.

The post Svarbiausi faktai, kuriuos turėtumėte žinoti apie fluoridus appeared first on Virtualus odontologas.