Ką daryti, kad jūsų mityba būtų kuo palankesnė sveikatai

• Per dieną išgerkite pakankamą kiekį (suaugusiam tai yra apie 8 stiklines) skysčių, geriausia, vandens.
• Rinkitės kuo įvairesnį maistą.
• Valgykite pakankamai vaisių ir daržovių.
• Vartokite liesus produktus, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.
• Vartokite pakankamai lengvai virškinamų baltymų: vištienos, žuvies.
• Venkite sūraus maisto.
• Valgykite šiltą maistą.
• Valgykite daugiau juodos pilnagrūdės duonos vietoj smulkaus malimo miltų kepinių, pvz. batonų, bandelių.
• Valgykite pakankamai skaidulinių medžiagų turinčių maisto produktų: pilnagrūdžių kepinių, kruopų, daržovių, vaisių.
• Venkite saldžių konditerinių gaminių, kitų saldumynų.
• Venkite saldintų gėrimų: kavos, arbatos, sulčių.

Pixabay.com nuotr.

Paslėptas cukrus

Norime atkreipti dėmesį, kad net tie produktai, kurie atrodo ne itin saldūs, yra netinkami dantims. Dažni paslėpto cukraus šaltiniai yra šie:

• įvairūs padažai (pomidorų, majonezo ir kiti),
• saldūs pieno gaminiai (jogurtai, sūreliai, gėrimai),
• arbata ir kava su cukrumi (net jei cukraus joje yra visai nedaug, jis dantų būklę blogina vartojant dažnai),
• miltiniai gaminiai – juose esantys įvairūs angliavandeniai greitai virsta dantį gadinančiais cukrumis,
• įvairūs „sveikais“ laikomi produktai: medus, javainiai, sveikuoliški batonėliai, trapučiai,
• džiovinti vaisiai, ypač jei jie dar papildomai saldinti, naminės uogienės, kompotai ir kiti namuose gaminti saldumynai ar kepiniai.

Ar yra dantims tinkamų produktų – tikrai taip!

• Dantims nekenkia daržovės, vaisiai, riešutai, žalia ir juoda arbata, mėsa, žuvis, kiaušiniai, nesaldūs pieno produktai, sėklos.
• Sūris – vienas idealiausių produktų dantims, jis gali paskatinti danties audinius remineralizuotis, „sveikti“.
• Vanduo – apvalo dantis, praskiedžia jiems kenksmingus cukrus, gausina seilių išsiskyrimą bei yra būtinas visoms organizmo funkcijoms.
• Daržovės –  puikus pasirinkimas: jos turtingos vitaminais ir mineralais, o savo rūpia tekstūra prisideda prie natūralaus dantų apsivalymo.

Shutterstock nuotr.

Įsiminkite:

• Šviežius vaisius ir uogas, kurie turi natūralaus cukraus, bet kartu ir daug naudingų sveikatai medžiagų, valgykite kasdien, tačiau patartina juos vartoti natūraliu pavidalu, o ne apdorotus, konservuotus ar sutrintus į įvairius kokteilius ar glotnučius. Nerekomenduojame padauginti ir džiovintų vaisių, jie dažnai būna papildomai saldinti.
• Produktus, turinčius pridėtinio cukraus, reikėtų valgyti ne kiekvieną dieną.
• Jei nesaldžių produktų etiketėse randate šiuos ingredientus: dekstrozę, kukurūzų sirupą, melasą, agavos sirupą, invertuotą cukrų, maltodekstriną, tokius produktus vartokite saikingai, nes jie visi skatina ėduonies išsivystymą. Šios sudėtinės dalys dažnos įvairiuose pusfabrikačiuose, padažuose, greitame maiste.
• Tiek šaukštelis medaus, tiek šaukštelis cukraus arbatoje vienodai kenksmingas dantims.
• Net ir nedideli cukrų kiekiai yra kenksmingi dantims, jei vartojami dažnai. Pavyzdžiui, net šiek tiek saldinta kava ar arbata, jau nekalbant apie gaiviuosius gėrimus, yra kenksminga dantims.
• Norint išvengti dantų ėduonies, svarbiausia yra cukrų vartojimo dažnis. Itin kenksminga, jei cukraus turintis maistas į burną periodiškai patenka ne vieną kartą per dieną, o gan dažnai, pavyzdžiui, mėgstant užkandžiauti ar vis gurkšnoti saldintą arbatą, kavą. Tarp valgių rekomenduojame daryti 3 valandų pertraukas, todėl dantų sveikatos atžvilgiu saugu valgyti ne dažniau kaip 5-6 kartus per dieną.
• Saugiau valgyti cukrų turintį maistą kartu su kitais maisto produktais. Pavyzdžiui, rinktis desertą iškart po pagrindinio patiekalo yra geriau nei jį valgyti atskirai.
• Užkandžiams nevertėtų rinktis angliavandenių turinčio, lipnaus maisto, pavyzdžiui, įvairių duoniukų, trapučių, riestainių, kitų miltinių gaminių.
• Užkandžiams verta rinktis: sūrį – jis padeda stiprinti danties audinį, daržovių lazdeles, riešutus.

DABAR JAU ŽINOTE

Subalansuota ir įvairi mityba itin svarbi užtikrinant gerą burnos sveikatą.

Būtina valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių bei pakankamai baltymų – vištienos, žuvies.

Vaisius valgykite šviežius, nes visos kitos jų alternatyvos – džiovinti, konservuoti ar į glotnučius sutrinti vaisiai yra ženkliai kenksmingesni dantims.

Saugokitės pridėtinio cukraus, kurio yra net ir nesaldžiuose produktuose, ypač įvairiuose padažuose, pusfabrikačiuose, duonos produktuose, greitame maiste.

Dantų sveikatai svarbus saldžių produktų vartojimo dažnis.

Užkandžiams rinkitės sūrį, daržoves, riešutus, o venkite įvairių miltinių gaminių.

Net ir šiek tiek saldinti gėrimai (arbata, kava) yra kenksmingi dantims, ypač jei gurkšnojami ne kartą per dieną.

Tai buvo paskutinis straipsnis mūsų odontologinių ligų profilaktikos mokymuose. Tikimės, kad gautos žinios Jums leis patikimai rūpintis savo burnos sveikata ir išvengti  odontologinių problemų.

The post Maisto produktai – kas naudinga, o kas žalinga jūsų dantims? appeared first on Virtualus odontologas.

Žinokite šias tris taisykles ir išvenkite dantų ėduonies

Mokslas jau seniai įrodė, kad dantų ėduonis – tai gyvenimo būdo liga, kurios įprastam žmogui galima 100 procentų išvengti. Siekiant išvengti dantų ėduonies rekomenduojame pagerinti burnos priežiūros įpročius ir laikytis 3 taisyklių:

1. Kokybiškai valyti dantis du kartus per dieną.
2. Riboti cukrų vartojimą.
3. Naudoti fluoridus.

Ar tikrai dantis valote kokybiškai?

Dantis būtina 2 kartus per dieną valyti dantų šepetėliu ir pasta bei kartą per dieną išvalyti tarpdančius specialiu siūlu ar tarpdančių šepetėliais.

Vaikams iki 8-10 metų dantis turi išvalyti tėvai, tik susiformavus smulkiajai motorikai, šį veiksmą gali atlikti patys vaikai, bet rekomenduojame procesą ir dažnį kontroliuoti.

Ypatingą dėmesį dantų valymui skirkite prieš miegą. Nakties metu sumažėja seilių, saugančių ir stiprinančių dantis, išsiskyrimas, todėl likusių apnašų ant dantų poveikis tampa žalingesnis šiuo paros metu.

Dantų valymui rinkitės minkštą dantų šepetėlį, parduotuvėje ant tokio šepetėlio pakuotės žymima „Soft”.

Išvalius dantis liežuviu turėtumėte jausti glotnų ir lygų dantų paviršių.

Pačiam žmogui susivokti kur gerai valyta, kur nelabai yra sunku. Visiems, norintiems išmokti gerai išsivalyti burną, galima rekomenduoti vaistinėse parduodamas dažo medžiagas – sukramčius dažo tabletę, ar paskalavus dažo tirpalu, minkštasis dantų apnašas nusidažo ryškia spalva. Tada pamatomi neišvalyti dantų paviršiai. Dažo medžiaga nusivalo naudojant dantų pastą ir šepetėlį. Reikėtų žiūrėti per kiek laiko galima išsivalyti visas nusidažiusias minkštojo apnašo vietas. Tai laikas, reikalingas kaskart valant dantis.

Shutterstock nuotr.

Norite sveikų dantų – ribokite cukrų vartojimą

Jei jūsų mityboje gausu įvairaus pavidalo cukrų, kad ir kaip gerai valytumėte savo dantis, naudotumėte brangiausias ir moderniausias burnos priežiūros priemones, dantų ėduonies suvaldyti nepavyks netaisyklingai maitinantis.

Shutterstock nuotr.

Dantų ėduonį sukeliantys mikroorganizmai negalėtų pažeisti danties audinio, jei negautų angliavandenių. Žinoma, labiausiai kenkia saldūs produktai, bet net ir nesaldžiame maiste yra cukrų, apie kuriuos neretai nepagalvojate. Mažinti cukraus vartojimą turėtume saugodami ir dantis, ir bendrą sveikatą, nes didelis cukrų kiekio vartojimas siejamas su antsvoriu, nutukimu, virškinimo sutrikimais, širdies ir kraujagyslių ligomis, susilpnėjusia imunine sistema, insultu, diabetu, vėžiu. Plačiau apie sveiką mitybą dantims skaitykite ketvirtame straipsnyje.

Stiprinkite danties audinį – rinkitės fluoridus

Schutterstock nuotr.

Nors žiniasklaidoje vis pasirodantys straipsniai apie fluoro žalą kelia visuomenės nepasitikėjimą ir nerimą, mes, odontologai, žinome, kad fluoridai – įvairūs fluoro junginiai, vartojami vietiniam gydymui įvairiose profilaktikos priemonėse, maiste ir vandenyje, remiantis moksliškai pagrįstais įrodymais, stabdo ėduonies vystymąsi  ir sudaro sąlygas jo išvengti. Pirmame mokymų straipsnyje kalbėjome apie tai, kad ėduonis, kol yra savo pradinėje dėmės stadijoje, gali būti stabdomas profilaktinėmis priemonėmis: tai yra aliekama pasiekus tinkamą higieną, sureguliavus mitybą ir naudojant fluoridus.

Kuo naudingi fluoridai?

Fluoridai sumažina mikroorganizmų galimybę išskirti kenksmingas rūgštis ir pakenkti danties audiniui.

Fluoridai stiprina emalio struktūrą, todėl dantis tampa atsparesnis mikroorganizmų išskiriamoms rūgštims.

Jei danties paviršius jau yra netekęs mineralų (demineralizuotas), fluoridai skatina jo atsistatymą (remineralizaciją). Tai vyksta tol, kol nėra ertmės dantyje.

Kur yra fluoridų?

Natūraliai fluoridų yra kai kuriuose maisto produktuose ir vandenyje. Fluoridų norma geriamajame vandenyje yra 0,7-1mg/l.

Efektyviausias kiekis fluoro yra burnos priežiūros priemonėse: dantų pastose, geliuose, dantų kremuose, odontologiniuose kabinetuose naudojamose medžiagose, skirtose ėduonies profilaktikai ir gydymui. Dantų pastose fluoridų koncentracija varijuoja nuo 240 ppm iki 1500 ppm (ppm nurodo, kiek dalelių fluoro yra milijone dalelių dantų pastos). Įprastu atveju vaikams atsižvelgiant į amžių ir dantų ligų riziką yra skiriamos pastos su 1000-1450 ppm fluoridų, o  suaugęs žmogus turėtų rinktis 1450 ppm fluorido koncentracijos dantų pastas, tačiau jūsų gydytojas gali individualiai jums parinkti tinkamą fluoridų kiekį ir vartojimo būdą.

Ar naudoti fluoridais papildytas priemones yra saugu?

Fluoridais papildytas burnos priežiūros priemones naudoti yra saugu. Šias priemones naudodami vietiškai, t.y. ant danties, stiprinsite dantų paviršių ir nepakenksite savo sveikatai. Fluoridais papildytų priemonių efektyvumą įrodo ir ilgalaikė kitų šalių patirtis, kur, pasitelkiant įvairias profilaktikos programas ir modelius, ženkliai sumažėjo ėduonies paplitimas.

Pabrėžtina, kad kol vaikas nemoka tinkamai išspjauti pastos, reikalinga naudoti itin mažą dantų pastos kiekį – iš pradžių kaip ryžio grūdas, nuo maždaug 4 m. – kaip žirniukas.

Žinokite šias taisykles ir išvenkite dantenų ligų

Dantenų ligų (gingivito ir periodontito) išvengti padeda šios taisyklės:

• Puiki asmeninė burnos higiena
• Reguliari profesionali burnos higiena
• Tinkamai parinktos burnos priežiūros priemonės
• Pilnavertė mityba, sveikas gyvenimo būdas

Puiki asmeninė burnos higiena – būtina

Netikėkite mitu, kad jei jūsų giminaičiai serga periodonto ligomis, jums taip pat tai nutiks. Užtikrinkite gerą burnos higieną kasdien, kad ant jūsų dantų neliktų minkšto apnašo – pagrindinės periodonto ligų priežasties. Nepamirškite kasdien taisyklingai valyti dantis (apie tai skaitykite toliau šiame straipsnyje) bei kasdien valyti tarpdančius dantų siūlu ar tarpdančių šepetėliais.

Shutterstock nuotr.

Nepraleiskite profesionalios burnos higienos procedūrų

Likęs nenuvalytas apnašas su laiku tampa kietais “akmenimis”, kurie jau nebenuvalomi dantų šepetėliu, todėl turi būti periodiškai nuvalyti gydytojo odontologo kabinete. Pirmiausia dantų akmenys odontologo kabinete valomi rankiniais ir mašininiais, garso ar ultragarso, instrumentais, po to dantys nupoliruojami specialia pasta ar sodos milteliais.

Akmenys, esantys virš dantenų, yra matomi ir plika akimi, o esančius po dantenomis pamatyti sudėtinga, juos gydytojas odontologas pastebi braukiant specialiu instrumentu per danties šaknies paviršių. Todėl būtina t ben1-2 kartus per metus lankytis pas gydytoją profilaktiška.

Shutterstock nuotr.

Užtikrinkite pilnavertę mitybą
Šiandien niekas neabejoja, kad mityba turi didžiulės įtakos sveikatai. Turite pasirūpinti subalansuota ir pilnaverte mityba sau ir savo vaikams, kuri užtikrins ir burnos audinių aprūpinimą reikalingomis medžiagomis bei tinkamą imuninės sistemos funkciją.

Taisyklingo valymo patarimai

Dantis reikia pradėti valyti vaiku kai tik jie išdygsta, t.y. nuo pat pirmo danties pasirodymo burnytėje. Vaikams dantis tėvai turi išvalyti iki 8-10 metų, nes iki to laiko vaikai nesugeba to padaryti kruopščiai ir tinkamai. Vėliau reikėtų kontroliuoti dantų valymo dažnį ir kokybę.
Profilaktinių vizitų pas odontologą metu, gydytojas apžiūrės ir įvertins jūsų pasiekimus, esamą situaciją ir patars kaip pagerinti būklę ir burnos higieną taip užkertant kelią burnos ligoms.

Shutterstock nuotr.

Šepetėlio pasirinkimas

Minkštas dantų šepetėlis – tokį turėtumėte rinktis įprastu atveju. Kietas – nėra tinkamas jūsų dantims, juo galite lengviau pažeisti dantų emalį, dantenas, ypač jei valant naudosite stipresnę valymo jėgą. Kietesniu šepetėliu galite valyti tik išimamas dantų plokšteles ar dantų tiesinimo plokšteles, kapas, jei jas nešiojate.

Dantų šepetėlio galvutės dydis. Svarbu, kad dantų šepetėlio galvutė nebūtų per didelė, stebėkite, ar pasiekiate nuvalyti krūminius dantis iš visų pusių. Gali būti, kad paskutinio danties nuvalymui teks naudoti dantų šepetėlį mažesne galvute ar specialų vieno danties šepetėlį.

Šereliai. Patariame rinktis dantų šepetėlius su plonesniais šereliais. Natūralaus pluošto šepetėliai nerekomenduojami, nes lengviau pažeidžia dantenas, kai pradeda lūžinėti dėl dėvėjimosi.
Rankenėlė – ji valymo kokybei reikšmingos įtakos neturi, tačiau rekomenduojame rinktis dantų šepetėlį su neslystančia, tinkamo rankai storio bei nedaug išlenkta rankenėle.

Elektrinis ar įprastas? Tinkamai išvalyti dantis galima bet kuriuo iš šių šepetėlių, tačiau, jei trūkstate motyvacijos arba kyla fizinių sunkumų valant dantis, pavyzdžiui, jums sunku ilgiau išlaikyti pakeltas rankas, tikrai galite rinktis ir elektrinį dantų šepetėlį.

Dantų pasta

Dažnai populiariojoje žiniasklaidoje galima sutikti nepatikrintos, mokslu neparemtos informacijos, kurią paskaitę žmonės imasi dantų pastas gaminti namie, tam panaudodami aliejus, sodą, citrinos rūgštį ir taip neretai sau pakenkdami. Mes skatiname jus rinktis tradicines dantų pastas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

Kadangi ėduonies paplitimas tarp Lietuvos gyventojų yra arti 100 procentų, rekomenduojama rinktis dantų pastą su fluoridais. Fluoridai atstato pradėjusį irti danties audinį pradinėje ėduonies stadijoje ir gali sustabdyti šios ligos progresavimą. Žmonės, kurie bijo naudoti dantų pastas su fluoridais dėl jų galimos žalos, turėtų atsiminti, kad fluoridų kiekis dantų pastoje yra saugus sveikatai. Aišku, dantų pastos negalima nuryti. Mažiems vaikams reikalinga naudoti itin mažą pastos kiekį: kaip ryžio grūdas iki 3 m, vėliau – žirnio dydžio kiekį. Mokyti vaikus pastą išspjauti.

Jei nesate tikri, ar jūsų dantų pasta turi fluoridų, tai galite sužinoti pažvelgę į jos sudėtį, kurioje rašoma fluoridų koncentracija konkrečiame produkte, dažniausiai 500, 1000 ar 1450 ppm fluoridų. Įprastai suaugęs žmogus turėtų rinktis pastarąją – 1450 ppm fluoridų turinčią dantų pastą. Vaikams dažniausiai skiriamos pastos su 1000-1450 ppm fluoridų atsižvelgiant į jų amžių ir į esančius ėduonies pažeidimus. Tinkamiausią pastą jums ar jūsų vaikams parinks jūsų odontologas ar burnos higienistas.

Sudėtinės dalys. Nesant burnos ligų, geriausia rinktis dantų pastas su kuo mažiau sudėtinių dalių. Privalumas, jei dantų pastos sudėtyje nėra parabenų, natrio laurylsulfato.

Skonis, kvapas, putojimo savybės. Venkite priemonių, kurios yra itin ryškios spalvos, gausaus putojimo, nes šioms savybėms pasiekti reikalinga daugiau įvairių cheminių sudėtinių dalių.

Rinkitės dantų pastą pagal savo poreikius.

Balinančios dantų pastos neturėtų būti naudojamos nuolatos ir netiks vaikams bei tiems, kurių dantenos jautrios, sergantiems periodonto ligomis.

Ekologiška – geresnė? Į Lietuvą atkeliavus naujoms ekologiškumo madoms pastebime, kad neretas mūsų pacientas pasirenka ekologiškas dantų pastas, tačiau tai ne visada yra gerai. Pritariame, kad dantų pasta su mažiau cheminių sudedamųjų dalių yra geriau, tačiau fluoridai jose taip pat turėtų būti. Rinkitės dantų pastas turinčias abiejų šių dantų pastų rūšių privalumus. Pastaruoju metu ekologiškų pastų su tinkamu fluoridų kiekiu vis daugėja.

Nuotr. Shutterstock

Tarpdančių valymo priemonės

Tarpdančių valymo priemones naudoti vieną kartą per dieną rekomenduojame visiems savo pacientams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar būklės.

Ką rinktis: dantų siūlą ar tarpdančių šepetėlį?

Galite naudoti bet kurią iš šių priemonių pagal tai, kurią naudoti jums patogiau. Jei jūsų tarpdančiai siauri, tamprūs – patogiau naudoti tarpdančių siūlą, kuris yra siauresnis. Jei jūsų tarpdančiai platūs – rinkitės tarpdančių šepetėlius. Neretai patogu naudoti skirtingas priemones skirtingiems dantims ar jų grupėms. Reikia atminti, kad dantų siūlas gerai išvalo susisiekiančius dantų šonus, o tarpdančių šepetėliai – tarpą tarp dantų ties dantenomis.

Vaikams taip pat reikalinga išvalyti tarpdančius. Suaugusieji turėtų patys išvalyti ar padėti naudoti siūlą iki 12 metų.

Kaip reikėtų taisyklingai valyti siūlu, galite matyti ir šiame VIDEO (anglų k.).

Kaip tinkamai naudoti tarpdančių šepetėlį?

Jei jūsų tarpdančiai platesni, patogu juos valyti tarpdančių šepetėliais. Tarpdančių šepetėlio dydį turite prisitaikyti individualiai: šepetėlis neturi būti per laisvas, nes tokiu atveju gerai neišvalys tarpdančio, tačiau ir ne per didelis, kad jo įvesti nereikėtų didele jėga. Verta turėti kelių skirtingų dydžių šepetėlius, skirtus skirtingo dydžio tarpdančiams. Tokie šepetėliai nėra vienkartiniai, juos galima naudoti keletą kartų, tačiau matant, kad šepetėlis užsilankstė, nusidėvėjo – verta jį keisti.

Shutterstock nuotr.

Kaip naudotis tarpdančių šepetėliais galite matyti šiame VIDEO (anglų k.)  

Kokias papildomas priemones verta turėti savo vonioje:

Vieno danties šepetėlis. Šis šepetėlis padeda išvalyti sunkiai prieinamas vietas už krūminių dantų. Šį šepetėlį galima naudoti ir esant išreikštam pykinimui arba nešiojant breketus. Valymą tokiu šepetėliu derinkite kartu su įprastu šepetėliu. Nepakeičiamas vieno danties šepetėlis tampa, kai dygsta nuolatiniai krūminiai dantys ir juos pasiekti įprastu šepetėliu yra sudėtinga.

Tarpdančių irigatorius – tai prietaisas, kuris purškia vandenį ar chemines priemones į tarpdančius ir juos išvalo. Šis prietaisas tarpdančius išvalo greičiau ir patogiau nei kitos tarpdančių priemonės, tačiau jo kaina ne visiems prieinama. Tokio prietaiso privalumas ir tai, kad didelio spaudimo vanduo ne tik plauna tarpdančius, bet ir masažuoja dantenas.

Shutterstock nuotr.

Burnos skalavimo priemonės. Geriausia burnos skalavimo priemonė yra vanduo, jis pašalina maisto likučius burnoje, sumažina cukrų koncentraciją seilėse ir taip sumažina ėduonies riziką. Specialios burnos skalavimo priemonės reikalingos tuomet, kai paūmėja ėduonies ar dantenų ligos, sergama burnos gleivinės ligomis, taip pat po chirurginio gydymo. Specialius skalavimo skysčius gydytojas gali paskirti suaugusiems ir vaikams nuo 7-8 metų, kuomet pacientai jau moka skalauti ir nepraryti skysčio. Cheminės burnos skalavimo priemonės ne tik sumažina dantų apnašų kiekį, bet ir sunaikina burnos ligas sukeliančius mikroorganizmus bei neutralizuoja žalingus mikroorganizmų išskiriamus produktus. Prisiminkite, jog pastovus skalavimo skysčių su antimikrobinėmis medžiagomis naudojimas gali pridaryti daugiau žalos, negu duoti naudos, todėl dėl tikslios naudojimo trukmės jums patars jūsų gydytojas. Jei renkatės šias priemones, ieškokite tokių, kurių sudėtyje nėra alkoholio, sausinančio burnos gleivinę.

Ko nereikėtų naudoti dantų priežiūrai:

Mediniai krapštukai – jais lengva pažeisti dantenas. Vietoj to rinkitės tarpdančių šepetėlį ar siūlą.

Siuvimo siūlas. Šiais laikais, kai turime tokį platų priemonių pasirinkimą atrodo keista apie tai kalbėti, bet yra nemažai pacientų, kurie tarpdančių valymui naudoja netinkamas priemones – siuvimo siūlą, arbatos pakelio siūlą. Šiais siūlais galima sužeisti burnos audinius.

Keletas svarbių faktų apie dantų valymą:

• Dantis būtina valyti du kartus per dieną, tačiau dažnesnis valymas jau nebeefektyvus, o kartais ir žalingas.
• Svarbiausia dantis švariai išsivalyti prieš miegą, nes miego metu sumažėja seilėtekis, o kartu ir apsauginės seilių savybės. Kitą kartą dantis reikia išvalyti ryte prieš ar po pusryčių, ar kitu laiku iki pietų.
• Kiekvieno danties kiekvieno paviršiaus nuvalymui rekomenduojama atlikti nuo 5 iki 10 judesių. Visų dantų nuvalymui prireiks nuo 2 iki 3 minučių. Papildomai reikės skirti laiko tarpdančių išvalymui siūlu ar tarpdančių šepetėliu.
• Po kiekvieno valgio dantų valyti nerekomenduojama. Per dažnas valymas gali pažeisti dantenas ir dantis.
• Po kiekvieno valgio reikėtų išsiskalauti burną vandeniu.
• Dantų nerekomenduojama valyti horizontaliais judesiais, nes taip pažeidžiate emalį dantų žandiniuose paviršiuose.
• Išvalius dantis, liečiant liežuviu turėtumėte jausti glotnų ir lygų dantų paviršių.

Shutterstock nuotr.

Kaip taisyklingai valyti dantis, galite pamatyti šiame VIDEO (anglų k.)

Ar žinojote, kad yra kelios situacijos, kai nevalia valyti dantų?
Nevalykite dantų, jei ką tik rūgščiai pavalgėte (vaisių ar uogų, įvairių rūgščių padažų, raugintų produktų ir kita), gėrėte rūgštaus ar gazuoto gėrimo (vandens su citrina, gazuoto mineralinio vandens, sulčių, gaiviųjų gėrimų, vyno). Po šių produktų vartojimo iki dantų valymo turi praeiti valanda.

Negalima valyti dantų ir po vėmimo epizodo, nes dantis paveikia rūgštis, kuri minkština dantų emalį, todėl valantis emalis gali būti papildomai pažeidžiamas.

DABAR JŪS JAU ŽINOTE, KAD:

Dantų apnašos yra gelsvos ar gelsvai-žalsvos spalvos.

Dantų valymas yra viena pagrindinių dantų ėduonies ir danetnų ligų profilaktikos priemonių, o likę maisto likučiai turi tiesioginę įtaką šių ligų išsivystymui.

Dantis nuosekliai valykite 2 kartus per dieną minkštu dantų šepetėliu, dantų pasta su fluoridais, valykite tarpus tarp dantų (tarpdančių siūlu ar šepetėliais).

Sritims, kurias sunkiai pasiekiate, papildomai naudokite vieno danties šepetėlį.

Naudokite dantų pastas papildytas fluoru, suaugusiam žmogui rekomenduojama dantų pasta su 1450 ppm fluoro.

Kokybiškai išvalius dantis, turėtumėte liežuviu jausti glotnų, lygų dantų paviršių.

Po valgio skalaukite burną vandeniu, kad pašalintumėte maisto likučius.

Pavalgius rūgščių produktų nevalykite dantų apie valandą laiko.

Reguliariai tikrinkitės dantų sveikatą, atlikite profesionalią burnos higieną.

The post Dantų ligų profilaktika. Kaip išsaugoti sveikus dantis? appeared first on Virtualus odontologas.

Kas dantį laiko žandikauliuose?

Norint suprasti, kas yra dantenų ir periodonto liga, pirmiausia reikėtų įsivaizduoti dantį, kurio šaknys laikosi kaule, o šias dvi struktūras (danties šaknį ir kaulą) sieja įvairūs periodonto audiniai: dantenos, periodonto raištis, danties šaknies cementas. Kai burna prižiūrima tinkamai – kokybiškai pašalinamos dantų apnašos, dažniausiai periodonto audiniai sveiki ir kiekvienas žmogus, pažiūrėjęs į savo burną, gali pastebėti rožines, prigludusias prie danties dantenas, kurios nelinkusios kraujuoti vos palietus ir visiškai neskauda.

Tačiau, jei dantys valomi netinkamai ar atsiranda pašalinių dirgiklių (kabantys plombos kraštai, dantų pažeidimai, netaisyklingas sąkandis, infekcijos, taip pat pervargus, po didelio streso), gali atsirasti ar paūmėti periodonto ligos, iš kurių dažniausios – gingivitas ir periodontitis.

Shutterstock nuotr.

Gingivitas – laiku pastebėkite kraujuojančias dantenas

Gingivitas – tai dantenų uždegimas, jam būdingi simptomai – dantenų paraudimas, paburkimas ir kraujavimas. Šie simptomai yra pirmas ženklas, kad jums reikalinga gydytojo apžiūra ir ligos priežasties išsiaiškinimas – galbūt jūsų dantų valymo technika nėra teisinga ar pritrūkstate jai laiko bei motyvacijos, o galbūt būtina keisti dantų plombas, protezus. Žinokite, kad dantenų uždegimas (gingivitas) yra grįžtama liga ir, laiku pradėjus gydymą, galima vėl džiaugtis sveikomis dantenomis.

Neišgydžius gingivito dantenų uždegimas progresuoja ir pereina į sunkesnę ligos formą – periodontitą, visuomenėje dažnai žinomą „paradontozės“ pavadinimu. Ši liga būdingesnė suaugusiems, bet nors ir retai, bet pasitaiko ir paaugliams. Ligos metu nyksta dantį laikančios struktūros, formuojasi gilios kišenės tarp danties ir jį laikančių audinių, ilgainiui formuojasi didesni tarpai tarp dantų, dantys pradeda „klibėti“, o vėliau iškrenta.

Shutterstock nuotr.

Periodontitas. Paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų, danties netekimas – tai šios ligos padariniai

Dažnai pacientai kreipiasi su jau pažengusios ligos simptomais: valant dantis kraujuojančiomis  dantenomis, „klibančiais“ dantimis, pūliavimu iš dantenų vagelės, lyg vėduokle bepradedančiais skleistis dantimis. Tada stabilizuoti ligą sunku, o gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti, nėra.

Klaidingai manoma, kad periodonto ligos yra nulemtos genetiškai ir, jei artimi giminaičiai sirgo sunkia jos forma ir neteko dantų, taip nutikti gali ir jums. Norime pabrėžti, kad būtina kreiptis į odontologą vos pajutus pirmus ligos simptomus, tada periodonto ligą stabilizuoti bus žymiai lengviau ir tai netaps nuosprendžiu netekti dantų.

Apie periodonto ligas įspėja ir blogas burnos kvapas, kurio priežastis – nekontroliuojamas specifinių mikroorganizmų dauginimasis ir kraujo ląstelių yrimas, todėl pajutus, kad burnos kvapas pasikeitė, būtina kreiptis į odontologą.

Shutterstock nuotr.

Žalingi įpročiai burnos sveikatai

Rūkymas dažniausias žalingas įprotis mūsų visuomenėje, paplitęs ir tarp paauglių. Rūkymo žala yra ne tik augančiam organizmui, sunkių ligų išsivystymui bet ir burnos sveikatai. Dėl rūkymo atsiranda blogas burnos kvapas, gali pasikeisti dantų spalva, prastėja dantenų sveikata. Žmogaus dantų emalis su amžiumi ne tik dėvisi, mineralizuojasi, bet ir prisigeria pigmentų iš maisto, gėrimų, vaistų, taip pat ir rūkymo. Tai dar viena priežastis, kodėl dantys tamsėja. Nuo tokių pat pigmentų nusidažo ir dantų restauracijų (plombų, vainikėlių) kraštai, danties normalios anatomijos nelygumai, sutrikusios emalio mineralizacijos plotai.

Sergant dantenų ligomis rūkymo žala dar ryškiau matoma: tampa sunkiau valdyti dantenų uždegimą, sunkiau gyja gleivinės žaizdos, gali atsirasti opų ar grybelinių ligų.

DABAR JAU ŽINOTE:

Pagrindinė periodonto ligų priežastis – dantų apnašos, kurios lieka nenuvalytos kasdienio dantų valymo metu.

Pagrindinis gingivito – dantenų uždegimo požymis yra kraujuojančios dantenos, šią būklę galima išgydyti.

Pagrindiniai periodontito simptomai yra: dantenų kraujavimas valant dantis, paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų.

Periodontitą būtina pastebėti ir gydyti kuo anksčiau, kol nėra netekta daug dantį laikančių struktūrų audinių.

Blogas burnos kvapas – požymis, kurį pajutus reikia kreiptis į gydytoją.

Rūkymas turi tiesioginę žalą burnos audiniams.

Norint išsaugoti burnos ir dantenų sveikatą viso gyvenimo metu ypač svarbi:

Kruopšti individuali burnos higiena;

Reguliarios dantų apnašų ar akmenų šalinimo procedūros;

Nuosekli burnos ligų prevencija, profilaktiniai patikrinimai.

The post Dantenų ligos, ar tikrai žinote pakankamai? appeared first on Virtualus odontologas.

Kviečiame nuosekliai skaityti mūsų keturių paskaitų kursą, sužinoti daug naudingų dalykų apie jūsų ir jūsų vaikų odontologinę sveikatą ir, pritaikius naujus įpročius kasdienybėje, džiaugtis sveika šypsena.

Pirmame straipsnyje papasakosime jums apie dažniausią dantų ligą pasaulyje – dantų ėduonį bei aptarsime kas yra dantų erozijos.

Verta gerai suprasti odontologines ligas

Odontologinės ligos yra sudėtingos ir daugialypės, o kad jų išvengtumėte, svarbu suprasti esminius dantį ardančius procesus. Kad galėtumėte aiškiai įsivaizduoti, kas vyksta skirtinguose danties sluoksniuose, primename, kad matoma danties dalis vadinama vainiku, o esanti kaule – šaknimi. Tuo tarpu, jei dantį perpjautume vertikaliai taip, kad matytume visas jo dalis, galėtume išskirti emalį, dentiną ir pulpą, dažnai populiariai vadinama tiesiog „nervu“.

Tai kas gi tas ėduonis?

Dantų ėduonis, kariesas, kariozinė dėmė, ertmė ar tiesiog skylė dantyje – visi šie pavadinimai reiškia tą patį – procesą, kurio metu, veikiant mikroorganizmams, gyvenantiems ant danties likusiose nenuvalytose apnašose, ỹra (ardosi) danties audiniai.

Dantų ėduonis – tai ne tik matomos ertmės dantyje, bet ir įvairių spalvų dėmės – ypač baltos ir šiurkščios. Šios dėmės rodo aktyvią ligos eigą. Svarbu žinoti, kad balta, šiurkšti dėmė, atsiradusi ant danties, dažniausiai reiškia aktyviai besivystantį ėduonį, bet, kol ši dėmė neištrupa ir netampa ertme, dažniausiai užtenka tik profilaktikos priemonių ir jos progresavimą galima visiškai sustabdyti (apie priemones pasakosime trečioje paskaitoje), išvengiant danties gręžimo ir plombavimo. Jei danties ėduonies procesas sustoja, šios dėmės iš baltų tampa rusvomis, rudomis ar visai juodomis ir tokios gali likti visą žmogaus gyvenimą, tačiau svarbu, kad gydytojas reguliariai jas apžiūrėtų ir įsitikintų, kad šios dėmės yra „sandarios“, be ertmių.

Kai danties paviršiuje atsiranda ertmė – tai jau pažengusi ir uždelsta būklė, kuriai būtinas gydymas užplombuojant dantį. Svarbu žinoti, jog nepakeitus dantų valymo įpročių ir mitybos, net ir užplombuotą dantį toliau veiks nepalankūs veiksniai ir dantų ėduonis toliau pažeis audinius šalia plombuotų paviršių ar net suprotezuotuose dantyse.

Kodėl prasideda dantų ėduonis?

Pagrindinės priežastys, kodėl išsivysto dantų ėduonis yra dantį dengiančios nenuvalytos apnašos ir į burną patenkantys įvairaus pavidalo angliavandeniai! Nors beveik kiekvienas mūsų pacientas įvardina, kad jis stengiasi valyti savo dantis, mes, gydytojai, pastebime tipines vietas, kurios nepasiekiamos valant dantų šepetėliu ir įvairias kitas valymo klaidas. Kaip pagerinti burnos higieną aptarsime trečiame straipsnyje.  

Kalbant apie dantims kenksmingus cukrus, reikia pabrėžti, kad net ir tie žmonės, kurie mano, kad saldumynų vartoja visai nedaug, jų gauna su kaupu – įvairių padažų, miltinių patiekalų, gėrimų pavidalu. Apie mitybą plačiau pakalbėsime jau visai netrukus (ketvirtame straipsnyje).

Kalbant apie genetikos, vitaminų trūkumo ar nėštumo reikšmę dantų sveikatai, žmonės jų poveikį dažnai pervertina ir svarbiausios priežastys, visgi, lieka neteisingas dantų valymas ir mityba.

Kokia yra danties pažeidimo eiga

Ėduonis prasideda danties emalyje ir pradžioje matosi tik dėmė – jokios ertmės dantyje nėra. Tokį pažeidimą dar galima sustabdyti tinkamomis profilaktinėmis priemonėmis.

Jei atsiradus ėduonies dėmei nėra imamasi papildomų profilaktikos priemonių ir nekeičiami kasdieniai įpročiai, ši dėmė progresuoja ir tirpsta ne tik emalis, bet prasideda ir gilesnių audinių pažeidimas. Norint ligą sustabdyti, tokį dantį jau tenka gręžti ir plombuoti.

Laiku negydant danties ir pažeidimui dantyje didėjant, galiausiai pažeidžiama ir vidinė danties dalis – pulpa, o tada jau prireikia sudėtingo ir brangaus danties kanalų gydymo.

Shutterstock nuotr.

Ar skausmas yra patikimas simptomas vertinant savo dantų būklę?

Ėduonies pažeistas dantis nebūtinai turi skaudėti, todėl kreiptis į gydytoją reikia ne tik tuomet, kai atsiranda simptomai, bet ir profilaktiškai ar matant pakitimus dantų paviršiuose.

Danties pažeidimo pradžioje žmogus dažniausiai nieko nejaučia.

Kai emalyje ištirpsta daugiau mineralų, žmogus gali pradėti jausti danties skausmą valgydamas saldų maistą.

Labiau pažengus ligai, padidėja danties jautrumas patekus šalto oro ar gėrimo, skausmas trunka trumpai, kelias sekundes.

Dantų ėduonis gali progresuoti be jokių simptomų, todėl galima klaidingai manyti, kad žmogaus dantys yra sveiki, nors pažeidimas progresuoja. Kai dantis pradeda skaudėti, tai dažniausiai reiškia, kad liga jau uždelsta ir gydymas bus sudėtingesnis ir ilgesnis, o gal ir visiškai neįmanomas. Būna, kad dantį tenka tiesiog išrauti.

Svarbu, kad net kai nėra jokių nusiskundimų ir simptomų jūsų dantis reguliariai tikrintų gydytojas odontologas, kuris įvertintų dantų ėduonies požymius ir spręstų, ar jums reikalingas odontologinis gydymas ar profilaktinės procedūros, atkreiptų dėmesį, kuriose vietose lieka neišvalyto dantų apnašo, o gal tiesiog pasveikintų jus puikiai prižiūrint savo burną.

Pats pirmas apsilankymas pas odontologą turėtų būti tik pasirodžius pirmiesiems dantims. Vėliau jau gydytojas įvertina esamą būklę, dantų ligų riziką ir rekomenduoja kaip dažnai reikėtų lankytis profilaktiniams vizitams (tai gali būti 1-4 k/metus).

Dantų erozijos – XXI amžiaus liga

Šiai dienai svarbu aptarti ir dar vieną būklę – dantų erozijas. Tai dantų pažeidimas, kai dėl tiesioginio rūgščių poveikio tirpsta danties audinys. Žmogus gali pastebėti, kad jo dantys nudilo, atsirado dantų jautrumas. Dažnai tai būna dantų erozijos, nors tikrąją priežastį gali nustatyti tik gydytojas odontologas. Su laiku šie pažeidimai darosi vis ryškesni, nes per ilgesnį laiką sumuojasi įvairus poveikis dantims: rūgščių vartojimas, trynimas dantimis, šepetėliu, kramtymas ir kita.

Rūgštys gali pasiekti dantis keliais būdais:

1. Esant gastroezofaginiam refliuksui ar vemiant, kai dantis pasiekia skrandžio rūgštis
2. Dažnai vartojant rūgščius ar gazuotus produktus.

Shutterstock nuotr.

Erozijas sukelia daugybė maisto produktų

Ar jums įdomu sužinoti, kurie produktai sukelia dantų erozinius pažeidimus? Štai dažniausi iš jų:

• vaisių sultys (tiek natūralios, spaustos, tiek įvairiai supakuotos ir pagamintos),
• vanduo su citrina,
• vaisinė arbata,
• įvairios ugos ir vaisiai, ypač citrusiniai,
• fermentuotos daržovės (pavyzdžiui, rauginti kopūstai, agurkai),
• gazuoti gėrimai,
• sportiniai gėrimai.

Kai kurių produktų, pavyzdžiui, vaisių, fermentuotų daržovių, tikrai nepatariame atsisakyti, nes jie teikia žmogaus organizmui naudą, tačiau turite žinoti, kad po tokių produktų vartojimo valandą laiko neturėtumėte valyti dantų, kad nepašalintumėte suminkštėjusių danties audinių. Tuo tarpu kitus išvardintus produktus: gazuotus gėrimus, sportinius gėrimus, vandenį su citrina, vaisinę arbatą siūlytume riboti ar keisti žalia, juoda, žolelių arbata be cukraus, o geriausia, vandeniu. Įrodyta, kad natūralios sultys nėra tinkamas pasirinkimas siekiant maitintis sveikai, tad jas taip pat siūlome keisti alternatyvomis.

Kalbant apie gazuotą vandenį, jo rūgštingumas nėra toks kenksmingas kaip kitų išvardintų gėrimų, bet didesnis nei įprasto vandens, todėl siūlome dažniau rinktis paprastą vandenį.

Šiame straipsnyje aptarėme kas yra dantų ėduonis ir dantų erozijos.

NUO ŠIOL JŪS ŽINOTE, KAD:

Dantų ėduonis pasireiškia įvairių spalvų dėmėmis ir ertmėmis dantų paviršiuose.

Dantų apnašos ir netaisyklinga mityba, ypač ta, kurioje gausu cukrų, yra pagrindinės priežastys, sukeliančios dantų ėduonį.

Ėduonį gali sukelti ne tik baltas cukrus, bet ir paslėptas cukrus esantis įvairiuose produktuose.

Žmonės linkę pervertinti genetikos, vitaminų trūkumo, nėštumo reikšmę dantų ėduonies išsivystymui.

Kol ėduonis yra tik emalyje ir nėra ištrupėjusio dantų audinio ertmės, jį galima sustabdyti profilaktinėmis priemonėmis.

Kai danties paviršiuje atsiranda ertmė, tokį dantį jau būtina gydyti – išvalyti ir plombuoti.

Nekeičiant kasdienių mitybos ir dantų valymo įpročių, ėduonis toliau gali vystytis ir jau gydytuose, užplombuotuose ar net suprotezuotuose dantyse.

Skausmo nebuvimas nėra patikimas rodiklis galvoti, kad dantys yra sveiki.

Pagrindinės dantų erozijų priežastys yra rūgštus maistas ir skrandžio rūgštis patenkanti ant dantų.

Po rūgščių produktų vartojimo valandą nevalykite dantų.

Dantų erozijų pagrindiniai požymiai: dantų nudilimas ir jautrumas.

The post Dažniausia pasaulio liga: ar žinote, kas ją sukelia appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Vaikiškų dantų pastų pasirinkimas nėra toks platus, kaip suaugusiųjų, tačiau vis tiek painus, nes pasiūlymų rinkoje yra daug. Dantų pastas vaikai renkasi pagal tūbelės grožį, o panaudoję dar ir pagal skonį.  Tėvai vaikams dantų pastas renka pagal kokybę ir/ar kainą. Ir, žinoma, nori žinoti apie dantų pastos efektyvumą.

Renkantis ir duodant vartoti dantų pastą vaikams, visuomet turėkite galvoje:

1. Dantų pasta neskirta valgyti. Skonis turi būti tinkamas jūsų vaikui pagal amžių, bet mažas vaikas neturi dantų pastos imti nematant tėvams.
2. Stebuklingų dantų pastų nebūna. Dantų pasta dantų skylučių neužgydo.
3. Svarbiausia yra ne ištepti dantų pasta dantis, o švariai juos nuvalyti nuo apnašo. Iki pat pirmos klasės, o geriau ir dar keletą metų, švariai nuvalyti vaikų dantis turi tėvai. Dantų pastos kiekis turi atitikti vaiko amžių: nuo vos pasta suvilgytų šepetėlio šerelių galiukų iki žirnio dydžio dantų pastos kiekio.
4. Dantų pastų gamintojai dažniausiai nurodo, kokio amžiaus vaikams skirta pasta. Bet pasitarkite ir su vaiko odontologu, nes visi vaikai individualūs.
5. Rinkdamiesi dantų pastą vaikams, skirkite laiko paskaityti dantų pastos sudėtines dalis. Kuo vaikas mažesnis, tuo dantų pastos sudėtinių dalių turėtų būti mažiau.

 Pagrindinės dantų pastų dalys:

Vanduo.  Jis sudaro 20-40 procentų dantų pastos sudėtinių dalių ir skirtas tam, kad pasta būtų drėgna.

Abrazyvai. Jie sudaro apie 50 procentų dantų pastos. Dažniausiai kaip abrazyvas yra dedamas specialiai apdorotas silicio oksidas. Abrazyvai skirti padėti nutrinti nuo dantų paviršių apnašas. Geriausiai rinktis mažesnio abrazyvumo dantų pastas, kur pažymėtas RDA (reliatyvus dentino abrazyvumas) iki 50-70.

Detergentai skirti sukelti putojimą, tolygiai paskirstyti dantų pastą ant dantų. Dažniausiai, bet ne visuomet dedamas natrio laurylsulfatas. Šios medžiagos reikėtų vengti, jeigu skilinėja burnos kampučiai ar burnos gleivinėje dažnai atsiranda opelių.

Drėkinanti  medžiaga dantų pastoje yra glicerolis ar sorbitolis. Ši medžiaga reikalinga, kad dantų pasta liktų pastos konsistencijos.

Dantų pastoje yra skonį suteikiančių medžiagų, tirštinančių pastą medžiagų,  dažų, konservantų neleidžiančių daugintis mikroorganizmams dantų pastoje, saldiklių, buferinių medžiagų, palaikančių tinkamą pastos pH.

Veikliosios dantų pastų sudėtinės dalys:

Svarbiausios veikliosios medžiagos vaikiškoje dantų pastoje yra veikiančios prieš kariesą. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad efektyviausi karieso profilaktikoje yra fluoridų junginiai. Tai gali būti natrio fluoridas, natrio monofluorfostatas, alavo fluoridas, amino fluoridas ar patentiniai fluoridų junginiai. Kiek fluoridų turi būti vaiko vartojamoje dantų pastoje reikia pasiklausti vaiko odontologo. Vaikiškoje dantų pastoje gali būti 1450ppm, 1000ppm, 500ppm, 240ppm ar 0 fluoridų. Karieso profilaktai dantų pastose gali būti dar hidroksiapatitų, kalcio gliukonato ar kitokių kalcio ir fosfatų junginių, ksilitolio.

Nesirinkite vaikų dantų valymui pastų turinčių antimikrobinių sudėtinių dalių. Taip galite išbalansuoti mikroorganizmų santykį burnoje.

Svarbu ne tik išsirinkti dantų pastą, bet ir išugdyti vaikui kasdienį kruopštų dantų valymo įprotį visam gyvenimui nuo pirmojo iki paskutiniojo danties.

The post Kaip išrinkti dantų pastą vaikams? appeared first on Virtualus odontologas.

Nuotr. Shutterstock

Buityje ar darbe, mokykloje ar darželyje, sportuojant ar patekus į avariją yra nemaža tikimybė patirti traumą. Viena iš traumų rūšių yra dantų traumos. Dantys gali būti sužaloti labai įvairiai: sumušti, išmušti, įmušti, palinkti į lūpos ar liežuvio pusę, tapti paslankūs (panirti, išnirti). Gali būti nulūžęs mažas emalio kraštelis (nutrupėti), nulūžti didesnis danties gabalėlis, danties dalis ar visas danties vainikas taip, kad atsivers danties pulpa (“nervas”), gali lūžti danties šaknis.

Svarbu! Jeigu Jūs ar Jūsų vaikas/anūkas patyrėte danties traumą, neatidėliokite ir būtinai kreipkitės į gydytoją odontologą.

1. Net jeigu dantis tik sumuštas ir jokių pakitimų išoriškai nesimato, tokį dantį reikėtų periodiškai patikrinti, ar jis dar gyvybingas.
2. Jeigu nutrupėjęs tik danties kraštelis, tokį dantį užtenka atsargiai nulyginti
3. Jei nulūžo dantis ar jo dalis, pasistenkite ją surasti ir drėgmėje (piene, seilėse, fiziologiniame tirpale, blogiausiu atveju vandenyje) atsinešti pas gydytoją odontologą. Jei lūžio linija bus lygi, o dantis nesutrupėjęs, gydytojas danties vainiko dalį priklijuos atgal. Jei danties dalies nerasite ar ji netiks, gydytojas dantį atstatys iš plombinės medžiagos.
4. Kuo greičiau (24 valandų bėgyje) kreipkitės į gydytoją odontologą, jei iš nulūžusio danties kraujuoja ar bent matosi raudonas taškelis.
5. Jei dantis visiškai išmuštas, būtinai jį suraskite, paimkite už vainiko, nuplaukite po tekančiu vandeniu (jokiu būdu nelieskite danties šaknies nei pirštais, nei kitomis priemonėmis), įdėkite į indelį su pienu (seilėmis, fiziologiniu tirpalu) ir skubiai kreipkitės į gydytoją odontologą. Tikėtina, kad dantį pavyks atsatyti atgal ir išsaugoti.
6. Jei dantis po traumos pakrypęs, paslankus ar įmuštas, taip pat būtinai kreipkitės į gydytoją odontologą. Jis paskirs gydymą ar stebėjimą, reikalingą pagal situaciją.
7. Jei dantis pieninis, pasitarti su gydytoju odontologu taip pat rekomenduojama. Net jei gydymas tuo metu nebus taikomas, rekomenduojama periodiškai stebėti traumuotos srities būklę.

Laiku pritaikius tinkamą gydymą, periodiškai stebint dantis po traumos, galima tikėtis geriausio galimo rezultato.

Informaciją parengė

dr. Rūta Bendinskaitė

The post Ką daryti, jei įvyko dantų trauma? appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Jau kurį laiką šalyje besitęsiant karantinui, visuomenė pradeda susidurti su problemomis, kurios įprastomis sąlygomis buvo gana lengvai išsprendžiamos. Viena tokių – danties skausmas. Dar sudėtingiau, jei jį patiria jūsų vaikas. Šiame straipsnyje supažindinsime, ko pirmiausia turėtų imtis tėvai, vaikams susidūrus su odontologiniais negalavimais.

Skausmas nebūtinai rodo ligą

Jei jūsų vaikas pasiskundė skausmu, nepulkite panikuoti. Kartais trumpalaikiu skausmu gali skųstis ir visai sveikas vaikas, kuris skausmu gali įvardinti net ir nežymų diskomfortą, pavyzdžiui stipriai sukandus dantis, įsikandus į gleivinę žaidžiant ar valgant, dygstant dantims (tiek pieniniams, tiek nuolatiniams), klibant dantims.

Apžiūrėkite vaiko burną

Karantino metu visuomenei tenka didesnė atsakomybė pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, atidžiau stebėti patiriamus simptomus, nuspręsti, kada reikalinga kreiptis į gydymo įstaigą, o kuomet reikia likti namie. Ne kitaip yra ir su atžalų sveikata. Jei vaikas pasiskundė skausmu, su juo pakalbėkite ir atidžiai apžiūrėkite burną.

Kalbant su vaiku, klauskite nuosekliai, vaikui suprantamais žodžiais:

• Ar labai stipriai skauda? (galite pasitelkti veidukų sistemą, jei vaikui sunku vertinti)

• Ar skaudėti pradėjo tik dabar, o gal suskausta nebe pirmą kartą?

• Kada suskausta labiau: sukandus dantis, pavalgius, savaime?

• Parodyk pirštu, kurioje vietoje skauda labiausiai?

• Ar skaudamos vietos nebuvai susitrenkęs?

Atidžiai apžiūrėkite vaiko burną, prieš tai kruopščiai nusiplovę rankas:

• Pirmiausia, apžiūrėkite ar nematote patinimo, pūliavimo, bėrimų.

• Itin kruopščiai apžiūrėkite vaiko nurodytą vietą (galbūt pastebėsite „skylutes“ dantyse, besikalantį dantį, įstrigusių maisto likučių, paraudusias ar patinusias dantenas,).

• Pabandykite skaudamą vietą švelniai paliesti, spustelėti dantį, dantenas, tai gali padėti išsiaiškinti tikėtiną skausmo priežastį (galbūt išsiaiškinsite, skauda dantį ar burnos gleivinę).

Kaip interpretuoti tokią namuose atliktą vaiko apžiūrą.

• Jei vaikas nurodo, kad skauda stipriai ir skausmas tęsiasi, pirmiausia, duokite jam įprastų vaistų nuo skausmo (tiks tokie, kokius naudojate temperatūrai mažinti jam įprastai susirgus. Dažnai tėvai puikiai žino ir reikiamas dozes, kurios nurodytos ant informacinio lapelio priklausomai nuo vaiko svorio, jei nesate tikri, paskambinkite savo gydytojui telefonu).
• Jei pastebite, kad vaikas pradėjo tinti/ pakilo temperatūra/ skausmas tęsiasi pastoviai ir yra stiprus (vaikui sunku valgyti, miegoti, jis nuolat verkšlena), reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.
• Jei pastebite, kad vaikas patyrė traumą: pastebite kraujavimą burnoje, paslankius ar padėtį pakeitusius, stipriai nuskilusius vaiko dantis bei skausmą liečiant burnos audinius – taip pat kreipkitės į gydymo įstaigą būtinosios pagalbos.
• Jei išsiaiškinote, kad vaiko skausmas nėra stiprus, nesitęsia nuolat, vaikas gali žaisti, miegoti, padėkite jam dažniau praskalauti burną, atidžiai du kartus per dieną valykite dantis ir toliau stebėkite simptomus bei vaiko būklę namuose. Jai blogėjant, kreipkitės į gydymo įstaigą būtinosios pagalbos.

The post PIRMI VEIKSMAI, KURIŲ TURĖTUMĖTE IMTIS, JEI VAIKAS SKUNDŽIASI DANTIES SKAUSMU appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Из-за продолжающегося в стране карантина обществу приходится решать проблемы,  с которыми легко можно было бы справиться в обычное время.  Одна из них – зубная боль. Еще сложнее, если боль испытывает ребенок. В этой статье  мы расскажем, какие меры вы можете принять в домашних условиях, чтобы облегчить состояние ребенка.

Боль не всегда означает болезнь

Если ваш малыш жалуется на боль, не спешите паниковать. Иногда на кратковременную боль могут жаловаться и совершенно здоровые дети, называя незначительный дискомфорт болью. Например,  неприятные ощущения могут возникнуть во время прорезывания как молочных, так и постоянных зубов, из-за подвижности зубов во время физиологической смены, из-за случайных механических повреждений слизистой оболочки во время игр или еды, даже просто при сильном сжатии зубов.

Осмотрите ротовую полость ребенка 

Во время карантина на всех нас лежит большая ответственность за свое здоровье и здоровье близких. Поэтому, принимая решение, в каком случае необходимо обращаться за специализированной медицинской помощью, а когда можно оставаться дома, следует внимательно понаблюдать и проанализировать возникающие симптомы. Так же и с детьми. Если ребёнок пожаловался на боль, в первую очередь спокойно и последовательно расспросите его, используя понятные слова:

Очень ли сильно болит? ( можно использовать систему «личиков», если ребенку трудно сориентироваться)

Заболело только сейчас или уже не в первый раз?

Когда болит сильнее: во время еды, при сжатии зубов или само по себе?

Покажи пальчиком, где болит сильнее всего?

Не ушибся ли ты этим местом?

Тщательно вымыв руки, внимательно осмотрите рот ребенка.

В первую очередь обратите внимание, нет ли припухлости (отека), гнойных выделений,  высыпаний на коже и слизистой рта.

Тщательно осмотрите место, на которое указал ребенок (может быть, вы заметите «дырки» в зубах, прорезывающийся или шатающийся зуб, застрявшие остатки пищи, покраснение или припухлость десны).

Попробуйте бережно потрогать больное место, аккуратно надавить на зуб, десну, это поможет выяснить вероятную причину боли ( определить, неприятные ощущения связаны с зубом или со слизистой рта).

Интерпретация осмотра ребенка в домашних условиях.

Если ребенок жалуется на сильную продолжительную зубную боль, успокоить малыша и уменьшить дискомфорт  можно с помощью медикаментозных препаратов, используемых для снижения температуры. Дозировка рассчитывается, исходя из веса и возраста ребенка, и обычно указана в инструкции к препарату.

ОБЯЗАТЕЛЬНО внимательно прочтите инструкцию к любому лекарственному средству и строго следуйте схеме приема препарата и возрастным ограничениям, указанным в описании. Если возникнут вопросы, позвоните своему семейному врачу.

Если вы заметили, что у ребенка опухла щека или губа, повышенная температура, непрекращающаяся сильная боль ( малыш плохо спит, отказывается от пищи, все время хнычет), необходимо обратиться в медицинское учреждение. Эти состояния — неотложные.

Кровь во рту у ребенка , шатающиеся или изменившие свое положение зубы, сколотая коронка зуба и болезненные ощущения при прикосновении к тканям полости рта свидетельствуют о травме. Это так же повод обратиться в медицинское учреждение за неотложной помощью.

Если зубная боль кратковременная, не такая сильная (ребенок хорошо себя чувствует, играет, спит), помогите ему почаще пополоскать рот, тщательно чистите ему зубы два раза в день, и дальше следите за возникающими симптомами и общим состоянием малыша дома.. При ухудшении самочувствия, обращайтесь в медицинское учреждение за неотложной помощью.

авторы: 

prof. A. Pūrienė

dr. R. Žaliūnienė

gyd. I.Stankevičienė

перевод:

gyd. Natalija Porchun

The post Как помочь ребёнку при зубной боли в домашних условиях? appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Dabar, kai gyvenimo tempas ne vieno namuose sulėtėjo ir nebelieka žodžio „neturiu tam laiko“, nebelieka ir pasiteisinimo, kad vaiko dantų valymui skirti 2 minutes yra neįmanoma.

Dabar laikas, kai galima tobulinti dantų valymo techniką, mokytis tarpdančius valyti siūlu ar tarpdančių šepetėliu, apžiūrėti ar visi dantų šepetėliai dar tinkami naudoti, patikrinti dantų pastos ir muilo atsargas.

Mes, odontologai, norime tik priminti, kad daugiau laiko leidžiant namuose atsiranda daugiau galimybių suvaldyti ir vaikų dantų ligas, kurių pagrindinėmis atsiradimo priežastimis yra netinkama jų priežiūra (valymas) bei dažnas užkandžiavimas (ypač cukraus turinčiais gaminiais).

Tačiau tėvams, auginantiems mažamečius vaikus, vertėtų pirmiausia prisiminti, kad pirmas ir neginčijamas autoritetas bei pavyzdys savo vaikui yra būtent jie patys. Tad tėvai turėtų nepamiršti pademonstruoti savo atžaloms, jog dantų valymas ir karantino sąlygomis – būtina pareiga.

Pirmiausia – plauname rankas!

Kaip jau visi puikiai žinome, rankų higiena – labai svarbi viruso išvengimo priemonė. Todėl ir prieš dantų valymą pirmiausia kruopščiai nusiplaukime rankas: juk jomis liesime veidą!

Vaikus mokome kiekvieną kartą prieš valgį, grižus iš lauko, pasinaudojus tualetu bei prieš dantų valymą plauti rankas bent 20 sekundžių (pavyzdžiui, kol du kartus sudainuosim “su gimimo diena”) muiluojant antibakteriniu muilu. 

Jei namuose – kūdikis

Jei dantukai dar neišdygę, bet vaikas visu savo elgesiu demonstruoja, kad dygimo procesas jau prasidėjo (viską kiša į burnytę ir graužia, seilėtekis yra padidėjęs), rekomenduojama pradėti švariu vandeniu sudrėkintos marlės gabalėliu masažuoti dantenas, kad dantų dygimui susiformuotų sveika ir švari aplinka. Darykite tai bent du kartus per dieną. Tik pasirodžius pirmajam dantukui būtina nuo jo valyti apnašas. Pasiguldykite vaikutį ant vystymo stalo ar sofos, švelniai atitraukite lūpas, lengvais masažuojančiais judesiais nuvalykite dantukus. Šnekinkite, šypsokitės mažyliui, kai tai atliekate. Dantų šepetėlio naudoti  nebūtina, nebent taip patogiau tėvams, užtenka marlės gabalėlio.

Vaikų iki 3 metų dantų valymas

Šiame amžiuje vaikai po truputį tampa nepriklausomi, vis labiau savarankiški, viską nori atlikti patys. Tačiau dantų valymas – ne toks paprastas procesas, kaip gali pasirodyti. Dantys turi 5 paviršius kuriuos visus būtina pasiekti šepetėliu, o pasiekus – tinkamai išvalyti. Dantų valymui rekomenduojami rotaciniai ir šluojamieji judesiai, kuriuos atlikti teisingai tokio amžiaus vaikams faktiškai yra neįmanoma. Todėl vaikų dantis valyti turėtų tėvai, aišku, tuo pačiu nedrausdami vaikui valytis dantų ir pačiam. Kadangi iki 3 metų vaikai dėl savo fiziologinių savybių nuryja beveik visą pastos kiekį,  pasta reikia tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus, o po valymo gerai išplautu šepetėliu pervalyti dantų paviršius.

Būtina prisiminti, kad vakare išvalius dantis prieš miegą rekomenduojama nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. 

Dantų priežiūros priemonės vaikams iki 3 metų

Dantų šepetėlio dydis turi atitikti vaiko amžių ir rankos dydį. Šepetėlio šereliai turi būti minkšti, pagaminti iš sintetinio pluošto. Tokie šereliai yra labiau higieniški ir ilgalaikiškesni, lyginant su natūralaus pluošto šerelių šepetėliais.

Jeigu vaiko dantys yra sveiki, ėduonies rizika yra žema (gimė laiku, neserga, tėvų dantys sveiki, vaikas negauna saldumynų), dantis galima valyti tiek su fluoridų turinčia pasta, tiek ir befluore dantų pasta. Esant didesniam ėduonies rizikingumui (gimęs anksčiau termino, dažnai serga, mėgsta saldumynus, nenoriai valosi dantis ar visai neleidžia jų valyti, turi sugedusių dantų) dantų pastos sudėtyje turėtų būti bent 500 ppm fluoridų. Maksimalus fluoridų kiekis dantų pastoje šioje amžiaus grupėje gali būti 1000 ppm fluoridų.

Vyresnių nei 3 metų vaikų burnos priežiūra

Nepamirštame, kad vaiko dantų valymas – vis dar tėvų/globėjų atsakomybė ir pareiga. Suaugę ir toliau demonstruoja, kad dantų valymas – būtina pareiga rytais ir vakarais. Dantų valymas kartu  – smagu ir naudinga, ugdant gerus įpročius. Šeimose, kur auga keletas vaikų, karantino (ir ne tik) laikotarpiu labai svarbu stebėti, kad vaikai nesikeistų dantų šepetėliais, po dantų valymo juos kruopščiai išplautų ir padėtų  į tam skirtą laikiklį (puodelį ar pan.).

Valant vaikui dantis jį galima pasisodinti ant kelių arba paguldyti tokiu būdu, kad galva gulėtų ant suaugusio kelių. Paprašykite, kad vaikas plačiai išsižiotų ir nepamirškite, kad galima į šonus pasukti galvą – svarbu, kad matytumėte valomus dantis. Pirštu pakelkite vaiko lūpas, kad matomumas būtų dar geresnis.

 Taisyklinga dantų valymo technika

Valydami dantis šepetėliu, turite išvalyti 3 paviršius: žandinį, liežuvinį/gomurinį ir kramtomąjį. Atskirai valykite viršutinius ir apatinius dantis, paprašykite vaiką plačiai išsižioti. Šepetėlį pasukite 45 laipsnių kampu į dantenas, valykite dantis šluojamuoju judesiu nuo dantenų – dantų vainikų link, atlikite po 10 valymo judesių. Šepetėlio nespauskite, valykite švelniai, kad netraumuotumėte dantų emalio ir dantenų. 

Tarpdančių išvalymas

Shutterstock nuotr.

Tarpdančiams išvalyti rekomenduojama naudoti tarpdančių siūlą, vaikams tarpdančius taip pat turi išvalyti tėvai. Nedidelę dantų siūlo atkarpą užvyniokite ant vidurinių pirštų, laikykite siūlą rodomaisiai pirštais ir nykščiais. Įvedę siūlą tarp dantų išvalykite apnašas ir maisto likučius. Jeigu nepatogu naudoti vyniojamą siūlą, galite rinktis siūlą su laikikliu.

Vieno danties šepetėlis

Sunkiai pasiekiamoms vietoms išvalyti, pavyzdžiui pieniniams krūminiams dantims, rekomenduojama naudoti vieno danties šepetėlį. Kadangi šepetėlio galvutė smulkesnė, juo lengviau manipuliuoti ir išvalyti galinius dantis, krūminių dantų vageles arba dantų liežuvinius/gomurinius paviršius. Vieno danties šepetėlis taip pat tinka tuo atveju, jeigu Jūsų vaikui pastebėtas išreikštas pykinimo refleksas valant dantis paprastu šepetėliu.

Dantų pasta:

Renkantis dantų pastą svarbu atkreipti dėmesį į fluoridų koncentraciją pastos sudėtyje. 3-6 metų vaikams rekomenduojama naudoti dantų pasta su 1000 ppm fluoridų, naudojamos pastos kiekies – žirnio dydžio. Išsivalius dantis, pastą geriausiai tik išspjauti, nereikia papildomai skalauti vandeniu, kadangi svarbu, kad pastoje esantys fluoridai kuo ilgiau užsilaikytų ant dantų pavirišių ir stiprintų emalį. Jeigu Jūsų vaikui nemalonūs pastos likučiai burnoje, duokite išskalauti nedideliu gurkšniu vandens.

Vakare valyti vaikui dantis geriausiai prieš pat miegą, kadangi po dantų valymo galima gerti tik vandenį. Jeigu Jūsų vaikas, išvalius dantis, atsigeria kitokio gėrimo nei vanduo arba pavalgo – būtina dantis išvalyti iš naujo. 

Vaikų dantų priežiūra dygstant nuolatiniams dantims (vyresnių nei 5 metų)

Vaikui artėjant prie 5 gimtadienio, svarbu žinoti, kad šiame laikotarpyje gali pradėti dygti nuolatiniai dantys. Tačiau dantukų fėjos apsilankymų skaičius nėra lygus naujų nuolatinių dantų skaičiui. Primename, kad vaikas turi 20 pieninių dantų, o suaugęs žmogus – 32 nuolatinius dantis. Tai reiškia, kad šiame amžiuje pradeda dygti pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys, kurių neretai tėveliai nepastebi, nes jų dygimo metu pieniniai dantys nekrenta. Svarbu nepraleisti šio momento ir pradėti dar kruopščiau rūpintis vaiko burnos sveikata. Pats paprasčiausias būdas sužinoti ar vaikas turi nuolatinių dantų, tiesiog suskaičiuoti dantis. Jei, pavyzdžiui,  savo penkiamečio burnoje suskaičiuojate daugiau nei 20 dantų, reiškia, kad jau yra ir nuolatinių krūminių dantų.

Dygstantys nuolatiniai dantys apsunkina burnos higieną, nes jie nesiekia sukandimo linijos, dantų šepetėlio šereliai nepasiekia ir neišvalo tokių dantų kramtomųjų paviršių. 

Dantų priežiūros priemonės nuolatinių dantų dygimo laikotarpiu

Dantų šepetėliai. Šalia įprasto dantų šepetėlio rekomenduojama įsigyti vieno danties šepetėlį, kuriuo ne tik patogu manipuliuoti burnoje, bet ir gerai išvalyti nepilnai išdygusius krūminių dantų kramtomuosius paviršius.

Dantų pasta. Jei vaikas turi visus sveikus dantis, rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Vaikams, turintiems nors vieną ėduonies pažeistą dantį, taip pat neįgaliems ir turintiems bendrų sveikatos problemų gydytojas odontologas gali skirti pastą, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – 1 – 2 cm. Vakare išsivalius dantis pastos likučius reikia išspjauti ir burnos galima nebeskalauti, arba išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Pastaba: fluoridų kiekį pastoje dažniausiai galite rasti prie pastos sudėties ant pakuotės.

Dantų siūlas. Deja, dantų pasta ir šepetėliu negalima gerai pašalinti apnašų nuo visų danties paviršių, ypač sunku išvalyti dantų kontaktinius paviršius. Tam į pagalbą galima pasitelkti higieninį siūlą kontaktiniams dantų paviršiams. Siūlu tarpdančius išvalyti turi tėvai.

Pastaba: labai patogu naudoti tarpdančių siūlą su laikikliu.

Apnašas dažanti medžiaga. Ši priemonė nėra privaloma, tačiau labai naudinga tiek tėvams, tiek vaikams. Išvalius dantis ir po to praskalavus burną dažomaisiais tirpalais arba sučiulpus tabletę, likusios ant dantų apnašos nusidažo įvairiai, priklausomai, kaip gerai išvalyta burna. Taip tiek tėveliai, tiek vaikai galės vizualiai matyti kur apnašas kaupiasi labiausiai ir kur valant dantis reiktų labiau atkreipti dėmesį.

Informaciją ruošė:

Dr. R. Račienė, dr. R. Žaliūnienė, gyd. Jana vasjanova, gyd. Simona Stulginskienė, gyd. Justina Abalikštaitė, gyd. Agnė Grigelionienė, gyd. Jolita Rizgelytė-Deligoz.

The post Karantinas – laikas, kai šeimos atranda būdus suvaldyti vaikų dantų ligas appeared first on Virtualus odontologas.

Shutterstock nuotr.

Vaikų dantų valymas – dažnai nelengvai įveikiama užduotis tėvams. Neretai vaikai nenori valytis dantų, priešinasi tam. Nuolaidžiavimas ar nekreipimas dėmesio į vaikų dantų valymo problemas gali iššaukti nelengvus išbandymus vaikams ir jų tėveliams, kai, pavyzdžiui, visai mažiems vaikams tenka suteikti skubią odontologinę pagalbą dėl atsiradusio danties skausmo.

Šį nelengvą, iššūkiu tapusį laikotarpį galima išnaudoti daugeliui naudingų veiklų, tuo pačiu – sustiprinti vaiko motyvaciją dantų priežiūrai.

Kūdikiai

Dantų valymas šioje amžiaus grupėje turėtų tapti savotišku ritualu. Valant su marle arba guminiu šepetėliu- antpirščiu galima dainuoti arba klausytis tos pačios dainelės, taip nukreipiant vaikučio dėmesį nuo dar neįprastos procedūros. Pastoviai niūniuojant ar užleidžiant vis tą pačią dainą kūdikiui formuosis signalas, kad laikas valyti dantukus.

Valant dantis taip pat galima panaudoti įprastą barškutį: įduoti į ranką, jeigu mažylis jau nulaiko, taip pat galima panaudoti kramtuką, kad vaikas plačiau pravertų burnytę jį bekramtydamas, besisukančius žaisliukus virš galvos.Visos šios priemonės yra tinkamos vaiko dėmesio nukreipimui, kad dantų valymas neprailgtų.

3-5 metų amžiaus vaikai

Šio amžiaus vaikai daugiau informacijos priima per vaizdus. Juos lengviau motyvuoti pasitelkiant pasakų metodą, rodant filmukus, knygeles, paveikslėlius, kurie vaikui padėtų suprasti, kodėl reikalinga valyti dantis.

Štai keletas pavyzdžių su nuorodomis.

Animaciniame filmuke „Bakteriukas ir ėduoniukas” pateikiama berniuko Janso istorija, kuris tingi valytis dantis ir jo burnoje apsigyvena bakterijos, kurios ardo ir kapoja dantis. O padėti gali tik dantų šepetukas ir gydytojas:

Pagridinės vaikų dantų priežiūros taisyklės trumpai ir aiškiai išdėstytos šioje video medžiagoje:

O štai ir dainelė, pagal kurią labai smagu valytis dantukus:

Kitos motyvuojančios priemonės ir metodai

Smėlio laikrodis. Dantų valymo metu rekomenduojama naudotis smėlio laikrodžiu, kuris parodytų kiek laiko trunka dantų valymas.

Mikrobų imitacija. Norint vaiką sudominti dantų valymo efektyvumu, galima panaudoti ir juodos duonos trupinuką: uždėkite jį vaikui nematant, kai jau būsite nuvalę keletą dantų, ant šepetėlio, pasigirdami, kad “pagavote” vabaliuką ar mikrobą.

Mikrobų “nuotraukos”. Interneto platybėse tikrai nemažai paveikslėlių, kuriuose pavaizduoti mikrobai. Pagal vaiko amžių ir supratimą tikrai nesunku surasti vaizdinės medžiagos parodymui kaip atrodo dantų vabaliukai ar mikrobai.

Dantų valymo kalendorius. Pareigingumą ugdanti priemonė yra dantų valymo kalendorius, kuriame vaikas įsipareigoja fiksuoti kiekvieną dantų valymą. Užvedus tokį kalendorių, ryte ir vakare pažymimas atliktas dantų valymas (yra variantų, kai langelyje, atlikus užduotį, užklijuojamas lipdukas). Internete lengvai rasite tokių kalendorių pavyzdžių, įvedę paieškos žodžius: dantų valymo kalendorius, tooth brusching chart.

Vyresnių nei 5 metų vaikų motyvacijos dantų valymui stiprinimas 

Šiame amžiuje pradeda dygti nuolatiniai dantys, todėl ypač svarbu, kad įprotis  reguliariai valyti dantis būtų privaloma be išlygų pareiga.

Galima pasitelkti tas pačias priemones kaip ir skirtas jaunesnio amžiaus vaikams (filmukai, knygelės, paveikslėliai), tik visą informaciją reikėtų pateikti detaliau.

Sugedusių dantų vaizdai. Pajuodę, šypsenos nepuošiantys dantys – nebloga motyvacinė priemonė priversti vaikus (tuo pačiu ir tėvus) suvokti, kas gali nutikti nesivalant dantų. Vertėtų prisiminti, kad sugedę dantys neretai tampa ir patyčių objektu.

Dantų ėduonies proceso suvokimas. Tam, kad vaikas lengviau suprastų dėl ko dantyje gali atsirasti ėduonis (skylutė), pravers paprastos schemos, pavyzdžiui, rodančios, kaip bakterijos, gaudamos saldumynų, gamina rūgštį, o rūgštis pragraužia dantyje skylutę.

Čia keletas nuorodų apie dantų ligų atsiradimą vaikams (anglų kalba):

Dantų apnašo dažymas. Išvalius dantis galima panaudoti apnašą dažančias tabletes.  Specialios tabletės dantų apnašui nudažyti – puikus būdas įvertinti jūsų ir vaiko pastangas.  Vienos dienos paliktas apnašos nusidažys rausva spalva, o senesnės – violetine. Nusidažę dantų paviršiai yra lengvai nuvalomi su dantų pasta ir šepetėliu. Paprasta ir veiksminga priemonė, padedanti išsiaiškinti problemines zonas bei pagerinti dantų valymą. Iki 12 metų tabletes naudoti tik prižiūrint tėvams. Tai – saugi priemonė, kurios gamyboje naudojami natūraliai išgauti dažai, kurie naudojami ir maisto pramonėje.

Kaip jas naudoti?

Išsivalykite dantis su pasta ir dantų šepetėlių. Kad nenusidažytų lūpos (apnašą dažančios tabletės nudažo ir gleivines), pasitepkite jas vazelinu ar kitu riebiu tepalu. Dažančią tabletę sukramtykite ir sučiulpkite, stengdamiesi, kad dažo pakliūtų ant visų dantų paviršių. Mažesniems vaikams užtenka pusės ar ketvirčio tabletės. Po keliasdešimt sekundžių išspjaukite, gausiai praskalaukite burną vandeniu. Tos dantų vietos, kur yra like apnašų, liks nusidažiusios nuo šviesiai  rausvos (šviežios apnašos) iki violetinės spalvos (senos, keletos dienų apnašos). Tuomet vėl imate į rankas šepetėlį ir viską atidžiai nuvalote. Reguliarus profilaktinis dažančių tablečių naudojimas ugdo įprotį kruopšiai valytis dantis.

Straipsnio autorė: gyd. vaikų od. Jolita Rizgelytė-Deligoz. 

Jai talkino: dr.R.Račienė, dr. R. Žaliūnienė, vaikų odontologijos rezidentės gyd. Justina Abalikštaitė, Jana Vasjanova, Simona Stulginskienė.

The post Pataria vaikų odontologai: kaip motyvuoti vaikus valyti dantis? appeared first on Virtualus odontologas.