Periodontitas – yra tik vienas būdas jį suvaldyti

Shutterstock nuotr.

Seni žmonės sako: nieko neskaudėjo, o visi dantys iškrito. Tai periodonto liga. Blogiausia, kad periodonto ligos nežymiai atsiranda, vystosi ir tik pažengusioje ligos stadijoje žmonės pradeda skųstis, kad „kliba dantys, blogas kvapas iš burnos, dantenos melsvos, vos palietus kraujuoja, paspaudus prie danties matosi žalsvos išskyros“. Tada visi pradeda ieškoti daktaro. O padėti pažengusios ligos stadijoje yra sunku tiek gydytojui, tiek pacientui,  Pacientui sunku dėl to, kad reikia keisti gyvenimo įpročius,  gydymas nemažai kainuoja, o gydytojui dažnai reikia suplanuoti daug odontologinių darbų, kuriuos, kad sustabdyti ligą,  būtina atlikti visus: valyti dantų akmenis, gydyti, operuoti periodontą, išrauti dantų šaknis, sugydyti ėduonį, dantų kanalų infekcijas, prišlifuoti priešlaikinius dantų kontaktus ir t.t. Taip pat reikia pradėti kalbėti su pacientu dėl susirgimo priežasčių šalinimo, nes periodonto ligų gydyme svarbiausia  yra šalinti ligos priežastis.

Periodonto ligos yra mikrobinės kilmės infekcija. Tai reiškia, kad ligos pagrindinė priežastis yra burnoje esantys mikroorgnizmai, kuriuos pastoviai, tingi ar netingi, blogai jautiesi ar sergi, bet vis tiek du kartus per dieną nuo visų dantų ir dantenų, taip pat nuo liežuvio reikia nuvalyti.

Pagrindinė problema, kad daugeliui sergančių atrodo, kad jie savo dantis valo gerai, o gydytojams patikrinus, matosi, kad dantų valymas blogas ar tik patenkinamas. Įrodyta, kad gerai dantis išvalo tik apie 10 proc. Lietuvos gyventojų. Pamirštama, kad kiekvienas dantis turi penkis paviršius: kandamąjį/kramtomąjį, du šoninius, liežuvinį/gomurinį (vidinį) ir išorinį, kuriuos visus reikia išvalyti. Reikia valyti kruopščiai nepamirštant nei vieno danties paviršiaus. Būtina ir sukamaisiais judesiais masažuoti dantenas. Jei lieka kur nors neišvalyta, tai mikroorganizmai burnoje per seiles „migruoja“ ir gali bet kurioje kitoje burnos vietoje sukelti pažeidimą. Kruopštumo daugumai žmonių ir pritrūksta. Dažniausiai apvalomi tik gerai matomi priekiniai dantų paviršiai, o visų kitų paviršių – niekas nemato. Taigi, valoma kitiems parodyti, o savo burnos sveikatai palaikyti pritrūksta laiko ir užsispyrimo. Ypač pamirštamos vietos yra: už galinių dantų, apatinio žandikaulio priekinių dantų liežuvinis paviršius ir ties krūminiais dantimis, kur neretai dar ir liežuvis trukdo gerai išsivalyti, tarpdančiai.

Pačiam žmogui susivokti kur gerai valyta, kur nelabai beveik neįmanoma, nes minkštosios dantų apnašos yra pilkšvai gelsvos ir beveik susilieja su tos pačios spalvos dantų audiniais. Reikia gerų akių ir gero apšvietimo, kad pamatyti burnoje apnašų sankaupas. Įgudusi akis pamato. O visiems, norintiems išmokti gerai išsivalyti burną, galima rekomenduoti vaistinėse parduodamas dažo medžiagas. Sukramčius dažo tabletę, ar paskalavus dažo tirpalu, minkštasis apnašas nusidažo ryškia spalva. Tada pamatomi neišvalyti dantų paviršiai. Dažo medžiaga nusivalo naudojant dantų pastą ir šepetėlį. Reikėtų žiūrėti per kiek laiko galima išsivalyti visas nusidažiusias minkštojo apnašo vietas. Tai laikas, kurį reikėtų naudoti kasdien kaskart valant dantis.

Informaciją parengė:

prof. Alina Pūrienė