Arbata be cukraus: šių faktų dar negirdėjote

Pixabay.com

Ir karštu vandeniu užpiltą uogienę, ir žolelių ar vaisių ištrauką, ir šaltą saldų gėrimą mes vadiname arbata. Bet tikroji arbata yra verdama iš kvapnių kofeino turinčių kininio arbatmedžio lapelių. Lapelius sudaro polisacharidai, baltymai, pigmentai, polifenoliai (katechinai), kofeinas, , amino rūgštys (teaninas), angliavandeniai, vitaminai, taninai, mikroelementai (kalcis, fluoras, fosforas, kalis, azotas). Arbata jau kelis tūkstantmečius naudojama kaip vaistas. Ji naudinga ir burnos sveikatai. Štai keletas faktų apie arbatą:

• Dėl kofeino ir taninų perdozavimo rizikos nerekomenduojama išgerti daugiau kaip 3-4 puodelių arbatos per dieną.
• Žalioji arbata naikina blogą burnos kvapą, nes turi antibakterinių savybių.
• Burnos skalavimas žalia arbata po saldaus gėrimo efektyviai (juoda arbata mažiau efektyviai) atstato seilių pH iš rūgčios į neutralią.
• Arbata veikia prieš bakterijas, sukeliančias kariesą.
• Arbatoje esantys fluoridai skatina emalio remineralizaciją (atsistatymą).
• Polifenoliai esantys juodojoje ir žaliojoje arbatoje veikia prieš periodonto ligas sukeliančias bakterijas.
• Žaliosios ir juodosios arbatos kasdienis vartojimas net nedideliais kiekiais sumažina burnos vėžio riziką. Tačiau nedaug padeda, jei žmogus rūko ir geria. Tokiu atveju burnos vėžio riziką šiek tiek sumažina ulongo arbata.
• Stimuliuojantis kofeino poveikis gali sukelti kramtomųjų raumenų įtampą ir parafunkcijas (dantų trynimą, stiprų sukandinėjimą) ir to pasekoje smikinkaulio apatinio žandikaulio sąnario pažeidimus bei dantų nusidėvėjimą.
• Tiek žalioji, tiek juodoji, tiek kitos arbatų rūšys keičia dantų ir plombų spalvą.

Informaciją parengė: dr. Rūta Bendinskaitė