Periodontitas, ar tikrai žinote pakankamai?

Shutterstock nuotr.

Jau darželinukai žino apie tai, kaip atrodo ėduonis ir kodėl jis atsiranda, na, bent jau svarbiausius dalykus. Tuo tarpu,  kas yra periodonto ligos ir kodėl jos tokios svarbios kiekvieno žmogaus kokybiškam gyvenimui, žino tik labai nedidelė mūsų pacientų dalis.

Kas tos periodonto ligos?

Norint suprasti, kas tai yra periodonto liga, pirmiausia reikėtų įsivaizduoti dantį, kurio šaknys laikosi kaule, o šias dvi struktūras (danties šaknį ir kaulą) sieja įvairūs periodonto audiniai: dantenos, periodonto raištis, danties šaknies cementas. Kai burna prižiūrima tinkamai – kokybiškai pašalinamos dantų apnašos, dažniausiai periodonto audiniai sveiki ir kiekvienas žmogus, pažiūrėjęs į savo burną, gali pastebėti rausvas, prigludusias prie danties dantenas, kurios nelinkusios kraujuoti vos palietus ir visiškai neskauda. Tačiau, jei dantys nevalomi tinkami ar atsiranda pašalinių dirgiklių (kabantys plombos kraštai, dantų pažeidimai, infekcijos, nėštumas, taip pat pervargus, po didelio streso), gali atsirasti ar paūmėti periodonto ligos, iš kurių dažniausios – gingivitas ir periodontitas. Klaidingai manoma, kad periodonto ligos – tai senų žmonių problema, nes dantenų uždegimas paliečia jau vaikus, o periodontitas – sunkiai valdoma ir gydoma liga savo paplitimo visuomenėje piką pasiekia 40-mečių tarpe.

Shutterstock nuotr.

Gingivitas – laiku pastebėkite kraujuojančias dantenas

Daugeliui pacientų žinomas terminas – dantenų uždegimas, tačiau ne visi pacientai atkreipia dėmesį į jam būdingus simptomus – dantenų paraudimą, paburkimą ir kraujavimą, kurie ir yra pirmieji ženklai, skatinantys apsilankyti pas gydytoją, galintį padėti išsiaiškinti, kodėl tokia būklė išsivystė. Kai kada tai gali būti pirmas ženklas, kad jūsų dantų valymo technika nėra teisinga ar pritrūkstate jai laiko bei motyvacijos, o gal tai simptomai, kad būtina koreguoti ar keisti dantų „plombas“, protezus. Žinokite, kad laiku pašalinus gingivito priežastis, dantenos gali pilnai pasveikti.

Shutterstock nuotr.

Periodontitas. Paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų, danties netekimas – tai šios ligos padariniai

Dantenų uždegimas (gingivitas) yra grįžtama liga ir, laiku pradėjus gydymą, galima vėl džiaugtis sveikomis dantenomis, tačiau, nepradėjus geriau valyti dantų ir masažuoti dantenų, dantenų uždegimas progresuoja ir pereina į sunkesnę ligą – periodontitą, visuomenėje dažnai žinomą „paradontozės“ pavadinimu. Tuomet nyksta dantį laikančios struktūros, formuojasi gilios kišenės tarp danties ir jį laikančių audinių, ilgainiui formuojasi didesni tarpai tarp dantų, dantys pradeda „klibėti“, o vėliau iškrenta. Liūdna, kad pacientai kreipiasi jau su pažengusios ligos simptomais: kraujuojančiomis valant dantis dantenomis, „klibančiais“ dantimis, pūliavimu iš dantenų vagelės, lyg vėduokle bepradedančiais skleistis dantimis. Tada stabilizuoti ligą sunku, o gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti, išvis nėra.

Shutterstock nuotr.

Kalbant apie periodonto ligų kilmę, reikia pabrėžti, kad pagrindinė priežastis yra dantų apnašas – gelsvos ar gelsvai-žalsvos sankaupos ant dantų paviršių. Tai reiškia, kad jį du kartus per dieną nuo visų dantų ir dantenų, taip pat nuo liežuvio reikia nuvalyti. Rekomenduojama ir reguliariai (kartą ar du per metus) atlikti profesionalias burnos higienos procedūras, kurių metu pašalinamos susikaupusios mineralizuotos dantų apnašos – „dantų akmenys“, tai, kaip prevencinė priemonė, svarbu ir tiems žmonėms, kurie neserga periodontitu. Kai kuriems pacientams rekomenduojama dažnesnė profilaktinė priežiūra.

Dažnai pastebime klaidą, kurią daro didelė dalis mūsų pacientų: jei pastebimas kraujavimas iš dantenų, jos paburksta, parausta, žmonės stengiasi tokios vietos „neliesti ir nevalyti dantų, tuo dar labiau pablogindami tiek dantų, tiek dantenų būklę, mat taip uždegimas plinta į gilesnius audinius, tarsi pakliūvama į užburtą ratą. Kuo daugiau dantenos kraujuoja valant ar valgant, tuo ilgiau, kruopščiau, jas reikia valyti, masažuoti. Tik nedarykite to šiurkščiai, rinkitės minkštą dantų šepetėlį. Pastoviai masažuojant dantenas dėl sutvirtėjusių dantenų kraujagyslių, palaipsniui kraujavimas sumažėja.

Svarbu pastebėti gingivitą, periodontitą ne tik dėl to, kad, laiku pradėjus gydymą, galima gauti žymiai geresnius rezultatus, išvengti diskomforto ir estetinių, finansinių problemų netenkant dantų, bet ir dėl to, jog ši liga turi įtaką ir bendrai žmogaus sveikatai. Pastebima, kad sergantiems periodontitu dažniau diagnozuojamos reumatinės ligos, pablogėja cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų būklė. Yra ir atvirkštinis ryšys – žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, dažniau bei sunkiau serga ir periodonto ligomis, tad jiems reikalinga atidesnė burnos higiena ir dažnesni profilaktiniai vizitai.

Klaidingai manoma, kad periodonto ligos yra nulemtos genetiškai ir, jei artimi giminaičiai sirgo sunkia jos forma ir anksti neteko dantų, taip nutikti gali ir jums. Norime pabrėžti, kad būtina kreiptis į odontologą vos pajutus pirmus ligos simptomus, tada periodonto ligą stabilizuoti bus žymiai lengviau, tai netaps nuosprendžiu netekti dantų.

Apie periodonto ligas įspėja ir blogas burnos kvapas, kurio priežastis – nekontroliuojamas specifinių mikroorganizmų dauginimasis ir kraujo ląstelių irimas, todėl pajutus, kad burnos kvapas pasikeitė, būtina kreiptis į odontologą.

Prisiminkite, kad kreiptis į odontologą taip pat reikėtų:

1. Profilaktiškai, bent kartą ar du per metus, jei gydytojas nepaskyrė dažniau.
2. Pastebėjus dantenų kraujavimą.
3. Pajutus, kad dantys tapo paslankūs.
4. Pastebėjus infekcijos požymius: bėrimus, burnos opas, žaizdeles.
5. Pastebėjus pakitusius burnos audinius: padidėjusias, pakeitusias spalvą burnos struktūras.

Burnos vėžys

Shutterstock nuotr.

Gydytojai odontologai džiaugiasi, kad vis daugiau dėmėsio skiriama ir grėsmingai ligai – burnos vėžiui. Žinoma, kad jis gali išsivystyti bet kurioje burnos vietoje: ant lūpų, dantenų, liežuvio, burnos dugne, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose, žandikauliuose.

Kada įtarti burnos vėžį

Visi, kuriems pastebi, kad burnoje kažkas ne taip: atsirado žaizdelė, šašas, mazgelis, iškilimas, patinimas, paburkimas, paraudimas, pabalimas ar kita, turėtų sunerimti, nes tai gali būti ir burnos vėžio simptomai. Ilgai negyjanti žaizdelė ar opa burnoje, ant lūpų yra vienas dažnesnių burnos vėžio simptomų. Jei tokia žaizdelė neužgyja per kelias savaites, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kai žmonės žiūri į save veidrodyje, turėtų apžiūrėti, ar veide, burnoje visi audiniai simetriški, ar nieko neįprasto neatsirado. Būtina įvertinti ir jutimus, ar ko nors pakitusio nesijaučia, ar liežuvis nepajaučia ko nors šiurkštaus, neįprasto burnoje. 

Viena priežasčių, kodėl burnos vėžys dažnai būna smarkiai išvešėjęs ar išplitęs, tai – delsimas kreiptis. Aptikę burnos gleivinės pakitimus daugelis žmonių neskuba kreiptis į medikus, nes nieko neskauda, bijo odontologų ar sužinoti blogą naujieną. Skausmas, išvešėjusi žaizda yra vėlyvos vėžio stadijos ženklai, tada gydymo prognozė jau blogesnė.

Kas turi didžiausią riziką sirgti burnos vėžiu?

Burnos vėžys diagnozuojamas vis jaunesniems pacientams, nes  mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, vis dažniau randamas papilomos virusas, provokuojantis įvairių ilgainiui suvėžėjančių išaugų atsiradimą burnoje. Ypatingos rizikos grupėje yra ilgą laiką rūkantys ir tie, kurie ilgai rūkė anksčiau, taip pat tie, kurie pastoviai rūko ir vartoja alkoholį.

Burnos gleivinę dirgina ir įvairūs protezai burnoje. Ilgalaikiai protezų burnos gleivinės „pritrynimai“gali suvėžėti. Nereikėtų ilgai laukti ir galvoti, kad gerai nepritaikytas protezas yra niekai, būtina kreiptis į specialistus protezų korekcijai. Jei pataisius protezus pakitimai burnoje neužgyja per porą savaičių, reikia vėl vykti pas gydytojus. Lėtinis gleivinės dirginimas taip kaip ir lietuvių liaudies patarlėje – lašas po lašo ir akmenį pratašo – gali išprovokuoti vėžinius burnos audinių ląstelių pakitimus. Reikia žinoti, kad pastoviai valgomas aštrus, karštas, labai grubus maistas taip pat dirgina, ypač išsausėjusią ir su amžiumi išplonėjusią burnos gleivinę.

Daug žmonių negalvoja apie lūpas. Lūpas itin pažeidžia saulė, kadangi jų oda labai plona ir švelni, lūpas gairina vėjas, šaltis, jas žeidžia pacientai laižantys ir kramtantys lūpas.
Išvažiavus atostogauti į šiltuosius kraštus, būtina ne tik saugoti odą nuo saulės poveikio, bet reikėtų nepamiršti ir lūpų priežiūros. Lūpų apsaugai naudojamas lūpų balzamas, lūpų balzamas su apsauga nuo saulės, lūpų pieštukai. Pastoviai šerpetojančias, žaizdotas, skylinėjančias, šerpetuojančias  lūpas, jei neužgydo balzamai ar lūpų tepalai, būtina parodyti gydytojui.

Svarbiausia, ką turite prisiminti – laiku diagnozuotas vėžinis susirgimas ir pradėtas gydymas padeda išsaugoti daug gyvenimo metų.

DABAR JAU ŽINOTE:

• Pagrindė periodonto ligų priežastis – dantų apnašas, kuris lieka nenuvalytas kasdienių procedūrų metu.
• Pagrindinis gingivito – dantenų uždegimo požymis yra kraujuojančios dantenos, šią būklę galima išgydyti.
• Pagrindiniai periodontito simptomai yra: dantenų kraujavimas valant dantis, paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų.
• Periodontitą būtina pastebėti ir gydyti kuo anksčiau, kol nėra netekta daug dantį laikančių struktūrų audinių.
• Blogas burnos kvapas – požymis, kurį pajutus reikia kreiptis į gydytoją.
• Periodonto ligos sergant daugeliu lėtinių ligų progresuoja greičiau.
• Periodonto ligos turi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.
• Pastebėję bet kokius pakitimus burnoje, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.